Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Jotvingių gatvėje iškilsiančios ledo arenos architektūrinio projektavimo paslaugų. Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto tarybai sausio 6 dieną pritarus susitarimui su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), jau pirmąjį šių metų ketvirtį bus skelbiamas bendras tarptautinis architektūros konkursas, kuris lems, kaip ateityje pasikeis pagrindinė erdvė prie sostinės geležinkelio stoties. Tikimasi, kad šios teritorijos pertvarka taps impulsu ir esminiam visos pietinės miesto dalies atsinaujinimui.

Bendradarbiavimo susitarimą dėl bendro tarptautinio architektūros konkurso sausio 19 d. pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ir LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška bei geležinkelių tinklą Lietuvoje valdančios  bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Keisis urbanistinis Stoties rajono vaizdas

„Idėja prikelti Stoties rajoną naujam gyvenimui vis labiau virsta kūnu. Ši pertvarka – ne tik transporto mazgo ir aikštės aplink jį pasikeitimas. Pokyčiai bus matomi labai didelėje teritorijoje, jie apims naujas geležinkelio, o vėliau ir autobusų stotis, bei reikšmingai pakeis urbanistinį Stoties rajono vaizdą“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybė ir LTG sutarė bendromis jėgomis rekonstruoti įvairias transporto rūšis jungiantį viešojo transporto centrą taip, kad jis atitiktų Berlyno, Frankfurto, Vienos viešojo transporto stočių koncepciją. Tai reiškia, kad erdvė išliktų pagrindiniu keleivių mazgu, jiems vietoje pasiūlant maitinimą, nakvynę, biuro nuomą. Kartu erdvę ketinama padaryti patrauklia ir Vilniaus gyventojams. Viešąjį transporto centrą numatoma rekonstruoti 2023–2026 metais.

„Tikime, jog keleivių, kurie rinksis aplinkai draugiškas keliones traukiniais, skaičius per artimiausią dešimtmetį smarkiai paaugs. Todėl norime sukurti patogią šiuolaikišką infrastruktūrą – modernų daugiafunkcį transporto, verslo ir laisvalaikio centrą, kuris taptų ne tik kelionių traukiniais pradžios tašku, bet ir nauju vilniečių bei miesto svečių traukos objektu su žaliosiomis erdvėmis, patogiomis jungtimis“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Planuojama, kad erdvė prie geležinkelio stoties Vilniuje pasikeis neatpažįstamai. Aplink dabar ten esantį transporto mazgą bus kuriamos pėstiesiems patogios prieigos su aikšte, pastaroji sujungs atnaujintą geležinkelio stotį ir naują autobusų stotį.

Patogi infrastuktūra keliaujantiems

„Atnaujinama stoties teritorija leis vienoje vietoje pasinaudoti dideliu įvairių paslaugų spektru, o šie pokyčiai kartu su geležinkelio infrastruktūros plėtra skatins rinktis greitą, patogų ir žalią susisiekimą traukiniais. Būsima europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtis, kuria galėsime pasiekti Europos sostines, duos impulsą Vilniui tapti reikšminga europinio geležinkelio tinklo dalimi“, – pažymi „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Tarptautinio architektūros konkurso dalyviai turės pateikti kompleksišką Stoties rajono konversijos scenarijų pasiūlydami sprendimą, kaip turėtų atrodyti vieningas Vilniaus urbanistinis centras su viešojo transporto mazgu. Vertinant pasiūlymus bus kreipiamas dėmesys į keleivių poreikius, užstatymo ir viešų erdvių formavimo principus, žaliąsias zonas, pastatų ir erdvių architektūrinius bei funkcinius sprendimus.

Atrinkta geriausia architektūrinė idėja turėtų išsiskirti unikaliais sprendiniais, formuojančiais šiuolaikinį „miesto vartų“ įvaizdį, atitikti atvirumo, kompaktiškumo, daugiafunkciškumo, integralumo su aplinka, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, darnaus judumo kriterijus. Planuojamo konkurso dalyviai projektuos pokyčius ties Geležinkelio stoties rūmais ir viešojo transporto keleivių terminalu, jungtimi tarp Senamiesčio ir Naujininkų, Stoties aikšte. Į teritoriją patenka ir „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas, ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bei šiuo metu planuojamos valstybinės viešosios erdvės.

Bendra architektūrinio konkurso prizinio fondo sąmata yra 120 tūkst. eurų, iš kurių geležinkelių bendrovė skiria 80 tūkst., o sostinės savivaldybė – 40 tūkst. eurų.

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.