Connect with us

Naujienos

Aplinkosaugos pareigūnai ir ilgąjį savaitgalį dirbs 24 val. per parą

Avatar

Paskelbta

Nuo penktadienio, taip pat Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis policija stiprina patruliavimą viešose vietose, šalies keliuose, prie kapinių.
Šis sekmadienis ir pirmadienis – Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienos. Tad savaitgalį, taip pat ir lapkričio 2-ąją (per Vėlines), kuri paskelbta ne darbo diena, daugelis vyksime lankyti į Amžinojo poilsio vietą iškeliavusių artimųjų, užsuksime pas gimines. Dėl to policija atkreipia visų dėmesį į mūsų saugumą – tiek viešose vietose, tiek kelyje, tiek artimoje aplinkoje.
Tikėtina, kad šiomis dienomis, t. y. spalio 30-ąją–lapkričio 2-ąją, transporto priemonių srautai visoje šalyje bus gana intensyvūs. Todėl policija, siekdama tinkamai užtikrinti viešąją tvarką ir eismo dalyvių saugumą, vykdydama teisės pažeidimų, nusikalstamų veikų prevenciją, jau nuo penktadienio, spalio 30-osios, stiprins policijos pareigūnų darbą, vykdys prevencines priemones.

Policija primena:

Visiems gyventojams:
● Pasirūpinkite savo turto sauga. Išvykdami iš namų, nepalikite atidarytų langų, įjungtų elektros prietaisų, užrakinkite duris, įjunkite apsaugos sistemos priemones ar paprašykite kaimynų, kad pasidomėtų, ar įtartini asmenys nesidomi paliktu butu (namu).
● Nepalikite atrakintų automobilio durų, atidarytų langų, stoglangių, matomoje vietoje – rankinių, mobiliųjų telefonų, dokumentų, kitų vertingų daiktų. Rankines, dokumentus pasiimkite su savimi, nepalikite jų transporto priemonėje.
● Dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos pandemijos privalome griežtai laikytis nustatytų būtinų visuomenės sveikatos saugos, asmens higienos reikalavimų ir sąlygų. Asmenims, kuriems būtina ir privaloma saviizoliacija, niekur nevykti, t. y. nepalikti izoliavimosi vietos, nesilankyti viešose vietose. Jei pasireiškia COVID-19 ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), nedelsiant skambinti nemokama koronaviruso karštąja linija 1808 – ir informuoti apie susirgimo aplinkybes, vykdyti medikų nurodymus.
● Viešose vietose, kapinėse privaloma naudoti saugos priemones (nosį ir burną dengiančias kaukes ar respiratorius), laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti.
● Atsitikus nelaimei, pastebėjus įtartinus asmenis, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Transporto priemonių vairuotojams:
● Prieš vykdami į kelionę, pasidomėkite važiavimo sąlygomis. Naudingos informacijos rasite interneto svetainėje eismoinfo.lt (kelių eismo intensyvumas, oro sąlygos, eismo ribojimai ir pan.).
● Iš anksto pasirūpinkite savo transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, jų plovimo skystis ir pan.). Turėkite transporto priemonėje avarinio sustojimo ženklą, gesintuvą (-us), pirmosios pagalbos rinkinį (-ius), ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jos gali prireikti tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui), lanksčią vilktį, atsarginį ratą.
● Planuokite ir numatykite tolesnę kelionę iš anksto, kad nereikėtų skubėti.
● Prie transporto priemonės vairo sėskite tik būdami blaivūs. Prisiminkite, kad ir vairuotojas, ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus.
● Vairuodami nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos.
● Atidžiai stebėkite kelio ženklus, eismo ribojimus, apylankas, kitas nuorodas, vykdykite policijos pareigūnų reikalavimus.
● Važiuokite tik saugiu (ne leistinu) greičiu. Ypač dėmesingi būkite gyvenvietėse, gyvenamosiose zonose (namų kiemuose), prieš pėsčiųjų perėjas, privažiavimuose prie kapinių, išvažiuodami iš šalutinio kelio. Nelenkite neįsitikinę, kad tai daryti saugu, ypač važiuojant transporto priemonių kolonoje.

Pėstiesiems ir asmenims, važiuosiantiems dviračiu:
● Jūsų saugumo priemonė kelyje – atidumas ir neskubėjimas.
● Per važiuojamąją kelio dalį galite eiti tik tada, kai esate visiškai įsitikinę savo saugumu.
● Neužsiimkite pašaliniais darbais eidami per kelią – turite stebėti aplinką ir eismo situaciją.
● Būkite matomi – atšvaitas, prožektorius, šviečiantis žibintas, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais yra privalomi ir būtini einant kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies kraštu tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui.
● Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį, garso signalą. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
● Važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas.
● Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui), dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
● Dviračio vairuotojas pėsčiųjų ir dviračių take, šaligatvyje, kelkraštyje privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti ir nekelti jiems pavojaus.
Policija linki saugių kelionių, sutarimo ir supratimo, ramybės ir tolerancijos vieni kitiems.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Rajonas

Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: szczepienia przeciwko chorobie Covid-19 odbywają się sprawnie

Avatar

Paskelbta

Zgodnie z zatwierdzoną przez Ministra Ochrony Zdrowia kolejnością grup priorytetowych w ubiegłym tygodniu w rejonie wileńskim rozpoczęto szczepienia seniorów przeciwko chorobie Covid-19. Zgodnie z planem szczepienia rozpoczęto od najstarszych mieszkańców rejonu wileńskiego (80 lat i więcej), później będą szczepieni seniorzy w wieku 75–79 lat, następnie 70–74-latki. Ostatni w kolejce szczepień seniorów będą 65–69-latkowie.
Lekarz rodzinny lub pielęgniarka telefonicznie kontaktują z osobami z grup priorytetowych i chętnych rejestrują oraz zapraszają ich na szczepienie w wyznaczonym czasie. Jeżeli do tej pory ktoś nie otrzymał telefonu od swojego lekarza rodzinnego, proponowalibyśmy, abyście sami skontaktowali się z lekarzem rodzinnym, gdyż mogły ulec zmianie dane kontaktowe Państwa, a placówka medyczna ich nie ma. Jeśli pacjent nie ma możliwości przybycia na miejsce szczepień, swoją sytuację należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu, który zorganizuje szczepienie w domu. Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.
Według Eleny Mirinavičienė, lekarza kontroli chorób zakaźnych z Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego, w rejonie wileńskim zaszczepiono już ponad 4 000 osób z grup priorytetowych, z czego około połowa – dwiema dawkami szczepionki. Zakończyło się szczepienie pracowników zakładów opieki zdrowotnej i społecznej oraz ich pacjentów i pensjonariuszy drugą dawką szczepionki.
„Chciałabym zwrócić uwagę, że wśród lekarzy w rejonie około 80 proc. ma odporność na zakażenie Covid-19 w wyniku szczepień, jeszcze wyższy odsetek zaszczepionych i tych, którzy przechorowali, znajduje się w placówkach opieki społecznej, gdzie prawie wszyscy, którzy nie mieli zakażenia koronawirusem, zostali zaszczepieni” – powiedziała lekarz E. Mirinavičiėnė.
„Pierwszą dawką zostali już zaszczepieni chętni pracownicy placówek oświatowych, którzy mają długotrwały lub krótkotrwały kontakt z dziećmi w wieku przedszkolnym, wczesnoszkolnym i początkowym. Od 18 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu powyżej 80. roku życia. W razie dostępu wystarczającej ilości szczepionki, planujemy, że szczepienie osób powyżej 65. roku życia może być przeprowadzone w ciągu najbliższych 3-4 tygodni. Od 23 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu również w ambulatoriach” – powiedziała lekarz kontroli chorób zakaźnych, zwracając uwagę, że co tydzień na zlecenie Ministerstwa Ochrony Zdrowia rejon wileński otrzymuje około 1 000–1 500 dawek szczepionki, a także środki medyczne potrzebne do szczepień. Medycy rejonu wileńskiego są gotowi na jeszcze większą ilość szczepionek – 2 500–3 000 dawek tygodniowo.
Według lekarza kontroli zakażeń Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego mieszkańcy miejscowości wiejskich obawiają się, że do wiejskich przychodni i prywatnych zakładów opieki zdrowotnej trafi tylko szczepionka AstraZeneca, która nie wymaga specjalnych warunków przechowywania. Jest to jednak procedura ustanowiona przez Ministerstwo Ochrony Zdrowia, której należy przestrzegać. W przeciwnym razie mieszkańcy otrzymają preparaty złej jakości.
„Chcę zapewnić, że wszystkie szczepionki stosowane na Litwie są bezpieczne, skuteczność wszystkich jest podobna, tylko niektóre są sztuczne, inne bardziej naturalne, wyprodukowane zwykłymi metodami. Ponieważ od ich wprowadzenia minęło zaledwie kilka miesięcy, trwają badania nad wszystkimi szczepionkami. Będziemy mogli je porównać za 1-2 lata – w takim czasie zwykle przebiegają badania nad szczepionkami. Dlatego nie można powiedzieć, że którakolwiek z nich jest obecnie lepsza. W końcu osoba przychodzi, aby zostać zaszczepioną w nadziei na uzyskanie odporności, a nie w celu otrzymania tego lub innego produktu leczniczego. Rozumiem, że nie jest przyjemne odczuwanie skutków ubocznych szczepionki, ale trwa to 1-2 dni, a w razie zachorowania, przebieg choroby może być trudny lub nawet zakończyć się śmiercią” – powiedziała lekarz E. Mirinavičienė.
Po zakończeniu szczepień osób powyżej 65. roku życia na szczepienia zostaną zaproszeni mieszkańcy rejonu wileńskiego z chorobami przewlekłymi i powikłaniami. Oni zostaną również poinformowani telefonicznie przez zespół lekarzy rodzinnych.
Na kwiecień jest planowane rozpoczęcie szczepień pacjentów, którzy przechorowali na Covid-19 (zakażeniem koronawirusem).
Osoby, które przechorowały na Covid-19, zostaną zaszczepione trzy miesiące po dniu wykrycia choroby (zakażenia koronawirusem), a osoby z przeciwciałami zostaną zaszczepione 60 dni po dacie dodatniego testu na obecność przeciwciał IgG.

Więcej informacji na temat procesu szczepień można uzyskać w swojej przychodni.
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027, w dni robocze od godz. 7.00 do godz. 19.00.
Dane kontaktowe ambulatoriów i gabinetów lekarskich można znaleźć tutaj: https://www.vrcp.lt/ambulatorijos i https://www.vrcp.lt/bpg-kabinetai.
Przychodnia w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885.
 
Najważniejsze informacje o szczepionkach przeciwko Covid-19: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19  

Zdjęcie ilustracyjne unsplash.com

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt