Connect with us

Miestas

Vilniaus metro idėja: po 50-ties metų

Avatar

Paskelbta

Vis didėjančios automobilių spūstys verčia atsigręžti į vieną didžiausių sostinės problemų – susisiekimą. Juolab kad šiomis dienomis atsirado dar viena proga pakalbėti apie tai: lygiai prieš 50 metų, 1970-ųjų lapkritį, Vilniaus valdžia davė nurodymą projektuotojams išnagrinėti vadinamojo greituminio tramvajaus (mažesnis metropoliteno variantas) privalumus, palyginti jį su kitomis viešojo transporto priemonėmis ir aptarti šios transporto sistemos įdiegimo galimybes.
Gausios gyventojų apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos ir Vilniaus gyventojų mano, jog spūstis Vilniaus gatvėse efektyviausiai spręstų miesto geležinkelis – metropolitenas. Bet kita dalis gyventojų ir juos atstovaujančių politikų bei valdininkų remiasi ne nuostata kuo labiau sumažinti spūstis, o iš sovietmečio atkeliavusiu reikalavimu: metro – tik milijoniniams miestams! Renui, Brešai, Niukaslui, Lozanai – ne vienam Europos miestui, gerokai mažesniam už Vilnių ir turintčiam metropoliteną, reikėtų slėptis po lapais.
Tiesa, kritikai pastaraisiais metais kiek keičia terminus – vietoj vieno milijono gyventojų kalba apie keleivių srautus. Esmė nuo to nepasikeitė: nėra milijonų – nėra srautų. O ką tuomet daryti minėtiems miesteliams su savo srautais? Brešoje – 196000 gyventojų, Lozanoje – 138000, Katanijoje – 313000, Rene – 215000, Lilyje – 233000…
Įdomu, kaip turėtų būti skaičiuojami tie srautai? Ar tik registruotų gyventojų, ar ir laikinai atvažiavusių studijuoti, dirbti? O gal reikėtų pridėti ir tuos, kurie atvažiuoja gydytis, kelti kvalifikaciją, apsipirkti ar į kultūrinius renginius, bei besisvečiuojančius ir užsieniečius, nes visi jie naudojasi miesto susisiekimo sistema. Vilniuje kasmet parduodama apie 5000 būstų, dėl to miestas kasmet padidėja apie 12 tūkstančių nuolatinių gyventojų. Po kelis tūkstančius padidėja ir Vilniaus rajono gyventojų skaičius. Vadinasi, per artimiausius 20 metų Vilnius, įskaitant ir Vilniaus rajoną, pasieks, o gal ir viršys sovietinių laikų milijono normatyvą.
Kalbant apie keleivių srautus nereikėtų pamiršti ir kitų srautų – kilometrinių srautų spūstyse.
Sovietiniai planuotojai planuodami ir įgyvendindami metropolitenų sistemas, žinojo konkrečias planavimo, statybos ir eksploatavimo datas. Žino ir dabartiniai politikai, metro planuotojai ir statytojai – kitų šalių. O ką reiškia Vilniaus mero užtikrinimai: metro – po 15-kos metų? Juk tarp metropolitenų planavimo ir eksploatacijos pradžios turi praeiti mažiausiai dešimt metų. Tad po 15-kos metų – metro ar tik jo planavimas?
Įdomu, kodėl pavojaus varpai neskamba Lombardijos perle – Brešoje su visu jos UNESCO paveldu? Londone, vieną moderniausių metro stočių, Vestminsterio, įrengusiame Big Beno pašonėje, Atėnuose, metro stotimis apjuosusiame Akropolį, ar žaviojoje Lozanoje? Romoje metro stotys – prie Koliziejaus, Paryžiuje prie Luvro, Maskvoje prie Kremliaus, Berlyne prie Reichstago…Daugybė pasaulio miestų gelbstisi metro sistemomis. Nesugriūdami. Ar ten paveldas kitoks, ar mes – kitokie?
Gal mūsų senamiestį labiau griauna jo grindinį drebinantys šiandieniniai transporto srautai? Patirtis rodo, kad pasaulio miestai kaip tik diegia metropoliteno sistemas tam, kad neprastindami susisiekimo galėtų uždrausti automobilių eismą senamiesčiuose, taip juos apsaugodami nuo didelių automobilių srautų ir jų pragaištingo poveikio – taršos ir vibracijos.
Dažnas argumentas, kad metro stato tik turtingi miestai. Pasirodo, kad šiuo metu apie 20-tyje miestų metro stato šalys, kurių BVP mažesnis nei Lietuvos. Vargingiausias – Bangladešas, kurio BVP gerokai mažesnis nei Lietuvos. 2016-aisiais jo sostinėje Dakoje pradėti metropoliteno statybos darbai. Kitąmet žadama pradėti jį eksploatuoti. Linijų ilgis – 20 km.
Metropoliteno priešininkai atviros diskusijos vengia. Savo juodą darbą nesuvokdami  dirba tyliai, nesigarsindami. Sudarydami tiek miestų, tiek Lietuvos bendruosius planus, slepiasi už neaiškių formuluočių ir skambių neaiškios prasmės terminų.
Tokia jų pozicija kertasi, švelniai kalbant, su didžiųjų miestų gyventojų nuomone. Štai sociologinės apklausos rodo, kad net iki 99 proc. vilniečių susisiekimą sostinėje laiko viena didžiausių jos (ir jų) bėdų. Tik jų balso kažkodėl nesigirdi.
Danielius Sakalas
Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius reaguoja į rekordinį COVID-19 plitimą: gydymui skiriamas papildomas ligoninės korpusas

Avatar

Paskelbta

Rekordinis vakar nustatytas užsikrėtimo koronavirusu skaičius atsispindi ir ligoninių užimtumo statistikoje: COVID-19 pacientams skirta Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) dalis Antakalnio g. 124 šįryt turėjo vieną laisvą likusią vietą. COVID-19 ligonių gydymą koordinuojančių Santaros klinikų prašymu, nuo šiandien koronavirusu sergantiems pacientams atveriamos ir VMKL patalpos Antakalnio g. 57.

Apie 40 iš 190 šiuo metu čia gydomų pacientų paguldyti per pastarąsias dvi paras, tad VMKL vadovybė nesitiki, kad daugiau nei keli pacientai galėtų būtų išrašyti dar iki šio savaitgalio. Savaitgalį planuojamas nemažėjantis stacionarinio gydymo poreikis, tuo tarpu Vilniaus regione šiuo metu užimta 89 proc. aktyvaus gydymo – tokių, kaip gali pasiūlyti VMKL – lovų.

VMKL patalpose Antakalnio g. 57 veiklą tęs tik ginekologijos ir akušerijos bei vaikų ligų skyriai, visi kiti terapijos skyrių pacientai šiuo metu perkeliami į kitas ligonines – Santaros klinikas, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę.

VMKL Antakalnio g. 57 ligoninė nuo šiandien yra pasirengusi priimti 60 pacientų. Vertindami prastas pastarųjų dienų tendencijas medikai prognozuoja, kad pirmuosius pacientus čia teks priimti jau šįvakar.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Visos COVID-19 pacientams skirtos palatos aprūpintos deguonies tiekimu. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra 12 papildomų lovų. Jau pirmadienį su turimu personalu bus galima priimti dar 30 pacientų. VMKL šiuo metu intensyviai sprendžia apsirūpinimo asmens apsaugos priemonėmis ir įvairia įranga klausimus.

Antakalnio g. 57 tuo pat metu vyksta ir administracijos patalpų perkraustymas – kabinetai taps palatomis. Po visų pertvarkymų čia tikimasi parengti apie 200 koronavirusu infekuotiems ligoniams skirtų vietų. Viena problema nesikeičia – kartu su lovomis turi būti parengtas ir medicinos personalas, kurį surinkti šiuo metu sudėtinga visoms COVID-19 pacientus gydančioms įstaigoms.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Kviečiame architektus, švietimo ekspertus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas patvirtino savo ketinimus Antakalnyje, Valakupių g. 5, įsteigti progimnaziją. Siekdami rasti geriausius patalpų pritaikymo šiuolaikiniams ugdymo poreikiams sprendimus kviečiame architektus, švietimo ekspertus ir kitus specialistus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pateikti savo patalpų ir teritorijos vizijas.

Mūsų tikslas – parengti esamų pastatų komplekso pritaikymo šiuolaikiniam ikimokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui studiją, kuria remiantis vėliau bus parengta projektavimo užduotis projektavimo paslaugų pirkimui.

Mūsų lūkesčiai kūrybinių dirbtuvių rezultatui: parengta pastatų, esančių Valakupių g. 5 Vilniuje, erdvinės-funkcinės transformacijos į progimnaziją su vaikų darželiu koncepcija.

Dalyvių komandos

Į kūrybines dirbtuves kviečiame tarpdisciplinines ne mažesnes kaip trijų narių komandas, kurias sudarytų bent vienas architektas, bent vienas edukologijos (arba sociologijos) specialistas, taip pat kitos pasirinktos srities ekspertas (pavyzdžiui, kraštovaizdžio architektūros, interjero dizaino, psichologijos) ar bendruomenės atstovas.

Kiekvienai komandai numatytas 3000 eurų honoraras, jeigu komanda dalyvaus visose kūrybinių dirbtuvių sesijose ir pateiks bei pristatys užsakovo lūkesčius atitinkančias studijas (apimant, bet neapsiribojant aiškinamuoju raštu, idėją iliustruojančiais architektūriniais brėžiniais, schemomis, vizualizacijomis).

Registracija

Kūrybinių grupių paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos nuo gruodžio 4 iki 18 dienos. Norinčius dalyvauti prašome užpildyti registracijos anketą adresu https://shorturl.at/kBEMN

Registruojantis reikia pateikti motyvacinį laišką (200–500 žodžių), architekto išsilavinimą, edukologo (ar sociologo) išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kiekvieno grupės nario gyvenimo aprašymą ir svarbiausių architektūros bei mokslo darbų sąrašus (jei reikia su internetinėmis nuorodomis ir iliustruojančia medžiaga). Patirtis projektuojant ugdymui skirtus objektus – privalumas. Taip pat prašytume nurodyti, kuriai iš dirbtuvių temų kūrybinė grupė teiktų prioritetą: 1) miesto mokykla (urbanistinis integralumas, lauko erdvių funkcinis-erdvinis sprendimas, lauko-vidaus integracija); 2) įtrauki mokykla (funkcinės-erdvinės esamų pastatų transformacijos); 3) šiuolaikinė mokykla (interjero ir įrangos sprendimai).

Pagrindinės datos:

2020-12-04–18 kūrybinių grupių registracija į atranką

2020-12-22 atrinktų kūrybinių grupių paskelbimas

2020-12-29 duomenų apie tiriamą objektą pateikimas kūrybinėms grupėms

2021-01-05 Pirmoji sesija. Šiuolaikinės edukacijos erdvinių-funkcinių poreikių modelis ir adaptuojamo pastato galimybės (VGTU). Užsakovo lūkesčiai, iššūkiai ir galimybės (VMS, MRU). Žaliosios mokyklos koncepcija (MRU). Adaptuojamo pastato techninė būklė (VVK). Kūrybinių grupių prisistatymas. Apskrito stalo diskusija.

2021-01-12 Antroji sesija. Kūrybinių grupių pirminių idėjų prisistatymas pagal temas: 1) miesto mokykla; 2) įtrauki mokykla; 3) šiuolaikinė mokykla. Refleksija, diskusija.

2021-01-19 Trečioji sesija. Studijų rengimo eigos pristatymas, vertinimas, diskusija, konsultacijos.

2021-01-26 Kūrybinių darbų pristatymas, diskusija, apibendrinimas.

Ugdymo kompleksą sudarys: progimnazija 1–8 klasės mokiniams (bendrai iki 600 vietų), ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vykdanti ir priešmokyklinio ugdymo programą (bendrai iki 130 vaikų). Ugdymas bus vykdomas tradicine pedagogine sistema, tačiau turės „žaliosios mokyklos“ bruožų. Vaikų ugdymas vyks ne tik atnaujintose pastatų vidaus erdvėse, bet bus aktyviai naudojamos ir lauko erdvės. Progimnazija veiks kaip visos dienos mokykla, todėl ypatingai svarbi mokymosi, darbo, ramaus ir aktyvaus poilsio erdvių įvairovė. Mokykloje bus įrengta STEAM laboratorija. Skirtingų pakopų ugdymo erdvės veiks jiems skirtose erdvėse, tačiau dalinsis bendra infrastruktūra (maitinimo, sporto, renginių erdvėmis ir įranga).

Dalis komplekso erdvių ir įrangos bus prieinama mokyklos ir aplinkinės bendruomenės nariams ir ne pamokų metu (sporto, renginių, maitinimo, dirbtuvių, laboratorijų). Svarstomi galimi esamo bendrabučio korpuso pritaikymo scenarijai (pavyzdžiui, dalis ikimokyklinio ugdymo, dalis gyvenamoji atvykstantiems pedagogams).

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt