Connect with us

Naujienos

Naujas maršrutas Kaune veda nuo barakų Šančiuose iki Parako sandėlio: kviečia atrasti lobius, pamatyti žemės meno kūrinius

Avatar

Paskelbta

Ieškantys naujų ir „nenublizgintų“ atradimų Kaune kviečiami išbandyti neseniai pristatytą maršrutą nuo barakų Šančiuose iki buvusio artilerijos sandėlių komplekso, kurį vietiniai vadina tiesiog Paraku.

Tiesa, nors jį įveiksite gana greitai – maždaug per 20 minučių, tačiau neilga kelionė per Šančius gali tapti tikru atradimu: keliaujant siūloma ieškoti lobių, o kiek mistinėje vietoje – prie Parako sandėlio – pasitiks tik šią savaitę menininkų sukurti įspūdingi žemės meno kūriniai.

Idėja sujungti barakus su Parako sandėliu kilo dviems Šančių entuziastėms – neoficialiai Parako sandėlio valdove vadinamai ir šią vietą kultūriniu traukos objektu pavertusiai Vidai Bliumkienei bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Fluxus Labas!“ veiklų fasilitatorei Godai Karbonskytei, kurį ėmėsi „įkultūrinti“ barakus ir į juos pažvelgti kitu žvilgsniu. Idėją padėjo įgyvendinti „Kaunas – 2022“.

Ir dviračiu, ir pėsčiomis

„Nuo Barakų iki Parako“ – tai žemėlapis, kurio pagalba galima apsilankyti bei patirti Barakų žavesį su nuotykiais. Žemėlapis skatina rasti šešias unikalias ir koordinatėmis pažymėtas vietas, kuriose bus paslėptos lobių dėžutės. Ne tiesiog rasti – iš jų galima pasiimti atminimui patikusią smulkmeną. Galutinis kelionės taškas – Parakas, kuriame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – parodos, koncertai, performansai, maisto ragavimas, šokiai, bendruomenės susitikimai. Šią savaitę greta Parako apsigyveno ir žemės meno kūriniai. Maršrutas pritaikytas tiek keliauti pėsčiomis, tiek dviračiais.

„Nuo Barakų iki Parako“ yra žaidimas, skirtas aktyviam rajono pažinimui – ieškant lobių patirti Šančių rajono dvasią, atkreipti dėmesį į detales. Vasaros metu vykę piknikai – Jurgio Gimberio, kadaise gyvenusio barakuose, knygos „Barakų bliuzas“ skaitymai, lobių bibliotekos ir skrynių puošimai, skautų duonelės kepimai ir t.t. – padėjo G.Karbonskytei surinkti informaciją ir sukurti žaidimą-žemėlapį bei receptų ziną – specialią knygelę.

Parake, kuris kaip kultūrinė erdvė lankytojams duris atvėręs nuo 2018-ųjų, jau kelis metus iš eilės ant laužo kepamas kugelis, taip pat vaikai kepa skautišką duonelę vos iš trijų ingredientų. Šiuos bei kitus kelionėms bei ant ugnies bei dūmų gaminamus receptus šančiškiai sudėjo į iliustruotą receptų ziną tam, kad juos lengva būtų pasigaminti tiek mažam, tiek dideliam.

Barakai, kuriuose gyveno Jurgis Gimberis

Prieš pradedant šį maršrutą siūloma atidžiau pažvelgti ir į barakus. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai Šančiuose buvo pastatytos pigių butų kolonijos, vadinamieji barakai. Sovietinei valdžiai nepatiko, kad čia susitelkusi visuomenės „grietinėlė“. Barakai išlikę iki šių dienų, tik nedaugelis iš kauniečių žino apie jų egzistavimą, o pagaliau apsilankiusieji žavisi savotiška egzotika, „kaimiška“ atmosfera mieste.

Barakuose gyveno rašytojas satyrikas Jurgis Gimberis, Kaunui padovanojęs legenda tapusią frazę: „Ir Kaune galima gyventi“. J.Gimberis savo knygoje „Barakų bliuzas“ su humoru aprašė Šančių personažus bei jų gyvenimo būdą.

Kaip sakė viena iš žemėlapio iniciatorių G.Karbonskytė, jai ši vieta pasirodė įdomi savo kaita: kaip keitėsi barakai per dvi dešimtis metų. Anot netoli barakų augusios G.Karbonskytės, žemėlapis yra pirmasis žingsnis link to, kad barakai taptų žinomesni ir patiems žmonėms būtų smagiau, jog jie didžiuotųsi šia vieta: „Nes iš pat pradžių tai buvo tarsi varguomenės rajonas.“

„Barakas – vieno aukšto ilgas pastatas. Stogas kaip kluono ir jis pailgas, o viename yra keturi butai. Kiekvienas turi savo kiemuką daržiuką. Labai rekomenduoju šią vietą aplankyti“, – sakė G.Karbonskytė. Barakuose galima sutikti ir naujakurių, ir senųjų gyventojų. Tarkime, čia gyvena moteris, kurią kaimynai vadina „tetule ragana“ ir kuri neva nesikeičia dešimtimis metų. Todėl vietos žmonės juokauja: jai – jau apie 200 metų. „Ir gaidžiai ten gieda, ir šunys loja, kai kur – kondicionieriai ūžia. Labai įdomią dvasią turi ši vieta“, – kalbėjo pašnekovė.

Papuošė žemės meno kūriniai

Šeštadienį prie Parako sandėlio – naujojo maršruto galutinėje stotelėje – pristatyti keturi dideli bei keletas mažų žemės meno kūrinių, kurie taip pat tapo maršruto „Nuo Barakų iki Parako“ dalimi. Juos, padedant vietos bendruomenei, sukūrė žymūs Lietuvos floristai Marijus Gvildys ir Sergejus Zareckis.

Žemės menas Parakui pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant pabrėžti šios vietos unikalumą: Parakas – tai visai šalia miesto centro paslėptas laukinės gamtos kampelis, kur vyksta sinergija tarp šiuolaikinių ir etno kultūros renginių, kur savo vietą atranda jaunimas ir vyresnio amžiaus kaimynai, kur caro laikų architektūrinis paveldas gyvena bendrystėje su šimtametėmis tuopomis.

Tinkamose vietose atsiradę objektai atkreipia dėmesį į unikalias architektūrines detales, pasislėpusius gamtos kampelius. Žemės meno kūrinių keliaujant šiuo keliu nepastebėti neįmanoma: kiekvieno objekto ilgis arba plotis yra apie tris metrus. Kaip sakė vienas iš kūrėjų M.Gvildys, žemės menas yra kuriamas iš vietoje randamos medžiagos: nesvarbu, ar tai bus medis, ar akmuo, ar molis.

„Žemės menui visiškai nesvarbu aplinka – svarbu joje randama medžiaga. Bet koks žemės menas yra integruojamas į aplinką, į patį kraštovaizdį. Žemės menai neatsiejami nuo aplinkos. Aplinka yra tokia pat svarbi, kaip ir pats kūrinys – jie vienas kitą papildo“, – sakė M.Gvildys. Pasak menininko, kalbant apie žemės meną, jei kūrinį išnešus iš tos vietos, jis tampa nevisavertis: „Svarbus kultūrinis, istorinis kontekstas. Įspūdis paties Parako – jis įdomus, kitoniškas, tai ne fortas.“

Parako sandėliui menininkai sukūrė tarsi iš vandens panirusį drakoną, kuris, lįsdamas iš po žemių, perauga į medį. Kitas – lyg sprogimas, tarp dviejų medžių užstrigęs kamuolys.

Kelias tampa labai įdomus stebėti ir jame būti

„Man viską laiką norėjosi surasti tam tikrus taškus, prie kurių žmogus sustoja. Taip tu objektu tarsi užlaikai atėjusįjį. Kalbant apie Paraką, žmonės, nusileidę nuo Prancūzų kalno arba kildami į jį pamato kažkokį neaiškų keliuką ir nieko nesakantį pavadinimą – Parakas. Smalsesni ateina.

Norėdami pritraukti daugiau žmonių ir sugalvojome tuos žemės meno kūrinius, kurių vienas – pačioje pradžioje kelio link Parako. Kitas – jau pasukus keliu. Dar du – prie paties Parako sandėlio. Taip kelias tampa labai įdomus stebėti ir jame būti. Aš tokią svajonę seniai turėjau, o dabar padedant „Kaunas 2022“ ją pavyko įgyvendinti“, – pasakojo V.Bliumkienė.

Parako valdove vadinama V.Bliumkienė sako, jog šią vietą atranda vis daugiau žmonių: „Garsas apie jį eina. Labai džiaugiuosi, kai atvažiuoja iš kitų miestų. Pavieniai žmonės atranda Paraką, po čia vykstančių renginių įsimyli. Dabar viduje nuplovėme sienas, palikome vieną juodą debesėlį, kad žmonės įsivaizduotų, kokio juodumo buvo sienos ir kokio jos baltumo dabar. Dar laukia dvi didžiosios salės, kurios yra Parake. Vienos salės lubos dar plaunamos, o menininkas iš tos pilkumos sukurs piešinį.“

Kartu su menininkais prie žemės meno kūrinių dirbo ir savanoriai, čia vyko atviros kūrybinės dirbtuvės, aplinką tvarkyti padėjo „Kauno tvirtovės fortas“. Teko tvarkyti šabakštynus, ieškoti šakų, tvarkyti aplinką. Pasak V.Bliumkienės, taip kelias tapo labiau estetiškas, nors liko gana laukinis.

Tokios vietos vietos atviros įvairioms gyventojų iniciatyvoms

Kaip sako „Kaunas 2022“ programos „Visi kaip vienas“ koordinatorė Aistė Ptašinskaitė, viena iš „Fluxus Labas!“ programos dalių „Fluxus Labas! Laboratorijos“ yra skirta auginti vietinių Kauno miesto gyventojų kultūrinių veiklų cirkuliaciją skirtinguose Kauno miesto mikrorajonuose ir stiprinti dalyvaujamąja kultūra paremtas atviras (nuolatines arba mobilias) erdves – Fluxus laboratorijas.

„Šios vietos yra atviros įvairioms gyventojų iniciatyvoms, renginiams bei susitikimams, kurių svarbiausi principai yra bendra kūryba bei dėmesys vietos kultūrai. Aukštuosiuose Šančiuose išlikęs Artilerijos sandėlių kompleksas, simboliškai vadinamas Paraku, nuo 2018 metų veikia kaip „Fluxus Labas! Laboratorija“. Ši vieta yra unikali – tai kultūros paveldo statinys, apsuptas laukinės gamtos ir esantis visai netoli miesto centro, vos 10 minučių kelio pėsčiomis nuo geležinkelio stoties. Gamta yra svarbi Parako tapatybės dalis, įkvepianti kurti, burtis bendruomenei ir organizuoti tvarius, vietos istoriją atliepiančius renginius“, – sakė A.Ptašinskaitė.

Ožio diena, Joninės – jau tradiciniais tapę Parako renginiai. Vien Joninėse šiemet dalyvavo daugiau nei 400 žmonių. „Dalis jų, įsimylėję Paraką, sugrįžta čia jau su savo iniciatyvomis, kurios bendromis Vidos ir „Fluxus Labas!“ programos pastangomis auga, plečiasi ir po truputį formuoja Parako veidą. Vidos gebėjimas prakalbinti kiekvieno, užsukusio į Paraką, vidų, priimti visus atvirai ir be išankstinių nuostatų, pasiduoti netikėtumams – tai principai, kuriais vadovaujantis bendruomenes kviečia veikti „Fluxus labas!“

Šią vasarą Parake neplanuotai gimė skirtingų kultūrų vakarai su įdomiais pasakojimais, muzika ir maisto degustacijomis. Vieno jų metu iš Ruandos kilusi Clementine pirmą kartą viešai pristatė savo kuriamą muziką, o užsukusius svečius vaišino netikėtu Afrikos patiekalu. Tuo tarpu Parako kaimynystėje apsistojęs svečias iš Šri Lankos įdomiai pristatė šios šalies istoriją bei tradicijas“, – pasakojo A.Ptašinskaitė.

Šalia tokių atvirų renginių nuolat vyksta ir mažesni, bendruomeniniai susitikimai, kurių metu plėtojamos vietos bendruomenei aktualios temos, ieškoma šios vietos identiteto.

Maršruto „Nuo Barakų iki Parako“ žemėlapį galite rasti čia.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. A. Aleksandravičiaus

Naujas maršrutas Kaune veda nuo barakų Šančiuose iki Parako sandėlio: kviečia atrasti lobius, pamatyti žemės meno kūrinius

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Avatar

Paskelbta

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):

SENIŪNIJA

COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS

Nemėžio

94

Pagirių

86

Nemenčinės miesto

83

Avižienių

75

Zujūnų

68

Rudaminos

68

Juodšilių

63

Mickūnų

61

Nemenčinės

58

Riešės

53

Marijampolio

49

Maišiagalos

37

Kalvelių

35

Rukainių

35

Sudervės

29

Šatrininkų

28

Lavoriškių

27

Sužionių

27

Bezdonių

25

Medininkų

18

Paberžės

16

Dūkštų

16

Buivydžių

11

Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.

Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/ 
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.

Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje

Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!

 

Skaityti toliau

Naujienos

Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti – dar 6,5 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2021 01 19

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Miestas

„Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą investuos dvigubai daugiau negu pernai

Avatar

Paskelbta

 

Didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui.

„Investuodami galvojame ne tik apie griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, bet ir apie Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, ateities technologijas. Siekiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vilniaus apskrityje taptų kokybiškesniu, efektyvesniu ir draugiškesniu gamtai. Todėl šių ir artimiausių kelerių metų investicijas nukreipiame ne tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo bei plėtros darbus, bet ir į tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

2021 metais „Vilniaus vandenys“ suplanavo investicijų už beveik 33 mln. eurų. 7,38 mln. eurų bus skirta naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui. Tarp didžiausių numatytų darbų – kvartalinių tinklų plėtra Verkių bei Naujosios Vilnios seniūnijose. 2021 m. šiam projektui bendrovė skirs 3,06 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų investicijų tinklų plėtrai abiejose seniūnijose suplanuota 2022 m.

Jau esamų vandentiekio bei nuotekų tinklų modernizavimui 2021 m. bendrovė skirs dar kita tiek – 7,33 mln. eurų. Iš jų magistralinio nuotekų šalinimo tinklo tarp Upės ir Latvių gatvių Vilniuje rekonstrukcijai planuojama skirti 1,41 mln. eurų, kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų – magistralinio vandentiekio tinklo Eišiškių gatvėje rekonstrukcijai.

Bendrovė šiais metais ketina daugiau lėšų investuoti ir į vandens gerinimo įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas vanduo. Taip pat – į nuotekų valdymo įrenginius, kad jie atitiktų tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Į vykdomą vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos projektą Žemuosiuose Paneriuose 2021 m. numatyta investuoti 2,3 mln. eurų. Startavus su Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektu, šiais metais bus atliekama darbų už 7,3 mln. eurų, o bendros bendrovės investicijos per trejus metus sieks rekordinę sumą – mažiausiai 44 mln. eurų.

„Vilniaus vandenys“, pasirinkę gamtai draugišką sprendimą dumblo nedeginti, 2021 m. pradės įgyvendinti Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje esančios dumblo kompostavimo aikštelės uždengimo statybos projektą, kurį pilnai užbaigti planuojama 2022 m. Uždengus dumblo kompostavimo aikštelę, bus sumažintas kompostavimo metu išsiskiriančių ir į aplinką patenkančių dujų kiekis, jį apdoros sumontuoti išmetamo oro valymo įrenginiai. Bendra projekto investicijų vertė sieks apie 3,2 mln. eurų.

Šiais metais ant įmonei priklausančių pastatų stogų suplanuota pastatyti pirmuosius saulės kolektorius, į kurių įrengimą bendrovė investuos 0,57 mln. eurų. Iš saulės gautą energiją bendrovė naudotų savo reikmėms – taip sumažintų išlaidas elektros energijai, o ateityje galėtų taikyti mažesnį kainos tarifą ir savo klientams. Saulės elektrinių parką bendrovė planuoja plėsti ir 2022 m., į jų įrengimą investuodama dar 0,5 mln. eurų.

Nors praėjusių metų investicinius bendrovės planus kiek pakoregavo pandemija ir net du kartus šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. „Vilniaus vandenys“ užbaigė įgyvendinę investicinių projektų už 15 mln. eurų.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt