Connect with us

Naujienos

Keturių didžiųjų miestų gydymo ir socialinių globos įstaigų darbuotojai registruotis tyrimui dėl koronaviruso galės ir internetu

Avatar

Paskelbta

2020 11 04

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo šeštadienio skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites. Šiuo laikotarpiu bus sustabdyta arba apribota veikla tam tikrose ūkio šakose, sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės, o darbas ir mokymas organizuojamas užtikrinant kuo mažesnį kontaktų skaičių.

Nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. šalyje bus draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų, ir laidotuvės, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Viešojo maitinimo įstaigos negalės aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau galės tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė bus taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.

Tęsti darbą galės įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nebus stabdoma, tačiau turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam lankytojui taip pat bus taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.

Viešose vietose bus draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Vyresni nei 6 metų asmenys privalės dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Reikalavimas dėvėti kaukes nebus taikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat bus leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.

Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu bus galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą. 

Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turės būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai galės toliau lankyti ugdymo įstaigas, tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turės būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) turės būti vykdomos nuotoliniu būdu.

Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose bus draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ir (ar) asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.

Pacientų lankymas bus draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.

Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos šios paslaugos:

* odontologijos paslaugos; 

* nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; 

* vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; 

* vykdant ligų prevencijos programas;

* įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Avatar

Paskelbta

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):

SENIŪNIJA

COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS

Nemėžio

94

Pagirių

86

Nemenčinės miesto

83

Avižienių

75

Zujūnų

68

Rudaminos

68

Juodšilių

63

Mickūnų

61

Nemenčinės

58

Riešės

53

Marijampolio

49

Maišiagalos

37

Kalvelių

35

Rukainių

35

Sudervės

29

Šatrininkų

28

Lavoriškių

27

Sužionių

27

Bezdonių

25

Medininkų

18

Paberžės

16

Dūkštų

16

Buivydžių

11

Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.

Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/ 
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.

Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje

Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!

 

Skaityti toliau

Naujienos

Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti – dar 6,5 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2021 01 19

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Miestas

„Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą investuos dvigubai daugiau negu pernai

Avatar

Paskelbta

 

Didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui.

„Investuodami galvojame ne tik apie griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, bet ir apie Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, ateities technologijas. Siekiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vilniaus apskrityje taptų kokybiškesniu, efektyvesniu ir draugiškesniu gamtai. Todėl šių ir artimiausių kelerių metų investicijas nukreipiame ne tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo bei plėtros darbus, bet ir į tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

2021 metais „Vilniaus vandenys“ suplanavo investicijų už beveik 33 mln. eurų. 7,38 mln. eurų bus skirta naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui. Tarp didžiausių numatytų darbų – kvartalinių tinklų plėtra Verkių bei Naujosios Vilnios seniūnijose. 2021 m. šiam projektui bendrovė skirs 3,06 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų investicijų tinklų plėtrai abiejose seniūnijose suplanuota 2022 m.

Jau esamų vandentiekio bei nuotekų tinklų modernizavimui 2021 m. bendrovė skirs dar kita tiek – 7,33 mln. eurų. Iš jų magistralinio nuotekų šalinimo tinklo tarp Upės ir Latvių gatvių Vilniuje rekonstrukcijai planuojama skirti 1,41 mln. eurų, kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų – magistralinio vandentiekio tinklo Eišiškių gatvėje rekonstrukcijai.

Bendrovė šiais metais ketina daugiau lėšų investuoti ir į vandens gerinimo įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas vanduo. Taip pat – į nuotekų valdymo įrenginius, kad jie atitiktų tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Į vykdomą vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos projektą Žemuosiuose Paneriuose 2021 m. numatyta investuoti 2,3 mln. eurų. Startavus su Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektu, šiais metais bus atliekama darbų už 7,3 mln. eurų, o bendros bendrovės investicijos per trejus metus sieks rekordinę sumą – mažiausiai 44 mln. eurų.

„Vilniaus vandenys“, pasirinkę gamtai draugišką sprendimą dumblo nedeginti, 2021 m. pradės įgyvendinti Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje esančios dumblo kompostavimo aikštelės uždengimo statybos projektą, kurį pilnai užbaigti planuojama 2022 m. Uždengus dumblo kompostavimo aikštelę, bus sumažintas kompostavimo metu išsiskiriančių ir į aplinką patenkančių dujų kiekis, jį apdoros sumontuoti išmetamo oro valymo įrenginiai. Bendra projekto investicijų vertė sieks apie 3,2 mln. eurų.

Šiais metais ant įmonei priklausančių pastatų stogų suplanuota pastatyti pirmuosius saulės kolektorius, į kurių įrengimą bendrovė investuos 0,57 mln. eurų. Iš saulės gautą energiją bendrovė naudotų savo reikmėms – taip sumažintų išlaidas elektros energijai, o ateityje galėtų taikyti mažesnį kainos tarifą ir savo klientams. Saulės elektrinių parką bendrovė planuoja plėsti ir 2022 m., į jų įrengimą investuodama dar 0,5 mln. eurų.

Nors praėjusių metų investicinius bendrovės planus kiek pakoregavo pandemija ir net du kartus šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. „Vilniaus vandenys“ užbaigė įgyvendinę investicinių projektų už 15 mln. eurų.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt