Connect with us

Žmonės

Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai

Avatar

Paskelbta

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Dabartinis šešiametis yra akylesnis, mobilesnis, intelektinės veiklos aplinkiniame pasaulyje sutinkantis gerokai daugiau nei panašaus amžiaus vaikas prie trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Dėl šios priežasties daugelis šešerių metų vaikų tokius gebėjimus kaip laisvas judėjimas, kalbėjimas, pasirūpinimas švara, socializacija, kūrybiškumas jau yra išsiugdę. Tokio amžiaus vaikas labiau kontroliuoja savo emocijas, gali jas lengviau išreikšti; gali pats užsiimti, veikti arba žaisti žaidimą apie trisdešimt minučių; savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, kurias gerai žino; kopijuoja žodžius, domisi rašymu; atpažįsta žinomas raides knygose, aplinkoje, ant pakuočių, bando skaityti; taria daugumą garsų, žino 3000–5000 žodžių. Vaikas geriau supranta žodinius praeities ar ateities įvykių paaiškinimus; geba perteikti patirtį sudėtingesniais sakiniais, laikydamasis įvykių sekos; palygina skirtingo dydžio objektus. Išskiria dienos laiką (rytas, popietė, vakaras). Tiksliau lanksto, kerpa, pjausto (su peiliu, kurio galas apvalus), klijuoja. Spontaniškai išsamiai papasakoja dienos įvykius, įvardija savo nuotaiką, jausmus. Kai šeimoje reiškia savo nuomonę, tai lengviau daro ir grupėje bendraamžių. Geriau supranta, ką jau moka atlikti, ir ką dar reikia išmokti. Mokosi palaikyti draugystę, ieškodamas kompromisų. Atsižvelgdamos į tokius vaikų gebėjimus, daugelio Europos Sąjungos šalių švietimo sistemos yra priėmusios privalomą pirmos klasės lankymą mokykloje nuo šešerių metų amžiaus.

Tokio amžiaus vaikai, jeigu ugdymosi aplinka yra saugi, jiems pritaikyta, atitinkanti jų poreikius, gali gerai jaustis ir statytis vertybinį ir kultūrinį pamatą, suprasti pastangų prasmę bei užduoties atlikimo skonį. O visa tai ir sudaro mokymosi prasmę bei gerą savijautą ugdymo įstaigoje. Šešiamečiai gali užmegzti socialinius ryšius, prisiimti atsakomybę, yra geranoriški ir atviri ugdymo patirčiai. Visos šios savybės ir sudaro galimybę pasinerti į atviras ugdomąsias veiklas. Svarbu parinkti tinkamus, į vaiką orientuotus ugdymo būdus ar strategijas, suteikti jiems tinkamą ir savalaikę pagalbą. Žinoma, paankstinus ugdymą vieneriais metais, reikėtų pritaikyti ir ugdymo aplinkas, erdves jaunesniems vaikams, pavyzdžiui, atsisakyti keturiasdešimt penkių minučių pamokų, nes laikas, skirtas ugdymui(si), turėtų būti lankstesnis. Be to, pabrėžiama ir meninio ugdymo reikšmė, skatinamos veiklos gimtąja ir užsienio kalba; labiau individualizuotas ugdymas, pabrėžiamas mokymasis savo tempu (turėtų būti palankus jaunesnio amžiaus vaikams), kai daugiau laiko ir dėmesio skiriama turiniui suprasti, išanalizuoti iš įvairių perspektyvų.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis mokslininkų diskutuoja dėl vaikų ugdymo(si) teisės ir poreikio nuo dvejų metų amžiaus, o mes Lietuvoje jau labai ilgą laiką vis dar kalbame, ar ne per anksti būti pirmos klasės mokiniu nuo šešerių metų. Dauguma vakarų Europos valstybių – paankstintas ugdymas gyvuoja dešimtmečiais. Vaikų ugdymą paankstino ir Lietuvos kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ir Lenkija. Tyrimais įrodyta, jog kuo anksčiau vaikas pradeda ugdytis tinkamoje, palankioje aplinkoje, tuo rečiau paauglystėje mažiau patiria mokymosi nesėkmių, susijusių su skaitymo ir rašymo gebėjimais. Ugdymo ankstinimo klausimas aktualus ir dėl sudėtingėjančio turinio, pavyzdžiui, jau pradinėje mokykloje rekomenduojama mokytis dviejų užsienio kalbų (šiuo metu taip mokosi vaikai Suomijoje, Airijoje, Ispanijoje), todėl tam tikrai reikėtų ruoštis ir Lietuvoje. Reikėtų neužmiršti, kad vaiko įsisavinti ir įsisąmoninti mokymosi procesai būtų ilgalaikiai ir tvarūs, reikia nemažai laiko, net ir tuo atveju, kai ugdymo aplinka yra palanki, todėl buvimas ugdymo įstaigose nuo jaunesnio amžiaus yra tinkama priemonė visa tai išsiugdyti.

Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė

Skaityti toliau
Advertisement

Žmonės

Brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM: prasmingai išgyventi adventą padeda planavimas

Avatar

Paskelbta

Po truputį prekybos centrų lentynos pildosi Kalėdinėmis dekoracijomis. Vis dažniau galima išgirsti ir skambančią Kalėdinę muziką. Ar ne per anksti imame ruoštis šv. Kalėdoms?  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM sako, kad prasminga pasiruošimą pradėti iš anksto. Ypatingai šiais metais, kai nežinia, ar bus galimybė išrinkti norimą dovaną, ar paštu išsiųsta dovana pasieks gavėją laiku. Brolis pranciškonas sutiko pasidalinti savo mintimis apie pasiruošimą adventui ir išleistą išlankstomą knygelę su stalo žaidimu-labirintu vaikams „Trijų Karalių kelionė“.

 

Dėl pandemijos advento laikotarpis šįkart bus visiškai kitoks. Kaip manote, kuo neįprastas jis bus šiais metais?

Karantino laikotarpiu jau turėjome labai nuostabią Gavėnią. Galėjome ramiai ruoštis Velykoms. Man ši patartis buvo labai ypatinga, tai buvo tylos laikas, kada galėjai tiesiog pats asmeniškai skaityti, ruoštis, apmąstyti. Tai buvo didžiulė dovana. Manau, kad adventas bus panašus. Galima sakyti, tai bus labai geras laikas pasiruošti Kalėdoms.

Kokiais konkrečiais patarimais, leidžiančiais prasmingai išgyventi advento laiką, galėtumėte pasidalinti?

Labai padeda planavimas. Prieš porą metų buvome išleidę knygelę vaikams, kurioje buvo numatyta po nedidelę užduotėlę kiekvienai advento dienai. Pavyzdžiui, paskambinti močiutei ar padėti mamai susitvarkyti. Manau, kad kiekvienas tokį kalendorių galėtų susidaryti iš anksto.

Dar būtų gerai susirasti kokią nors dvasinę knygą skaitymui advento laikotarpiu. Mes daug įvairiausių dalykų skaitinėjam, o krūva knygų, kaip aš pats pastebiu, įsigytų atlaiduose, stovi lentynoje. Atrodo, rankos neprieina. Iš jų ir galima vieną ar kelias pasiskirti: tai bus mano advento literatūra.

Visai neseniai išleidote knygelę pavadinimu „Trijų Karalių kelionė“ (išleido „Magnificat vaikams“). Ar ją taip pat galėtume vadinti priemone pasiruošti adventui?

Knygelėje „Trijų Karalių kelionė“ taip pat yra advento kalendorius vaikams, tik truputį kitoks. Ten kiekvieną dieną vaikas įklijuos po lipduką. Taip po truputį keisis didžiulis pieštas kaimo vaizdas. Taip pat ten bus galima rasti Kūčių stalo maldą, stalo žaidimą. Vietoje to, kad žiūrėtų televizorių, šeima galės smagiai praleisti laiką kartu – žaidžiant ir bendraujant. Taip pat šioje išlankstomoje knygutėje yra labai graži pasaka. Ją reikėtų perskaityti dar prieš žaidžiant žaidimą.

Nesunku pastebėti, kad išleidžiate nebe pirmą vaikams leidinį. Kas jus paskatino rašyti jauniesiems skaitytojams? Ar sutinkate, kad vaikų auditorija yra išrankiausia?

Viskas prasidėjo nuo Eželio istorijų. Pirmoji tokia istorija gimė per Žolinių šventę. Kadangi buvo vaikų šv. Mišios, reikėjo jiems kažkaip papasakoti apie Žolinių šventę. Tam labai pagelbėjo personažas Eželis – tiesiog taip gavosi!

Iš tiesų nelengva rašyti vaikams, bet aš tikiu, kad istorijos pamoko ir suaugusius. Bandome ne tik pateikti įdomią, bet ir pamokančią istoriją. Galima perskaityti istoriją apie tai, kad reikia paukšteliams pastatyti lesyklėles. Arba istoriją apie išpažintį ir atlaidus, ji ne tik besiruošiantiems pirmajai komunijai vaikams, bet ir suaugusiems gali būti įdomi.

Skaityti toliau

Žmonės

Kristinos Vasiljevaitės sugrįžimą į savo kūrybos namus

Avatar

Paskelbta

Gerbiami mados ir meno atstovai, su jaudinančiu įkvėpimu norime pasidalinti išskirtine medžiaga ir naujiena apie „Gėda Pelėda“ kūrėjos Kristinos Vasiljevaitės sugrįžimą į savo kūrybos namus.

Naujai, įkvėpiančiai, giliomis vertybėmis ir subrandintais jausmais Kristina dalinasi savo laiške. Jis skirtas tiek Kristinai, tiek gerbėjams, kurie yra neatsiejama jos kūrybos dalis.

Bendraujant su Kristina ji užsiminė: „sėdėdama miesto kavinėje, pamačiusi moterį su „Pelėda“, stebiu ją, kitaip… Tam tikra prasme įsikūniju į ją, pajaučiu moterį kaip gamtos būtybę iki sielos gelmių. Pajuntu jos prigimtį, kuri mane įkvepia. Ir tada vėl kuriu!”

Nedidelė dalis menininkų drįsta sugrįžti prie to, ką jau sukūrė. Bet ji išdrįso. Ji sugrįžo, nes kuria toliau, daugiau, plačiau. „Gėda Pelėda“ kūryba pasipildo tapybos, brandžios moters, mamos, kūryba vyrams stipriomis natomis.

Atveriame Jums duris bendrauti ir kurti kartu.

Dėl interviu, nuotraukų ir daugiau informacijos kreipkitės nurodytais kontaktais.

Viena tinkamiausių vietų susitikimui ar interviu – tai naujai įrengtos dirbtuvės Kauno senamiestyje. Jose telpa visas naujas „Gėda Pelėda“ etapas – rankinių pristatymo erdvė, gamybos, tapybos procesai ir, žinoma, mažosios Junos žaidimų laukas.

Jeigu Pelėda bus išskridus, mielai į skambučius atsakys jos mentorė Asta.

Mielai lauksime Jūsų,

Skaityti toliau

Žmonės

Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus

Avatar

Paskelbta

Trisdešimtmetis Dovydas, lygtinai teistas už vagystes, nusižengimą pakartojo ir prieš kelis metus gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras prisipažįsta, kad smulkių vagysčių nevengė nuo paauglystės, o būdamas neblaivus vis įsiveldavo į konfliktus viešose vietose. Šiandien tai jau praeityje – Dovydas ne tik išėjo į laisvę, bet ir susigrąžino sūnaus pasitikėjimą. Vyras neslepia, kad pačiam auginti savo vaiką ir tapti geru tėvu jį motyvavo ne tik gyvenimas kalėjime, bet ir specialistė, ten vykdžiusi tėvystės įgūdžių programą. Šiandien Dovydas su sūnumi kartu mokosi gyventi iš naujo.

Savo vaikystės prisiminti nenori

„Liūdna“, vienu žodžiu savo vaikystę nusako Dovydas. Mama ir jos sugyventinis nevengė taurelės. Šaltis ir alkis, kai iš tiesų nėra nė kąsnio, buvo įprasta jo kasdienybė. „Kitokio gyvenimo nemačiau. Aplink visi taip gyveno, net patys artimiausi. Maniau, kad taip ir turi būti. Bandžiau išgyventi, o namuose prasidėjus išgertuvėms išvengti smūgių“, pasakoja jaunas vyras.

Dar būdamas paauglys, Dovydas įsidarbino mašinų remonto dirbtuvėse. Iš pradžių darbu džiaugėsi, tačiau nesusilaikė pasisavino kelias prabangių automobilių detales ir iš darbo buvo išmestas. Kitas bandymas susirasti užsiėmimą nebuvo sėkmingas darbdavys paprašė išeiti vos po savaitės, kai tik sužinojo apie ankstesnę vagystę. Mažame miestelyje kalbos sklinda greitai, o užsitarnauta reputacija lydi ilgai.

Laikui bėgant Dovydas perėmė šeimos gyvenimo būdą: vagystės, muštynės tapo kasdienybe, galiausiai – laisvės atėmimo bausmė Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.

Šios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologė Agnė Grušauskaitė pastebi, kad Dovydo istorija nėra išskirtinė, daugumos nuteistųjų psichosocialinė situacija specifinė: dažnas kalintysis augo bet tėvo, yra patyręs prievartą, nepriežiūrą savo šeimoje, todėl ir jie patys, tapę tėvais, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko teises, vaiko poreikius.

Suprato, kad sūnų auginti nori pats

Dovydui išvykus į įkalinimo vietą, laisvėje liko dešimtmetis jo sūnus. Iš pradžių berniukas augo su mama, kuriai susidoroti su priklausomybėmis vis dar nepavyksta. Moteriai ne kartą teiktos įvairios socialinės paslaugos, ji nesėkmingai dalyvavo priklausomybių turintiems žmonėms skirtoje Minesotos programoje. Su moterimi dirbantys specialistai teigia, kad ji nepripažįsta savo problemos, todėl ir sveikimo kelias labai sudėtingas.

Vaikas į laikinų globėjų šeimą buvo perkeltas dėl jam nesaugios aplinkos pas mamą, vėliau, mamai dedant pastangas –  grąžintas, bet pagerėjusi situacija truko neilgai ir padėtis tik prastėjo. Berniukui vėl nustatyta laikinoji globa, o galiausiai teismas turėjo priimti sprendimą dėl berniuko nuolatinės globos. Auginti sūnų norą išreiškė ir pats Dovydas, tuomet po mėnesio turėjęs išeiti į laisvę.

„Įkalinimo įstaigoje daug mačiau, daug išmokau ir sugrįžti nebenoriu“, trumpai patirtį kolonijoje apibendrina jaunas vyras, kurio charakteristika įvertinta gerai.

Kad yra galimybė pačiam auginti savo sūnų, Dovydas išgirdo įkalinimo įstaigoje. Apie tai jis sužinojo iš vaiko teisių specialistės. Ji  atsakė į visus Dovydo klausimus, paaiškino procedūras ir pasidžiaugė, kad vyrui vis dar pavyksta išlaikyti ryšį su sūnumi. Tai labai svarbi aplinkybė, siekiant  auginti savo vaiką.

Tuometinį pokalbį su Dovydu prisimena ir pati Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė: „Paraginau pirmiausia išsiaiškinti, ar nėra apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus dėl vaiko auginimo. Ir, žinoma, prieš tai, susitikti su savo vaiku, atvirai pasikalbėti apie tai, kaip bei kur jie gyventų, kaip keistųsi jų buitis, labai atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Patariau įdėmiai išklausyti vaiko lūkesčius. Vaiko nuomonė yra svarbiausia, ji lemianti.“

Tėvystė motyvuoja pamiršti kriminalinę veiklą

Atlikinėdamas bausmę Dovydas dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje: „Mokymuose daug ką supratau apie save – kodėl iki šiol toks netinkamas buvo mano gyvenimas. Suvokiau, kiek daug žmogui reiškia vaikystė – praktiškai viską. Sužinojau, kaip reikia bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, koks svarbus kiekvienas jam pasakytas žodis, daug kitų naudingų dalykų“.

Šiandien Dovydas apie nusikalstamą veiklą ir grįžimą į įkalinimo įstaigą ne tik nenori pagalvoti pats, bet ir neleistų sau dėl sūnaus. Visas tėvystės įgūdžių programoje įgytas žinias vyrui dabar tenka pritaikyti kone kasdien. Jiedu su sūnumi įsikūrė jo vaikystės namuose, būstas liko tuščias mirus Dovydo mamai. Berniukas šiuo metu lanko mokyklą, po truputį įveikia mokymosi spragas, atsiradusias paskutiniaisiais metais. Tėtis stengiasi jam padėti. Nors kol kas šios šeimos buitis itin paprasta, abu džiaugiasi tarpusavio ryšiu. Dovydas atviras: „Dabar suprantu, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo vaiku. Ir toliau stengsiuosi kiek galėdamas“.

Programa padeda nuteistiesiems vėl tapti atsakingais tėvais

Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 metų vasario vykdoma „Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje“ programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta „Efektyviosios tėvystės“ mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyriaus komanda. Mokymų ciklą jau baigė dvi nuteistųjų grupės, šiuo metu surinkta ir darbą pradeda trečioji grupė.

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi. Tėvams pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus. Tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių nuteistųjų resocializacijos priemonių.

Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti ir mokytis.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt