Connect with us

Naujienos

Aplinkosaugininkai kviečia laikytis tradicijos santūriai pagerbti mirusiųjų atminimą

Avatar

Paskelbta

2020 10 29

Spalio 29 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos keturios vertinimui pateiktos koncepcijos.

Mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Investicijų komitete pristatė dvi koncepcijas. Pirmąja koncepcija veiksmo plėtotojai tikisi sėkmingai prisidėti prie Europos Sąjungos bendrosios mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“, šalies mokslinius tyrimus ir inovacijas fokusuojant į ekologines, socialines ir ekonomines permainas.

Šalies mokslas ir verslas, įsitraukdami į įvairias šios programos siūlomas veiklas, turės galimybes tapti matomi ir konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo. Tikimės, kad šios investicijos paskatins Lietuvos mokslo ir verslo projektus aktyviau dalyvauti ES „Horizontas“ programoje ir sudarys prielaidas dažniau laimėti šios programos konkursuose taip pat didins šalies mokslinį potencialą ir patrauklumą.

Antrąja „Socialinių inovacijų švietime plėtra“ koncepcija siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius. Siūlomomis iniciatyvomis tikimasi sumažinti atskirtį tarp mokinių, ateinančių iš skirtingų socialinių ekonominių aplinkų, ir taip teigiama linkme pakreipti jų mokymosi pasiekimus. Naujos socialinių inovacijų iniciatyvos leis ugdyti naujas kompetencijas ir taip formuoti teigiamą vaikų, iš nepalankios socialinės aplinkos, elgseną.

Įgyvendinus koncepciją bus sudarytos sąlygos jaunuoliams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, o tai ilgainiui lems jų aukštesnius gebėjimus ir didesnes galimybes sėkmingai įsilieti į darbo rinką.

Pokyčiai ir inovacijos sveikatos apsaugos srityje

Sveikatos apsaugos ministerija komitete pristatė koncepcijas, nukreiptas į inovatyvias gydymo priemones.

Anot veiksmo plėtotojų, kuriant ir vystant inovatyvius farmacijos produktus, rinkos dalyviams trūksta mokslinio-reguliacinio patarimo paslaugų. Ko pasėkoje per paskutinius 30 m. Lietuvoje registruotas tik vienas mūsų šalyje sukurtas inovatyvus vaistinis preparatas. Šis faktas iliustruoja situaciją kai Lietuvoje kuriami vaistai registruojami ne Lietuvoje arba mūsų šalies inovatyvių produktų tyrimų rezultatais pasinaudoja užsienio šalių verslo organizacijos. Pastaruoju metu stebimas didėjantis startuolių susidomėjimas vaistinių preparatų vystymu. Šiuo metu gyvybės mokslų industrijos sektoriuje veikia apie 400 įmonių, o apie 40 startuolių savo veikla yra orientuoti į gyvybės mokslus. Tad būtent dabar yra palankus metas sukurti mokslinių patarimų paslaugų centrą, leisiantį kuriamus produktus vystyti užtikrintai.

Naujos investicijos paskatins sukurti šiuolaikinį ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centrą, kuris apims ir pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą. Šis centras orientuosis ne į kontrolę ar reguliavimą, o patarimus verslo subjektams, kad jie savo produktus galėtų vystyti kryptingai Lietuvoje.

Antroje koncepcijoje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sprendė nepakankamą širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijos klausimą bei netolygų paslaugų pasiskirstymą ir prieinamumą sergantiems kraujotakos sistemos ligomis skirtingose Lietuvos apskrityse.

Anot veiksmo plėtotojų, kraujotakos sistemos ligų situacija dar labiau pablogėjo COVID-19 ligos pandemijos metu. Sergantys lėtinėmis ligomis pacientai pandemijos metu negavo įprastinių pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų tyrimų, planuotų procedūrų, prevencijos paslaugų. Šioje situacijoje išryškėjo ir regioniniai šių paslaugų prieinamumo skirtumai.

Naujomis investicijomis tikimasi išplėsti širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijas, tobulinant ir sukuriant inovatyvias studijų programas kardiologams ir slaugytojoms.

„Šiandienos posėdyje patvirtinome koncepcijas, kurios padės mažinti koronaviruso sukeltas pasekmes ir pasiruošti būsimoms sveikatos apsaugos krizėms – tam itin pasitarnaus profesionalus ir kokybiškas kardiologų bei slaugytojų parengimas. Širdies ir kraujagyslių susirgimai mūsų šalyje itin opi tema. Vertinant investicijas į mūsų ateitį, išties džiugina socialinių inovacijų švietime plėtra – ankstyvus ugdymas, atskirties tarp moksleivių mažinimas padės mums užauginti savimi pasitikinčią ir žingeidžią jaunąją kartą“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Keičiasi socialinių paslaugų įstaigų veiklos tvarka: grupiniai užsiėmimai – tik laikantis grupių izoliacijos principo

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

INVEGA pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

Ministras A. Monkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus baltisto Gvido Mikelinio mirties

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt