Connect with us

Naujienos

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus Fausto Latėno mirties

Avatar

Paskelbta

2020 11 04

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGOS) administruojamomis valstybės pagalbos priemonėmis šiemet verslams buvo paskirstyta daugiau kaip 450 mln. Eur. Didžioji dalis lėšų, apie 340 mln. Eur, panaudota įgyvendinant finansines priemones, skirtas padėti verslui įveikti COVID-19 pandemijos padarinius. Tuo tarpu suteiktų ilgalaikių verslo skatinimo priemonių suma sudaro 110 mln. Eur. INVEGOS priemonėmis ir toliau gali naudotis įmonės ir verslininkai, ieškantys finansavimo šaltinių plėtrai ar veiklos stabilumui užtikrinti.

„Besitęsiant pandemijai ir griežtėjant karantino reikalavimams, papildomo finansavimo ieškančius verslus norime nuraminti ir padrąsinti – jie ir toliau gali kreiptis valstybės pagalbos į INVEGĄ arba į su INVEGA bendradarbiaujančius finansinius tarpininkus. Toliau įgyvendiname į skirtingus verslo poreikius ir į labiausiai nukentėjusius sektorius orientuotas priemones, skirtas pandemijos padariniams švelninti. Taip pat galima naudotis ir įprastinėmis finansinėmis priemonėmis – paskolomis, garantijomis, rizikos kapitalo investicijomis – šios skirtos ilgalaikiam verslo skatinimui. Atidžiai stebime besikeičiančią situaciją ir pasitelkdami šiuo sudėtingu laikotarpiu sukauptą patirtį, technologinius bei žmogiškuosius resursus, esame pasirengę įgyvendinti naujus Vyriausybės sprendimus ar galimus pakeitimus pagalbos verslui priemonių pakete“, – teigia INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas.

„Antikovidinių“ finansinių priemonių rezervai

INVEGOS vadovo teigimu, didžiąją dalį šiemet panaudotų lėšų sudarė pagalba verslui per pandemijos metu startavusias priemones – iki šiol joms panaudota 340 mln. Eur. „Nepaisant įspūdingų suteiktos pagalbos verslui apimčių, pagalbos teikimas tęsiasi“, – sako K. Motiejūnas.

INVEGA atkreipia dėmesį, jog savo situaciją įvertinęs ir tinkamų finansavimo šaltinių ieškantis verslas gali pasinaudoti sutelktinėmis paskolomis „Avietė“, kurių valstybės lėšomis dar gali būti suteikta už 6,2 mln. Eur. Siekiantieji gauti paskolas iš finansų įstaigų ar restruktūrizuoti jau turimas kviečiami atkreipti dėmesį į priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“. Šioms garantijoms teikti dar likę 400 mln. Eur lėšų, o dėl jų verslas turėtų kreiptis į vieną iš 17-os finansinių tarpininkų, pasirašiusių sutartis su INVEGA dėl šios priemonės įgyvendinimo.

Planuojama, kad ir toliau bus teikiama finansinė pagalba itin didelius iššūkius dėl pandemijos patiriančiam turizmo sektoriui. INVEGOS vadovas ragina šio sektoriaus įmones kreiptis dėl paskolų turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų.

Pastebima, jog išlieka paklausa ir paskolų palūkanų kompensacijoms. Iš viso priemonei numatyta beveik 57 mln. Eur, o šiuo metu dėl palūkanų kompensavimo priimta teigiamų sprendimų už 19 mln. Eur. Verslininkai gali kreiptis tiek dėl 100 proc. kompensacijų, kurios taikomos, jeigu ekstremalios situacijos metu ne ilgiau kaip 6 mėnesiams buvo atidėti turimų paskolų ar lizingo mokėjimai, tiek ir dėl ilgalaikių paskolų, nukreiptų į verslo plėtrą, palūkanų kompensacijų iki 95 proc. iki 36 mėnesių laikotarpiui.

Be to, iki pat lapkričio 30 dienos įmonės dar gali teikti paraiškas ir daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Iš priemonei įgyvendinti skirtų 40 mln. Eur, jau panaudota daugiau kaip 31 mln. Eur.

„Dažnai girdimi svarstymai apie tai, kokia valstybės pagalbos verslui forma yra efektyviausia – subsidijų teikimas ar lengvatinės paskolos ir kitos finansinės priemonės. Ar valstybės paskolas apskritai galima laikyti pagalba – juk paskolas reikia grąžinti. Manome, kad abiejų rūšių pagalba yra reikalinga, nes atliepia skirtingus poreikius ir siekia skirtingų tikslų. INVEGOS, kaip nacionalinės plėtros įstaigos, pagrindinė misija yra padėti verslams spręsti laikino likvidumo iššūkius „kovidiniu“ laikotarpiu. Todėl liūto dalis INVEGOS suteiktos pagalbos verslą pasiekė paskolų, garantijų ir kitų finansinių priemonių dėka“, – pasakoja K. Motiejūnas.

Ilgalaikės verslo skatinimo finansinės priemonės

Pasak K. Motiejūno, verslo atstovai gali kreiptis ne tik dėl „antikovidinių“ finansinių priemonių. Finansavimo šaltinių stokojantiems verslams nuolat teikiamos ilgalaikės verslo skatinimo finansinės priemonės – tai INVEGOS individualios garantijos, tikslinės eksporto kredito garantijos, portfelinės garantijos paskoloms, lizingui ar faktoringui, lengvatinės paskolos bei paskolos iš naujosios skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“, įvairios INVEGOS finansuojamos rizikos kapitalo priemonės. Pasinaudojant šiomis finansinėmis priemonėmis, šiais metais verslus jau pasiekė per 110 mln. Eur.

„Neabejotinai tikslinės finansinės priemonės pandemijos padariniams mažinti yra prioritetinė pagalba. Tačiau šalia jų prieinamos ilgalaikės verslo skatinimo finansinės priemonės taip pat gali suteikti verslui stabilumo nuolat besikeičiančios situacijos akivaizdoje ir padėti pamatus ilgalaikei veiklos plėtrai, – tvirtina K. Motiejūnas. – Šiais finansavimo šaltiniais besidominčiam verslui siekiame kuo aiškiau pristatyti atsiveriančias galimybes bei padėti rasti reikiamą sprendimą.“

APIE INVEGĄ

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – LR Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti verslo atstovams gauti reikiamą finansavimą. Institucijos misija yra skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos lengvatinės paskolos, visuotinės dotacijos bei rizikos kapitalo priemonės palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt