Connect with us

Naujienos

Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimas – nustatyti aiškūs skaidrumo principai 

Avatar

Paskelbta

2020 11 04

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo šeštadienio skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites. Šiuo laikotarpiu bus sustabdyta arba apribota veikla tam tikrose ūkio šakose, sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės, o darbas ir mokymas organizuojamas užtikrinant kuo mažesnį kontaktų skaičių.

Nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. šalyje bus draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų, ir laidotuvės, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Viešojo maitinimo įstaigos negalės aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau galės tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė bus taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.

Tęsti darbą galės įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nebus stabdoma, tačiau turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam lankytojui taip pat bus taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.

Viešose vietose bus draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Vyresni nei 6 metų asmenys privalės dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Reikalavimas dėvėti kaukes nebus taikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat bus leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.

Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu bus galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą. 

Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turės būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai galės toliau lankyti ugdymo įstaigas, tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turės būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) turės būti vykdomos nuotoliniu būdu.

Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose bus draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ir (ar) asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.

Pacientų lankymas bus draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.

Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos šios paslaugos:

* odontologijos paslaugos; 

* nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; 

* vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; 

* vykdant ligų prevencijos programas;

* įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt