Connect with us

Naujienos

Medikai kviečiami pasinaudoti turizmo paslaugomis savo mieste

Avatar

Paskelbta

2020 10 30

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2 386,4 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-rugsėjį buvo 2 942 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 555,6 mln. eurų.

2020 metų centrinės valdžios pajamos sausį-rugsėjį buvo 10 130,5 mln. eurų, išlaidos – 12 175,1 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 341,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 56,2 proc. sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios pajamų, 34,5 proc. – socialinės įmokos. Sausio-rugsėjo didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 56,9 proc., dotacijos – 10,7 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,7 proc.

Centrinės valdžios pajamos 2020 metų rugsėjo mėnesį buvo 1 239,4 mln. eurų, išlaidos – 1 355,5 mln. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 20,6 mln. eurų. Šių metų rugsėjo mėnesio centrinės valdžios deficitas siekė 136,7 mln. eurų ir, palyginus su praeitų metų rugsėjo mėnesiu, balansas sumažėjo 158,6 mln. eurų. Rugsėjo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (58,1 proc.) ir socialinės įmokos (30,7 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (58,2 proc.).

Papildoma informacija:

Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, o taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Kvietimas paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Avatar

Paskelbta

Sausio 27-ają visas pasaulis minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kviečia visus prisijungti prie šios pasaulinės atminimo akcijos #WeRemember / #MesPrisimename, aplankant žydų žudynių vietas, esančias Vilniaus rajone.
Vilniaus rajono seniūnijų atstovai planuoja aplankyti žydų žudynių vietas, esančias Kalvelių sen. Nemėžėlės k. (N 54°39 39.08″ E 25°42 5.78″) (vieta yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruože, todėl apsilankant būtina turėti asmens dokumentus), Bezdonių sen. Buzaraisčio miške (N 54°47 27.19″ E 25°34 17.95″), Bezdonių sen. Liepinės vs., Liepių g. (N 54°49 57.64″ E 25°26 1.6″).
Įsitraukiant į Tarptautines Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo akciją bei aplankant žydų žudynių vietas, kviečiame pasidalyti akcijos #WeRemember / #MesPrisimename simboliais socialiniuose tinkluose. Ant popieriaus lapo parašykite #WeRemember / #MesPrisimename, nusifotografuokite su šiuo ženklu bei savo nuotrauka pasidalinkite socialiniuose tinkluose.
Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisijunkite prie pasaulinės atminimo akcijos savo socialinių tinklų profilyje užsidėdami rėmelį #WeRemember / #MesPrisimename. Rėmelius galite atsisiųsti čia: #WeRemember / #MesPrisimename. 

Parengta pagal vrsa.lt ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės informacijąAsociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Naujienos

M. Skuodis atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Miestas

Naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai: kokių statybų Vilniuje sulauksime šiemet?

Avatar

Paskelbta

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Studijos „DO architects“ vizualizacijos

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt