Connect with us

Miestas

Vilniaus metro idėja: po 50-ties metų

Avatar

Paskelbta

Vis didėjančios automobilių spūstys verčia atsigręžti į vieną didžiausių sostinės problemų – susisiekimą. Juolab kad šiomis dienomis atsirado dar viena proga pakalbėti apie tai: lygiai prieš 50 metų, 1970-ųjų lapkritį, Vilniaus valdžia davė nurodymą projektuotojams išnagrinėti vadinamojo greituminio tramvajaus (mažesnis metropoliteno variantas) privalumus, palyginti jį su kitomis viešojo transporto priemonėmis ir aptarti šios transporto sistemos įdiegimo galimybes.
Gausios gyventojų apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos ir Vilniaus gyventojų mano, jog spūstis Vilniaus gatvėse efektyviausiai spręstų miesto geležinkelis – metropolitenas. Bet kita dalis gyventojų ir juos atstovaujančių politikų bei valdininkų remiasi ne nuostata kuo labiau sumažinti spūstis, o iš sovietmečio atkeliavusiu reikalavimu: metro – tik milijoniniams miestams! Renui, Brešai, Niukaslui, Lozanai – ne vienam Europos miestui, gerokai mažesniam už Vilnių ir turintčiam metropoliteną, reikėtų slėptis po lapais.
Tiesa, kritikai pastaraisiais metais kiek keičia terminus – vietoj vieno milijono gyventojų kalba apie keleivių srautus. Esmė nuo to nepasikeitė: nėra milijonų – nėra srautų. O ką tuomet daryti minėtiems miesteliams su savo srautais? Brešoje – 196000 gyventojų, Lozanoje – 138000, Katanijoje – 313000, Rene – 215000, Lilyje – 233000…
Įdomu, kaip turėtų būti skaičiuojami tie srautai? Ar tik registruotų gyventojų, ar ir laikinai atvažiavusių studijuoti, dirbti? O gal reikėtų pridėti ir tuos, kurie atvažiuoja gydytis, kelti kvalifikaciją, apsipirkti ar į kultūrinius renginius, bei besisvečiuojančius ir užsieniečius, nes visi jie naudojasi miesto susisiekimo sistema. Vilniuje kasmet parduodama apie 5000 būstų, dėl to miestas kasmet padidėja apie 12 tūkstančių nuolatinių gyventojų. Po kelis tūkstančius padidėja ir Vilniaus rajono gyventojų skaičius. Vadinasi, per artimiausius 20 metų Vilnius, įskaitant ir Vilniaus rajoną, pasieks, o gal ir viršys sovietinių laikų milijono normatyvą.
Kalbant apie keleivių srautus nereikėtų pamiršti ir kitų srautų – kilometrinių srautų spūstyse.
Sovietiniai planuotojai planuodami ir įgyvendindami metropolitenų sistemas, žinojo konkrečias planavimo, statybos ir eksploatavimo datas. Žino ir dabartiniai politikai, metro planuotojai ir statytojai – kitų šalių. O ką reiškia Vilniaus mero užtikrinimai: metro – po 15-kos metų? Juk tarp metropolitenų planavimo ir eksploatacijos pradžios turi praeiti mažiausiai dešimt metų. Tad po 15-kos metų – metro ar tik jo planavimas?
Įdomu, kodėl pavojaus varpai neskamba Lombardijos perle – Brešoje su visu jos UNESCO paveldu? Londone, vieną moderniausių metro stočių, Vestminsterio, įrengusiame Big Beno pašonėje, Atėnuose, metro stotimis apjuosusiame Akropolį, ar žaviojoje Lozanoje? Romoje metro stotys – prie Koliziejaus, Paryžiuje prie Luvro, Maskvoje prie Kremliaus, Berlyne prie Reichstago…Daugybė pasaulio miestų gelbstisi metro sistemomis. Nesugriūdami. Ar ten paveldas kitoks, ar mes – kitokie?
Gal mūsų senamiestį labiau griauna jo grindinį drebinantys šiandieniniai transporto srautai? Patirtis rodo, kad pasaulio miestai kaip tik diegia metropoliteno sistemas tam, kad neprastindami susisiekimo galėtų uždrausti automobilių eismą senamiesčiuose, taip juos apsaugodami nuo didelių automobilių srautų ir jų pragaištingo poveikio – taršos ir vibracijos.
Dažnas argumentas, kad metro stato tik turtingi miestai. Pasirodo, kad šiuo metu apie 20-tyje miestų metro stato šalys, kurių BVP mažesnis nei Lietuvos. Vargingiausias – Bangladešas, kurio BVP gerokai mažesnis nei Lietuvos. 2016-aisiais jo sostinėje Dakoje pradėti metropoliteno statybos darbai. Kitąmet žadama pradėti jį eksploatuoti. Linijų ilgis – 20 km.
Metropoliteno priešininkai atviros diskusijos vengia. Savo juodą darbą nesuvokdami  dirba tyliai, nesigarsindami. Sudarydami tiek miestų, tiek Lietuvos bendruosius planus, slepiasi už neaiškių formuluočių ir skambių neaiškios prasmės terminų.
Tokia jų pozicija kertasi, švelniai kalbant, su didžiųjų miestų gyventojų nuomone. Štai sociologinės apklausos rodo, kad net iki 99 proc. vilniečių susisiekimą sostinėje laiko viena didžiausių jos (ir jų) bėdų. Tik jų balso kažkodėl nesigirdi.
Danielius Sakalas
Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt