Connect with us

Naujienos

Antra koronaviruso banga paveikė keliones traukiniais: optimizuojami vietiniai reisai

Avatar

Paskelbta

Lankantis prekybos ir pramogų centruose mus pasitinka aibė aprangos parduotuvių, o kiekvienoje jų – šimtai drabužių. Rūbų kolekcijos keičiamos kiekvieną sezoną, ką garsiai skelbia ir dideli išpardavimai, skatinantys pirkti dabar, greitai ir daug. Turbūt neretas esame spintas užvertę drabužiais, kuriuos dėvėjome vieną–du kartus, o gal „surizikavome“ pirkdami ir vėliau neapsirengėme nė karto. Toks vartotojiškumas nulemia milžiniškus išmetamų tekstilės gaminių kiekius, o mados industrija yra tapusi antra taršiausia pasaulyje.

Vis dėlto, greitoji mada turi alternatyvą – tvarią aprangą, kuri pasižymi ilgaamžiškumu ir ekologišku medžiagų panaudojimu. Vida Strasevičiūtė, viena iš lėtosios mados iniciatyvos „Upcycled by LT“ įkūrėjų, tvarius drabužius kuria jau ne pirmus metus. Visai neseniai dizainerė kartu su partneriu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, pristatė iniciatyvą „Tvarink spintą“. Projekto metu V. Strasevičiūtė kūrė lėtosios mados įvaizdžius dešimčiai skirtingos išvaizdos ir poreikių žmonių. Su dizainere kalbėjomės apie mados industrijos keliamas problemas, kaip galime jas spręsti bei apie projekto „Tvarink spintą“ finišą.

– Kaip ir kada susidomėjote tvaria mada?

– Sukurti kažką naujo iš to, ką jau turi, perkurti drabužius ar daiktus, kad juos būtų galima panaudoti naujai, man buvo įdomu nuo vaikystės. Pasirinkus studijuoti kostiumo dizainą ir sužinojus mados pramonės veikimo principus, mastus ir skaudžius padarinius, antrinis panaudojimas įgavo naują prasmę mano gyvenime ir tapo pagrindiniu tyrimų bei eksperimentų objektu. Tvari mada kaip terminas atsirado vėliau. Man iš esmės yra labai įdomu ir svarbu savo veiklą priskirti prasmingam judėjimui, stebėti bendraminčių, siekiančių keisti požiūrį į mados vartojimą, veiksmus, bei jausti, kad priklausau bendruomenei.

– Kaip skiriasi tvarios ir netvarios mados dizainas? Kokie yra pagrindiniai tokios mados principai?

– Mada virto netvaria su greitosios mados tinklų atsiradimu, kurie ilgainiui tapo viena didžiausių pramonės šakų pasaulyje. Kai pelnas yra pagrindinė varomoji jėga, didėja kiekiai, keičiasi požiūris į siuvimo amatą ir drabužių vartojimą. Mąstymas apie drabužius išsikreipė tiek, kad padariniai dabar tampa katastrofiški. Tiek gamintojas, tiek vartotojas praranda sąmoningumą rūbo atžvilgiu. Tvariais principais dirbantys įvairių sričių žmonės, siekia kurti gaminius, kuriems būdinga didesnė atsakomybė gamtai ir žmogui, skirtus praktiškam naudojimui kuo ilgesnį laiką.

– Kokias problemas spręsti leidžia drabužių bei medžiagų antrinis panaudojimas ir pritaikymas?

– Žinoma, kad tai prisideda prie taršos mažinimo, tačiau, kai pasauliniai tekstilės taršos mastai yra tokie dideli, vargu ar įmanoma tiesiogiai ir ženkliai juos suvaldyti. Nesąmoningas vartojimas – yra pagrindinė problema. Žmonės priprato rinktis greičiausią ir patogiausią kelią. Todėl savo kūryba noriu parodyti alternatyvas, kurti dialogą su klientu ir grąžinti gilesnį žmogaus ryšį su drabužiu.

– Kodėl renkatės naudoti kailį, kurio išgavimas vis dar kelia nemažai etinių klausimų?

– Nuo vaikystės sukiodavausi mamos darbe, o ji nuo 1974 metų dirbo su natūraliu kailiu. Pastebėdavau, kokie kiekiai šios žaliavos lieka po gamybos. Kartais matydavau iš atraižų pasiūtus gaminius, kurie buvo parduodami perpus pigiau. Man tai atrodė nelogiška – kaip jie gali kainuoti pigiau, jei žmogaus rankų darbo drabužį pasiūti yra įdedama triskart daugiau? Ilgainiui atradau atsakymą – dizainas. Būtent jo pagalba gali sukurti vertę bet kuriai medžiagai, kurią naudoji.

Natūralaus kailio populiarumas mažėja dėl besikeičiančio žmonių požiūrio ir šiltėjančio klimato. Pramonė traukiasi ir panašu, kad ilgainiui šis amatas išnyks, todėl radikalūs pasipriešinimai, mano akimis, nebetenka prasmės. Nepanaudoti jau turimos žaliavos ar palikti močiutės kailinius toliau dūlėti spintoje dėl savo principų ir įsitikinimų, man atrodo nesąmoninga ir neetiška. Ypač žinant šios žaliavos savybes, ilgaamžiškumą ir pritaikomumą. Švaistymas yra didesnė problema, o panaudojimas su pagarba ir siekiant kurti tai, kas gyvuotų ilgą laiką, – mano kūrybos principas.

– Gal galite papasakoti kaip gimė iniciatyva „Tvarink spintą“?

– 2020-ieji tapo iššūkiu visiems. Prekės ženklo veikla ir pardavimai stojo, turėjome greitai priimti sprendimą kraustytis iš studijos, nes jos išlaikymas tapo per brangus. Pradėjau svarstyti, gal atėjo laikas apskritai atsisakyti savo veiklos. Vasara buvo sunkus apmąstymų laikas, juolab kai turėjau sukaupus didelius kiekius atraižų ir likučių. Kur juos dėti ir kaip išlikti tvariu? Vieną dieną pradėjau svarstyti, kokia veikla man teiktų džiaugsmą. Sugalvojau, jog iš turimų medžiagų norėčiau aprengti savo draugus – taip, kaip aš juos matau.

Tai buvo mintis, kuri dalinai materializavosi. Teikdama paraišką Lietuvos Kultūros Tarybos stipendijai gauti, šią idėją praplėčiau: kurti drabužius konkretiems žmonėms, pagal jų poreikius, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jie susiduria, drauge ieškoti būdų tai spręsti, laikantis tvarumo principų. Naudoti tai, ką turime savo aplinkoje, žaliavas ir drabužius prikelti antram gyvenimui ir taip sukurti įvaizdį, kuris ilgai džiugintų dėvėtoją. Kompromisas čia buvo neišvengiamas – tai negalėjo būti tik mano, kaip dizainerės, kūrybinė išraiška.

– Projekto metu įvaizdį kūrėte dešimčiai skirtingų profesijų, poreikių ir išvaizdos žmonių, kurių kiekvienas turi skirtingą požiūrį į stilių. Kokius dalyvius pasirinkote ir kodėl?

– Projekto įgyvendinimui turėjau nepilnus tris mėnesius, todėl žmonių atranka buvo labai organiška. Visi dalyviai yra mano aplinkos žmonės. Vieni jų dėl savo nestandartinės figūros ar ūgio turi problemų ieškodami rūbų parduotuvėse, su kitais buvo įdomu diskutuoti apie tvarumą, galbūt įkvėpti kitokio požiūrio į aprangą ir siuvimo amatą, o dar dalis yra mano ideologiją palaikančių žmonių, su kuriais leidomės į eksperimentą ir gilesnę drabužių, kaip išraiškos formos, analizę.

– Koks vaidmuo šios iniciatyvos metu teko projekto dalyviams?

– Įsitraukimas į procesą – neatsiejama projekto dalis nuo pat pirmo susitikimo, kai ėmėme interviu iš kiekvieno dalyvio, aptarinėjome, ko jam šiandien trūksta spintoje, ką galėtume pakeisti ar pataisyti, perkurti. Kaip ir minėjau, turėjome surasti kompromisą, kuris tenkintų žmogaus poreikius ir lūkesčius, nes tik tokiu būdu apranga taps vertinga ir ilgaamžė.

– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos?

– Pirmiausiai tikiuosi, kad dalyviai dalinsis savo potyriais, vilkint tvarius drabužius, ir viliuosi, kad jie bus puikūs. Svajoju, kad kiekvienas jų išsineš patirtį, kurią perduos savo aplinkos žmonėms. Taip pat norisi tikėti, kad jie pradės labiau vertinti tiek rankų darbą, tiek pačios aprangos paskirtį. Man asmeniškai šis projektas buvo be galo įdomus mokymosi ir žmonių pažinimo procesas: nuo figūros ypatumų iki požiūrių skirtumų. Tai buvo pirmasis ir eksperimentinis, LR Kultūros tarybos individualia stipendija paremtas projektas, tačiau šiandien jau turiu minčių jo tęsiniui.

– Kokius tvarios mados principus kiekvienas žmogus galėtų pritaikyti savo spintai?

– Pirmiausiai siūlyčiau kurį laiką nustoti pirkti iš viso. Nuodugniai peržiūrėti savo spintą ir išsirinkti drabužius, kuriuos dėvite dažniausiai. Į kitą pusę sudėti tuos, kurie ten kabo, bet beveik nėra dėvimi. Tuomet atlikti tyrimą ir palyginti, kodėl drabužis atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje. Pamatysite siluetus, modelius ar audinius, kurie jums tinka ir patinka. Tokį darbą atlikus, galite duoti sau leidimą eiti į parduotuvę – rinksitės kur kas atsakingiau. Tuos, kurie liko „atstumti“, nuodugniai peržiūrėkite dar kartą ir pamatysite, kad juos galima persiūti ar kitaip pakeisti. Galbūt surasite žmogų iš savo aplinkos, kuriam tas drabužis tiktų. Atiduokite – praturtėsite abu, kas rūbu, kas sąmoningumu.

Teksto autorė – Justė Vyšniauskaitė

Nuotr. Martyno Plepio

Norintiems tvarios spintos – dizainerė Strasevičiūtė paaiškino, kokias taisykles reikėtų taikyti

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 statistika Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdami į vis besikeičiančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo šiol, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialia informacija, pateiksime apibendrintą svarbiausią Covid-19 statistiką Vilniaus rajono savivaldybėje.
Lapkričio 27 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 25 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Šiuo metu iš viso Vilniaus rajone Covid-19 serga 1 129 asmenys, nuo pandemijos pradžios – 1 687 asmenys. Pasveiko – 558 asmenys, mirė – 7 Covid-19 liga sirgę asmenys. Izoliacijoje šiuo metu yra 820 asmenys.
Plintantis koronavirusas įsisuko ir į švietimo įstaigas. Iš 62 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančių švietimo įstaigų šiuo metu Covid-19 atvejai fiksuojami 30 mokyklų. Nuo spalio 22 d. iki lapkričio 27 d. imtinai iš viso serga 91 asmuo, iš jų 47 moksleiviai ir 44 suaugę asmenys (mokytojai ir (ar) personalas).
Deja, bet ne išimtis ir Vilniaus rajone socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Remiantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų. Savivaldybės duomenimis, nuo lapkričio 24 iki 27 d. imtinai fiksuojama 9 Covid-19 teigiamų tyrimo atsakymų tarp Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojų ir 24 atvejai tarp socialinės globos gyventojų. Visi minimi atvejai yra lengvi arba besimptomiai.

 
Ugdymo organizavimas
Paskelbto Lietuvoje antrojo karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai ugdymo įstaigas lanko kaip ir įprastai, t. y. fiziškai dalyvaujant užsiėmimuose. Tuo tarpu vyresniems (5-12 klasių) moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kitiems moksleiviams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – privaloma.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba nesant galimybių vykdyti laikantis Vyriausybės nustatytų būtinų saugos reikalavimų, neformalusis vaikų švietimas yra sustabdytas.
Priešmokyklinukams, pirmokams ar specialiųjų mokyklų vaikams, kuriems vyksta įprastas kontaktinis ugdymas, maitinimas vyksta įprastai, tik laikantis visų operacijų vadovo rekomendacijų. Tuo tarpu moksleiviams, kuriems pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos užtikrina sausų maisto davinių teikimą. Kilus klausimų dėl maisto organizavimo, tėvai turi kreiptis į švietimo įstaigą.
 
Socialinių paslaugų įstaigų veikla karantino metu
Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigos karantino metu ir toliau veikia, tačiau siekiant užkirsti kelią viruso plitimui pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, griežtai laikomasi visų Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui įstaigose, kuriose daugiausia yra rizikos grupei priklausančių asmenų, draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Išimtis taikoma tik terminalinės būklės gyventojų lankymui ir (ar) asmenims, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Šeimos gydytojo konsultacijai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Vilniaus rajono ambulatorijose ir BPG kabinetuose priimami tik iš anksto registruoti pacientai. Registracija tel. (8 5) 247 0027 arba https://registracija.vrcp.lt/.  
Nuotoliniu būdu šeimos gydytojo komandos nario konsultacija teikiama, kai įtariama užkrečiamoji liga (karščiuojantys pacientai), kai paciento būklė leidžia jam teikti nuotolines paslaugas, pakartotinės konsultacijos, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo, tyrimų rezultatų įvertinimo bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejais.
Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija tiesioginio kontakto būdu teikiama dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo pacientui. Kontaktiniu būdu ir toliau bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat konsultacijos vykdant ligų prevencijos programas.
Karščiuojantys pacientai kontaktiniu būdu konsultuojami tik po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00–20.00 val., šeštadienį 8.00–12.00 val., sekmadienį nedirba.
Nemenčinės poliklinikos pacientai į tiesiogines ir nuotolines gydytojų konsultacijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 237 1365, (8 5) 237 1562 arba internetu www.nempol.lt.
Nemenčinės darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00-17.00 val., šeštadienį 8.00-12.00 val., sekmadienį nedirba.
 
Bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų veikla
Lietuvoje paskelbto karantino metu atšaukti visi šiuo laikotarpiu turėję vykti renginiai bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose, todėl pandemijos ir karantino metu kultūrinis gyvenimas ir veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės sprendimu leistas muziejų ir galerijų lankymas ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.
Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir bibliotekos struktūriniuose padaliniuose lankytojai į bibliotekų patalpas neįleidžiami, tačiau dominančias knygas ir leidinius gali užsakyti nuotoliniu būdu – internetinėje svetainėje https://virvb.libis.lt/content/login.jsp, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių elektroniniais paštais ir telefonais (kontaktų sąrašas pridedamas). Rekomenduojama pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Leidinius grąžinti rekomenduojama vienkartiniame plastikiniame maišelyje.
Nemenčinės ir Rudaminos daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai bei Vilniaus rajone veikiantys muziejai karantino metu savo lankytojus sekti naujienas bei dalyvauti renginiuose kviečia nuotoliniu būdu.
Kviečiame pasekti ir pamėgti Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras – NDKC ir Rudaminos DKC Facebook paskyras bei dalyvauti skelbiamose konkursuose ir nuotoliniuose koncertuose. Taip pat savo nuotolinę kultūrinę veiklą Facebook tinkle skelbia ir NDKC bei RDKC struktūriniai padaliniai.
Vilniaus krašto etnografinio muziejaus Facebook paskyroje pamatysite virtualias parodas ir įvairias pamokėles.
Raginame laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, tinkamai dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Būkime sveiki! Saugokime ir saugokimės!
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt