Naujienos
Karantino laikotarpiu – pokyčiai kultūros sektoriuje

Lankantis prekybos ir pramogų centruose mus pasitinka aibė aprangos parduotuvių, o kiekvienoje jų – šimtai drabužių. Rūbų kolekcijos keičiamos kiekvieną sezoną, ką garsiai skelbia ir dideli išpardavimai, skatinantys pirkti dabar, greitai ir daug. Turbūt neretas esame spintas užvertę drabužiais, kuriuos dėvėjome vieną–du kartus, o gal „surizikavome“ pirkdami ir vėliau neapsirengėme nė karto. Toks vartotojiškumas nulemia milžiniškus išmetamų tekstilės gaminių kiekius, o mados industrija yra tapusi antra taršiausia pasaulyje.
Vis dėlto, greitoji mada turi alternatyvą – tvarią aprangą, kuri pasižymi ilgaamžiškumu ir ekologišku medžiagų panaudojimu. Vida Strasevičiūtė, viena iš lėtosios mados iniciatyvos „Upcycled by LT“ įkūrėjų, tvarius drabužius kuria jau ne pirmus metus. Visai neseniai dizainerė kartu su partneriu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, pristatė iniciatyvą „Tvarink spintą“. Projekto metu V. Strasevičiūtė kūrė lėtosios mados įvaizdžius dešimčiai skirtingos išvaizdos ir poreikių žmonių. Su dizainere kalbėjomės apie mados industrijos keliamas problemas, kaip galime jas spręsti bei apie projekto „Tvarink spintą“ finišą.
– Kaip ir kada susidomėjote tvaria mada?
– Sukurti kažką naujo iš to, ką jau turi, perkurti drabužius ar daiktus, kad juos būtų galima panaudoti naujai, man buvo įdomu nuo vaikystės. Pasirinkus studijuoti kostiumo dizainą ir sužinojus mados pramonės veikimo principus, mastus ir skaudžius padarinius, antrinis panaudojimas įgavo naują prasmę mano gyvenime ir tapo pagrindiniu tyrimų bei eksperimentų objektu. Tvari mada kaip terminas atsirado vėliau. Man iš esmės yra labai įdomu ir svarbu savo veiklą priskirti prasmingam judėjimui, stebėti bendraminčių, siekiančių keisti požiūrį į mados vartojimą, veiksmus, bei jausti, kad priklausau bendruomenei.
– Kaip skiriasi tvarios ir netvarios mados dizainas? Kokie yra pagrindiniai tokios mados principai?
– Mada virto netvaria su greitosios mados tinklų atsiradimu, kurie ilgainiui tapo viena didžiausių pramonės šakų pasaulyje. Kai pelnas yra pagrindinė varomoji jėga, didėja kiekiai, keičiasi požiūris į siuvimo amatą ir drabužių vartojimą. Mąstymas apie drabužius išsikreipė tiek, kad padariniai dabar tampa katastrofiški. Tiek gamintojas, tiek vartotojas praranda sąmoningumą rūbo atžvilgiu. Tvariais principais dirbantys įvairių sričių žmonės, siekia kurti gaminius, kuriems būdinga didesnė atsakomybė gamtai ir žmogui, skirtus praktiškam naudojimui kuo ilgesnį laiką.
– Kokias problemas spręsti leidžia drabužių bei medžiagų antrinis panaudojimas ir pritaikymas?
– Žinoma, kad tai prisideda prie taršos mažinimo, tačiau, kai pasauliniai tekstilės taršos mastai yra tokie dideli, vargu ar įmanoma tiesiogiai ir ženkliai juos suvaldyti. Nesąmoningas vartojimas – yra pagrindinė problema. Žmonės priprato rinktis greičiausią ir patogiausią kelią. Todėl savo kūryba noriu parodyti alternatyvas, kurti dialogą su klientu ir grąžinti gilesnį žmogaus ryšį su drabužiu.
– Kodėl renkatės naudoti kailį, kurio išgavimas vis dar kelia nemažai etinių klausimų?
– Nuo vaikystės sukiodavausi mamos darbe, o ji nuo 1974 metų dirbo su natūraliu kailiu. Pastebėdavau, kokie kiekiai šios žaliavos lieka po gamybos. Kartais matydavau iš atraižų pasiūtus gaminius, kurie buvo parduodami perpus pigiau. Man tai atrodė nelogiška – kaip jie gali kainuoti pigiau, jei žmogaus rankų darbo drabužį pasiūti yra įdedama triskart daugiau? Ilgainiui atradau atsakymą – dizainas. Būtent jo pagalba gali sukurti vertę bet kuriai medžiagai, kurią naudoji.
Natūralaus kailio populiarumas mažėja dėl besikeičiančio žmonių požiūrio ir šiltėjančio klimato. Pramonė traukiasi ir panašu, kad ilgainiui šis amatas išnyks, todėl radikalūs pasipriešinimai, mano akimis, nebetenka prasmės. Nepanaudoti jau turimos žaliavos ar palikti močiutės kailinius toliau dūlėti spintoje dėl savo principų ir įsitikinimų, man atrodo nesąmoninga ir neetiška. Ypač žinant šios žaliavos savybes, ilgaamžiškumą ir pritaikomumą. Švaistymas yra didesnė problema, o panaudojimas su pagarba ir siekiant kurti tai, kas gyvuotų ilgą laiką, – mano kūrybos principas.
– Gal galite papasakoti kaip gimė iniciatyva „Tvarink spintą“?
– 2020-ieji tapo iššūkiu visiems. Prekės ženklo veikla ir pardavimai stojo, turėjome greitai priimti sprendimą kraustytis iš studijos, nes jos išlaikymas tapo per brangus. Pradėjau svarstyti, gal atėjo laikas apskritai atsisakyti savo veiklos. Vasara buvo sunkus apmąstymų laikas, juolab kai turėjau sukaupus didelius kiekius atraižų ir likučių. Kur juos dėti ir kaip išlikti tvariu? Vieną dieną pradėjau svarstyti, kokia veikla man teiktų džiaugsmą. Sugalvojau, jog iš turimų medžiagų norėčiau aprengti savo draugus – taip, kaip aš juos matau.
Tai buvo mintis, kuri dalinai materializavosi. Teikdama paraišką Lietuvos Kultūros Tarybos stipendijai gauti, šią idėją praplėčiau: kurti drabužius konkretiems žmonėms, pagal jų poreikius, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jie susiduria, drauge ieškoti būdų tai spręsti, laikantis tvarumo principų. Naudoti tai, ką turime savo aplinkoje, žaliavas ir drabužius prikelti antram gyvenimui ir taip sukurti įvaizdį, kuris ilgai džiugintų dėvėtoją. Kompromisas čia buvo neišvengiamas – tai negalėjo būti tik mano, kaip dizainerės, kūrybinė išraiška.
– Projekto metu įvaizdį kūrėte dešimčiai skirtingų profesijų, poreikių ir išvaizdos žmonių, kurių kiekvienas turi skirtingą požiūrį į stilių. Kokius dalyvius pasirinkote ir kodėl?
– Projekto įgyvendinimui turėjau nepilnus tris mėnesius, todėl žmonių atranka buvo labai organiška. Visi dalyviai yra mano aplinkos žmonės. Vieni jų dėl savo nestandartinės figūros ar ūgio turi problemų ieškodami rūbų parduotuvėse, su kitais buvo įdomu diskutuoti apie tvarumą, galbūt įkvėpti kitokio požiūrio į aprangą ir siuvimo amatą, o dar dalis yra mano ideologiją palaikančių žmonių, su kuriais leidomės į eksperimentą ir gilesnę drabužių, kaip išraiškos formos, analizę.
– Koks vaidmuo šios iniciatyvos metu teko projekto dalyviams?
– Įsitraukimas į procesą – neatsiejama projekto dalis nuo pat pirmo susitikimo, kai ėmėme interviu iš kiekvieno dalyvio, aptarinėjome, ko jam šiandien trūksta spintoje, ką galėtume pakeisti ar pataisyti, perkurti. Kaip ir minėjau, turėjome surasti kompromisą, kuris tenkintų žmogaus poreikius ir lūkesčius, nes tik tokiu būdu apranga taps vertinga ir ilgaamžė.
– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos?
– Pirmiausiai tikiuosi, kad dalyviai dalinsis savo potyriais, vilkint tvarius drabužius, ir viliuosi, kad jie bus puikūs. Svajoju, kad kiekvienas jų išsineš patirtį, kurią perduos savo aplinkos žmonėms. Taip pat norisi tikėti, kad jie pradės labiau vertinti tiek rankų darbą, tiek pačios aprangos paskirtį. Man asmeniškai šis projektas buvo be galo įdomus mokymosi ir žmonių pažinimo procesas: nuo figūros ypatumų iki požiūrių skirtumų. Tai buvo pirmasis ir eksperimentinis, LR Kultūros tarybos individualia stipendija paremtas projektas, tačiau šiandien jau turiu minčių jo tęsiniui.
– Kokius tvarios mados principus kiekvienas žmogus galėtų pritaikyti savo spintai?
– Pirmiausiai siūlyčiau kurį laiką nustoti pirkti iš viso. Nuodugniai peržiūrėti savo spintą ir išsirinkti drabužius, kuriuos dėvite dažniausiai. Į kitą pusę sudėti tuos, kurie ten kabo, bet beveik nėra dėvimi. Tuomet atlikti tyrimą ir palyginti, kodėl drabužis atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje. Pamatysite siluetus, modelius ar audinius, kurie jums tinka ir patinka. Tokį darbą atlikus, galite duoti sau leidimą eiti į parduotuvę – rinksitės kur kas atsakingiau. Tuos, kurie liko „atstumti“, nuodugniai peržiūrėkite dar kartą ir pamatysite, kad juos galima persiūti ar kitaip pakeisti. Galbūt surasite žmogų iš savo aplinkos, kuriam tas drabužis tiktų. Atiduokite – praturtėsite abu, kas rūbu, kas sąmoningumu.
Teksto autorė – Justė Vyšniauskaitė
Nuotr. Martyno Plepio
Norintiems tvarios spintos – dizainerė Strasevičiūtė paaiškino, kokias taisykles reikėtų taikyti
Miestas
„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?
Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:
Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.
Taip pat skaitykite:
„Kalba Vilnius“: TOP statybos Vilniuje 2021-aisias
Naujausias tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodas jūsų dėmesiui! Šį kartą jame kalbinamas savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, kuris papasakos, viską, ką svarbu žinoti apie šiuo metu vykstančias statybas sostinėje – nuo Lazdynų baseino iki Šiaurinės… ❯❯❯
2021-01-08
Vilnius atlaikė pandemijos išbandymą: sostinės biudžetas šiemet nemažės
Vilniaus miesto taryboje pristatytas šių metų biudžeto projektas – jis sieks 792,4 mln. eurų ir bus 2,4 mln. eurų didesnis už patvirtintąjį pernai. Liūto dalis biudžeto išlaidų – beveik pusė – bus investuota į švietimą, o didžiausias finansavimo augimas suplanuotas sveikatos… ❯❯❯
2021-01-06
Naujoji Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja – Marija Vyšniauskaitė
Šiandien sostinės taryba galutinai pritarė Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūrai – į komandą kviečiama švietimo ir ekonomikos sričių ekspertė Marija Vyšniauskaitė. Pareigas ji pradės eiti iškart, nuo sausio 6 d. Administracijos… ❯❯❯
2021-01-06
Į Vilniaus savivaldybės administracijos vadovų komandą kviečiama Marija Vyšniauskaitė
Miesto Tarybai netrukus bus teikiama svarstyti Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojos kandidatūra – į komandą kviečiama švietimo ir ekonomikos sričių ekspertė Marija Vyšniauskaitė. Pavaduotojos vieta atsilaisvino Ritai Balčiūnienei po Seimo rinkimų… ❯❯❯
2020-12-21
Taryba pritarė: naujasis Vilniaus mero pavaduotojas – Tomas Gulbinas
Šiandien sostinės Taryba pritarė Vilniaus mero pavaduotoju skirti Laisvės partijos narį Tomą Gulbiną. Jis pakeitė į Seimą išrinktą buvusį vicemerą, taip pat Laisvės partijos narį, Vytautą Mitalą. „Dėkoju Tarybai už pritarimą mano kandidatūrai. Vicemero pareigos man visų… ❯❯❯
2020-12-09
Kelionės į centrą alternatyvą siūlo Vilniaus rajonai: nuo šventinių žirafų iki didžiausio Lietuvoje kalėdinio vainiko
Ne paslaptis, kad centrinė Vilniaus kalėdinė eglė traukia savo išskirtiniu dizainu, tačiau tam, kad šventes vilniečiai sutiktų saugiai, „Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė po visą miestą išsidėsčiusių kalėdinių eglučių sąrašą ir kviečia jomis… ❯❯❯
2020-12-07
Miestas
Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.
Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.
Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.
Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.
Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.
Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Taip pat skaitykite:
Iki sausio 17 dienos pratęstas nemokamų jodo tablečių dalijimas vilniečiams vaistinėse
Kalio jodido preparatus galima atsiimti iki sausio 17 d. Vilniaus savivaldybė dar mėnesiui pratęsė nemokamų prevenciškai dalijamų kalio jodido tablečių dalijimą vaistinėse. Neatsiėmę tablečių vilniečiai, arba naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kalio jodido… ❯❯❯
2020-12-17
Prasidėjus šaltajam sezonui Vilnius kovoja su oro tarša
Įsibėgėjus šildymo sezonui aplinkos oro kokybė kiekvienais metais ypač prastėja tada, kai gyventojai pradeda šildytis individualiai. Didžiausias užterštumo padidėjimas jaučiamas termometrų stulpeliams leidžiantis žemyn, esant ramiems, nevėjuotiems orams, kai teršalai sunkiau… ❯❯❯
2020-11-11
Vilnius kviečia judėti atsakingai – ką karantino metu svarbu žinoti viešojo transporto keleiviams?
LR Vyriausybei nutarus, kad nuo šio šeštadienio visoje Lietuvoje skelbiamas karantinas, Vilnius primena pagrindines taisykles judant viešuoju transportu. Stotelėse, autobusuose ir troleibusuose privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, jog jos dengtų nosį ir burną, viešajame… ❯❯❯
2020-11-05
Vilnius: barams – griežtesnės taisyklės, bet ne uždarymas
Vilnius gali ir turi būti atviras, gyvybingas ir vis dėlto – saugesnis, sutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir šioms verslo sritimis atstovaujančių asociacijų ir pavienių įmonių susitikimuose, skirtuose aptarti mechanizmus tolesnio koronaviruso pandemijos… ❯❯❯
2020-10-18
40 naujų vaizdo kamerų Vilnius įrengs ten, kur jų dar nebuvo
Vilniuje atsiras 40 naujų vaizdo kamerų tokiose vietose, kurios iki šiol nebuvo stebimos. Infraraudonųjų spindulių apšvietimas užtikrins geresnę vaizdo kokybę tamsiuoju paros metu, o vaizdas 360° kampu – daugiau galimybių užkardyti pažeidimus. Kamerų vietas galima pamatyti… ❯❯❯
2020-10-14
Vyks kariuomenės pratybos
2020 m. rugsėjį vyks Lietuvos kariuomenės pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir sąjungininkų kariai, atstovai iš įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir organizacijų. Mokymai vyks visoje Lietuvos respublikos teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse. Per mokymus vykdomų taktinių… ❯❯❯
2020-08-31
Miestas
Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.
Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.
Nuotr. Sauliaus Žiūros
Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.
Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.
Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.
Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.
Taip pat skaitykite:
Įdomioji sostinės metų statistika ir rečiausi vardai – gimė Perkūnija, Gūsis
Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. vilniečių. Ką atnešė praėję metai… ❯❯❯
2021-01-15
Perkeliamas Vilniaus šviesų festivalis – sugrįš šią vasarą po karantino saugiu metu
Trečiasis Vilniaus šviesų festivalis, turėjęs vykti 2021 m. sausio 22–25 dienomis, dėl karantino ir visuotinio saugumo perkeliamas į 2021 metų vasarą. Vilniaus gimtadienio proga mieste sausį nušvis tik Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Tradiciškai sausio antroje… ❯❯❯
2021-01-15
Atvykusiųjų iš užsienio saviizoliacija tikrinama ir su dronais
Lietuvoje vėl leidžiantis lėktuvams iš Jungtinės Karalystės ir kitų COVID-19 ligos paveiktų užsienio valstybių, judant sausumos keliais, Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kontroliuoja, kaip atvykusieji į Vilnių laikosi reikalavimo 10 dienų praleisti… ❯❯❯
2021-01-15
Atmintis, pagarba ir padėka Katedros aikštėje Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją
30 metų nenublukino nei prisiminimų, nei Sausio 13-osios reikšmės: Laisvės gynėjų dieną Lietuva dalijasi bendrystės ir pasididžiavimo jausmu. 1991 m. Sausio 13-ąją žmonės būrėsi draugėn, siekdami apginti savo valstybės laisvę. Pasipriešinę agresoriui parodydami pasiaukojamą… ❯❯❯
2021-01-13
Vilniaus Stoties rajono virsmas: iš pramoninės teritorijos į šiuolaikišką miesto centrą
Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų virsta vienomis patraukliausių vietų gyventi ir dirbti, mat kitas miesto dalis pranoksta galimybe patogiai naudotis viešojo transporto paslaugomis. Vilniaus Stoties rajonas taip pat… ❯❯❯
2021-01-12
Sostinės komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse įrengiami informaciniai stendai
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus užsakymu pagaminta apie 40 informacinių stendų, kurie šiuo metu įrengiami gyvenamųjų namų kiemuose prie bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių. Stenduose vilniečiai ras visą informaciją apie didelių gabaritų… ❯❯❯
2021-01-10
-
Rajonasprieš 1 sav.
Dėl planuojamo paslaugų ir administracinės paskirties pastatų Užubalių k. statybos projektinių pasiūlymų viešo aptarimo
-
Rajonasprieš 1 sav.
Įdomioji Civilinės metrikacijos skyriaus statistika. Kiek įregistruota naujųjų piliečių, populiariausi vardai ir santuokos karantino laikotarpiu
-
Naujienosprieš 1 sav.
Kaune sulaikyti 8 asmenys, ir platinę, ir pirkę narkotines medžiagas
-
Naujienosprieš 1 sav.
Išskirtinis ir pirmasis 2021-ųjų organų donoras – jau persirgęs COVID-19
-
Naujienosprieš 2 sav.
Nuo metų pradžios – didesnės socialinės išmokos
-
Rajonasprieš 1 sav.
Svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti gyventojams įvykus branduolinei avarijai
-
Miestasprieš 1 sav.
COVID-19 iššūkiai Vilniuje: grįžusiųjų iš užsienio saviizoliacija tikrinama ir su dronais
-
Naujienosprieš 1 sav.
Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas