Connect with us

Naujienos

Gyvenimo kokybės augimo modelis: efektyvesnė valstybės finansų politika

Avatar

Paskelbta

2020 11 04

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo šeštadienio skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites. Šiuo laikotarpiu bus sustabdyta arba apribota veikla tam tikrose ūkio šakose, sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės, o darbas ir mokymas organizuojamas užtikrinant kuo mažesnį kontaktų skaičių.

Nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. šalyje bus draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų, ir laidotuvės, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Viešojo maitinimo įstaigos negalės aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau galės tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė bus taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.

Tęsti darbą galės įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nebus stabdoma, tačiau turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam lankytojui taip pat bus taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.

Viešose vietose bus draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Vyresni nei 6 metų asmenys privalės dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Reikalavimas dėvėti kaukes nebus taikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat bus leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.

Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu bus galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą. 

Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turės būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai galės toliau lankyti ugdymo įstaigas, tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turės būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) turės būti vykdomos nuotoliniu būdu.

Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose bus draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ir (ar) asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.

Pacientų lankymas bus draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.

Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos šios paslaugos:

* odontologijos paslaugos; 

* nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; 

* vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; 

* vykdant ligų prevencijos programas;

* įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt