Connect with us

Miestas

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Avatar

Paskelbta

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą
Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.
„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.
Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.
„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.
Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.
Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
Naujuose Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.
Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas
Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.
„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.
Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.
Tarpdisci­plininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.
Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų
Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.
Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.
Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.
Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius – tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų: vienintelis iš Šiaurės Europos regiono

Avatar

Paskelbta

 

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge. Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams.

,,Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus“,  – pažymi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad apie Vilnių vis plačiau kalbama kaip apie atvirą, svetingą miestą, turintį daug gabių ir darbščių žmonių, ir tai itin padeda pritraukti užsienio verslus ir talentus.

„Vilniuje daugėja tiek tarptautinių įmonių, tiek talentingų specialistų iš užsienio, kurie renkasi šį miestą dėl jo svetingumo, atviros ir kūrybiškos atmosferos. Mūsų užduotis – toliau dirbti, kad užsieniečių patirtis Vilniuje nuo atvykimo iki integracijos būtų sklandi ir gera, o į miestą norėtų atvykti dar daugiau aukšto lygio specialistų ir verslų, sukursiančių ir didelės pridėtinės vertės produktų, ir darbo vietų. Esame tikri, kad Vilnius gali ilgam įsitvirtinti perspektyvių tarptautinio lygio miestų pozicijose“, – teigia I. Romanovskienė.

Vidutinių ir mažų miestų „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. Išlaidų efektyvumo kategorijoje Vilnius pakilo į pirmą vietą iš anksčiau užimtos antros, draugiškumo verslui kategorijoje – į antrą iš šeštos, o žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo kategorijoje – į šeštą iš devintos.

„fDi Intelligence“ ekspertų pasaulinis ateities miestų reitingas sudaromas kas kelerius metus, siekiant atskleisti perspektyviausias vietas pasaulyje investicijoms ir verslo plėtrai. Miestai reitinguojami išanalizavus jų ekonomines, finansines ir verslo stiprybes. Be bendrojo reitingo miestai yra vertinami šešiose kategorijose: ekonomikos potencialo, išlaidų efektyvumo, ryšių, užsienio investicijų strategijos, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo, draugiškumo verslui.

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje – svarbiausias Europos šilumininkų renginys

Avatar

Paskelbta

 

2021 m. gegužės 3 – 5 d. Vilniuje vyks 40-tasis Europos šilumininkų kongresas – svarbiausias sektoriaus renginys, kurį organizuoja tarptautinė asociacija Euroheat & Power kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.  

Kas antrus metus vis kitoje Europos šalyje vykstantis renginys pritraukia daugiau nei 350 dalyvių. Kongrese dalyvauja ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ar specialistai, bet ir Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai. Renginio metu aptariamos svarbiausios technologinės ir organizacinės inovacijos, dalinamasi skirtingų šalių patirtimi, apžvelgiamos centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo (CŠVT) sistemų ateities perspektyvos.

„Organizuoti tokio aukšto lygio renginį Vilniuje mums didžiulė garbė ir atsakomybė. Ypač, įvertinus laikotarpio, kuriame šiuo metu gyvename, iššūkius. Naujoji realybė diktuoja naują formatą, todėl daug ką teks daryti pirmą kartą. Šio kongreso metu didelis dėmesys skiriamas ne tik CŠVT inovacijoms ir problematikai aptarti, bet ir šalies pristatymui. Kviesime dalyvius susipažinti su Vilniaus miestu, organizuosime nuotolines ir gyvas ekskursijas po įdomiausius sektoriaus bendrovių objektus“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Euroheat & Power kongreso programa pirmą kartą vyks hibridiniu formatu – pritaikyta ir nuotoliniam, ir gyvam susitikimui. Kongrese pranešimus skaitys Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Ditte Jull-Joergensen, aplinkosaugininkas, Europos Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timermanso (Frans Timmermans) kabineto vadovas Diederik Samsom, AB Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas ir kt. Kongreso metu dalyviai svarstys, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams miestams, kaip aktyvinti  investicijas į naujų šilumos infrastruktūros projektų diegimą, vertins penktosios kartos CŠVT tinklų  perspektyvas. Startuolių bendruomenė turės galimybę pristatyti savo projektus CŠTV rinkos lyderiams.

„Manau, kad šis kongresas yra ne tik puiki proga pasidalinti skirtingų šalių praktika ir pamokomis, bet ir iš arti pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinės CŠVT sistemų galimybės. Pastebiu, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog šildymo, elektros energijos tiekimo bendrovėms stinga šiuolaikinių sprendimų, ar, kad jose nėra proveržio. Tiesa ta, kad pokyčiai mūsų sektoriuje vyksta ir pastaraisiais metais šis procesas vis greitėja. Kongresas bus naudingas Lietuvai, nes leis pasidalinti vertingiausia patirtimi. Užsienio ekspertus labai domina mūsų technologinė patirtis, inovacijos, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Lietuvos šilumos ūkio rinkos dalyviai galės susipažinti su pažangių Skandinavijos ir kitų šalių šilumos tiekimo sistemų plėtojimo naujovėmis, užmegzti ryšius su šiuolaikinės įrangos gamintojais, vystytojais, o tai padės ateityje įgyvendinti naujus projektus, plačiau panaudojant aplinkos, saulės ir atliekų energiją “, – pažymėjo V. Lukoševičius.

Nuotoliniu būdu įžangines sesijas į kongresą renginio dalyviai galės stebėti nuo kovo mėnesio.

Daugiau informacijos www.ehpcongress.org

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt