Connect with us

Naujienos

Norintiems tvarios spintos – dizainerė Strasevičiūtė paaiškino, kokias taisykles reikėtų taikyti

Avatar

Paskelbta

Lankantis prekybos ir pramogų centruose mus pasitinka aibė aprangos parduotuvių, o kiekvienoje jų – šimtai drabužių. Rūbų kolekcijos keičiamos kiekvieną sezoną, ką garsiai skelbia ir dideli išpardavimai, skatinantys pirkti dabar, greitai ir daug. Turbūt neretas esame spintas užvertę drabužiais, kuriuos dėvėjome vieną–du kartus, o gal „surizikavome“ pirkdami ir vėliau neapsirengėme nė karto. Toks vartotojiškumas nulemia milžiniškus išmetamų tekstilės gaminių kiekius, o mados industrija yra tapusi antra taršiausia pasaulyje.

Vis dėlto, greitoji mada turi alternatyvą – tvarią aprangą, kuri pasižymi ilgaamžiškumu ir ekologišku medžiagų panaudojimu. Vida Strasevičiūtė, viena iš lėtosios mados iniciatyvos „Upcycled by LT“ įkūrėjų, tvarius drabužius kuria jau ne pirmus metus. Visai neseniai dizainerė kartu su partneriu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, pristatė iniciatyvą „Tvarink spintą“. Projekto metu V. Strasevičiūtė kūrė lėtosios mados įvaizdžius dešimčiai skirtingos išvaizdos ir poreikių žmonių. Su dizainere kalbėjomės apie mados industrijos keliamas problemas, kaip galime jas spręsti bei apie projekto „Tvarink spintą“ finišą.

– Kaip ir kada susidomėjote tvaria mada?

– Sukurti kažką naujo iš to, ką jau turi, perkurti drabužius ar daiktus, kad juos būtų galima panaudoti naujai, man buvo įdomu nuo vaikystės. Pasirinkus studijuoti kostiumo dizainą ir sužinojus mados pramonės veikimo principus, mastus ir skaudžius padarinius, antrinis panaudojimas įgavo naują prasmę mano gyvenime ir tapo pagrindiniu tyrimų bei eksperimentų objektu. Tvari mada kaip terminas atsirado vėliau. Man iš esmės yra labai įdomu ir svarbu savo veiklą priskirti prasmingam judėjimui, stebėti bendraminčių, siekiančių keisti požiūrį į mados vartojimą, veiksmus, bei jausti, kad priklausau bendruomenei.

– Kaip skiriasi tvarios ir netvarios mados dizainas? Kokie yra pagrindiniai tokios mados principai?

– Mada virto netvaria su greitosios mados tinklų atsiradimu, kurie ilgainiui tapo viena didžiausių pramonės šakų pasaulyje. Kai pelnas yra pagrindinė varomoji jėga, didėja kiekiai, keičiasi požiūris į siuvimo amatą ir drabužių vartojimą. Mąstymas apie drabužius išsikreipė tiek, kad padariniai dabar tampa katastrofiški. Tiek gamintojas, tiek vartotojas praranda sąmoningumą rūbo atžvilgiu. Tvariais principais dirbantys įvairių sričių žmonės, siekia kurti gaminius, kuriems būdinga didesnė atsakomybė gamtai ir žmogui, skirtus praktiškam naudojimui kuo ilgesnį laiką.

– Kokias problemas spręsti leidžia drabužių bei medžiagų antrinis panaudojimas ir pritaikymas?

– Žinoma, kad tai prisideda prie taršos mažinimo, tačiau, kai pasauliniai tekstilės taršos mastai yra tokie dideli, vargu ar įmanoma tiesiogiai ir ženkliai juos suvaldyti. Nesąmoningas vartojimas – yra pagrindinė problema. Žmonės priprato rinktis greičiausią ir patogiausią kelią. Todėl savo kūryba noriu parodyti alternatyvas, kurti dialogą su klientu ir grąžinti gilesnį žmogaus ryšį su drabužiu.

– Kodėl renkatės naudoti kailį, kurio išgavimas vis dar kelia nemažai etinių klausimų?

– Nuo vaikystės sukiodavausi mamos darbe, o ji nuo 1974 metų dirbo su natūraliu kailiu. Pastebėdavau, kokie kiekiai šios žaliavos lieka po gamybos. Kartais matydavau iš atraižų pasiūtus gaminius, kurie buvo parduodami perpus pigiau. Man tai atrodė nelogiška – kaip jie gali kainuoti pigiau, jei žmogaus rankų darbo drabužį pasiūti yra įdedama triskart daugiau? Ilgainiui atradau atsakymą – dizainas. Būtent jo pagalba gali sukurti vertę bet kuriai medžiagai, kurią naudoji.

Natūralaus kailio populiarumas mažėja dėl besikeičiančio žmonių požiūrio ir šiltėjančio klimato. Pramonė traukiasi ir panašu, kad ilgainiui šis amatas išnyks, todėl radikalūs pasipriešinimai, mano akimis, nebetenka prasmės. Nepanaudoti jau turimos žaliavos ar palikti močiutės kailinius toliau dūlėti spintoje dėl savo principų ir įsitikinimų, man atrodo nesąmoninga ir neetiška. Ypač žinant šios žaliavos savybes, ilgaamžiškumą ir pritaikomumą. Švaistymas yra didesnė problema, o panaudojimas su pagarba ir siekiant kurti tai, kas gyvuotų ilgą laiką, – mano kūrybos principas.

– Gal galite papasakoti kaip gimė iniciatyva „Tvarink spintą“?

– 2020-ieji tapo iššūkiu visiems. Prekės ženklo veikla ir pardavimai stojo, turėjome greitai priimti sprendimą kraustytis iš studijos, nes jos išlaikymas tapo per brangus. Pradėjau svarstyti, gal atėjo laikas apskritai atsisakyti savo veiklos. Vasara buvo sunkus apmąstymų laikas, juolab kai turėjau sukaupus didelius kiekius atraižų ir likučių. Kur juos dėti ir kaip išlikti tvariu? Vieną dieną pradėjau svarstyti, kokia veikla man teiktų džiaugsmą. Sugalvojau, jog iš turimų medžiagų norėčiau aprengti savo draugus – taip, kaip aš juos matau.

Tai buvo mintis, kuri dalinai materializavosi. Teikdama paraišką Lietuvos Kultūros Tarybos stipendijai gauti, šią idėją praplėčiau: kurti drabužius konkretiems žmonėms, pagal jų poreikius, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jie susiduria, drauge ieškoti būdų tai spręsti, laikantis tvarumo principų. Naudoti tai, ką turime savo aplinkoje, žaliavas ir drabužius prikelti antram gyvenimui ir taip sukurti įvaizdį, kuris ilgai džiugintų dėvėtoją. Kompromisas čia buvo neišvengiamas – tai negalėjo būti tik mano, kaip dizainerės, kūrybinė išraiška.

– Projekto metu įvaizdį kūrėte dešimčiai skirtingų profesijų, poreikių ir išvaizdos žmonių, kurių kiekvienas turi skirtingą požiūrį į stilių. Kokius dalyvius pasirinkote ir kodėl?

– Projekto įgyvendinimui turėjau nepilnus tris mėnesius, todėl žmonių atranka buvo labai organiška. Visi dalyviai yra mano aplinkos žmonės. Vieni jų dėl savo nestandartinės figūros ar ūgio turi problemų ieškodami rūbų parduotuvėse, su kitais buvo įdomu diskutuoti apie tvarumą, galbūt įkvėpti kitokio požiūrio į aprangą ir siuvimo amatą, o dar dalis yra mano ideologiją palaikančių žmonių, su kuriais leidomės į eksperimentą ir gilesnę drabužių, kaip išraiškos formos, analizę.

– Koks vaidmuo šios iniciatyvos metu teko projekto dalyviams?

– Įsitraukimas į procesą – neatsiejama projekto dalis nuo pat pirmo susitikimo, kai ėmėme interviu iš kiekvieno dalyvio, aptarinėjome, ko jam šiandien trūksta spintoje, ką galėtume pakeisti ar pataisyti, perkurti. Kaip ir minėjau, turėjome surasti kompromisą, kuris tenkintų žmogaus poreikius ir lūkesčius, nes tik tokiu būdu apranga taps vertinga ir ilgaamžė.

– Kokių rezultatų tikitės iš šios iniciatyvos?

– Pirmiausiai tikiuosi, kad dalyviai dalinsis savo potyriais, vilkint tvarius drabužius, ir viliuosi, kad jie bus puikūs. Svajoju, kad kiekvienas jų išsineš patirtį, kurią perduos savo aplinkos žmonėms. Taip pat norisi tikėti, kad jie pradės labiau vertinti tiek rankų darbą, tiek pačios aprangos paskirtį. Man asmeniškai šis projektas buvo be galo įdomus mokymosi ir žmonių pažinimo procesas: nuo figūros ypatumų iki požiūrių skirtumų. Tai buvo pirmasis ir eksperimentinis, LR Kultūros tarybos individualia stipendija paremtas projektas, tačiau šiandien jau turiu minčių jo tęsiniui.

– Kokius tvarios mados principus kiekvienas žmogus galėtų pritaikyti savo spintai?

– Pirmiausiai siūlyčiau kurį laiką nustoti pirkti iš viso. Nuodugniai peržiūrėti savo spintą ir išsirinkti drabužius, kuriuos dėvite dažniausiai. Į kitą pusę sudėti tuos, kurie ten kabo, bet beveik nėra dėvimi. Tuomet atlikti tyrimą ir palyginti, kodėl drabužis atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje. Pamatysite siluetus, modelius ar audinius, kurie jums tinka ir patinka. Tokį darbą atlikus, galite duoti sau leidimą eiti į parduotuvę – rinksitės kur kas atsakingiau. Tuos, kurie liko „atstumti“, nuodugniai peržiūrėkite dar kartą ir pamatysite, kad juos galima persiūti ar kitaip pakeisti. Galbūt surasite žmogų iš savo aplinkos, kuriam tas drabužis tiktų. Atiduokite – praturtėsite abu, kas rūbu, kas sąmoningumu.

Teksto autorė – Justė Vyšniauskaitė

Nuotr. Martyno Plepio

Norintiems tvarios spintos – dizainerė Strasevičiūtė paaiškino, kokias taisykles reikėtų taikyti

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Ferie zimowe nie będą wydłużone

Avatar

Paskelbta

Ministerstwo Oświaty, Nauki i Sportu po przeanalizowaniu sytuacji w placówkach oświatowych wspólnie z epidemiologami zdecydowało się nie zmieniać terminu ferii zimowych dla uczniów. Uczniowie będą mieli ferie od 23 grudnia do 5 stycznia. Nie proponuje się również wprowadzenia powszechnej nauki zdalnej.
„Radziliśmy się też dyrektorów szkół, jak również kierowników stowarzyszeń zrzeszających przedszkola, szkoły początkowe, podstawowe i gimnazja, zarządu stowarzyszenia kierowników samorządowych placówek oświatowych oraz przedstawicieli rodziców. Większość opowiada się za tym, że nie trzeba wprowadzać powszechnej nauki zdalnej. Kształcenie na odległość w odrębnym samorządzenie może być wprowadzone i teraz decyzją dyrektora administracji i za zgodą Narodowego Centrum Zdrowia Publicznego. Szkoła ma również prawo do podjęcia własnej decyzji w sprawie organizowania nauczania tylko na odległość” – powiedział cytowany w komunikacie Algirdas Monkevičius, minister oświaty, nauki i sportu.
Resort oświaty informuje, że codziennie otrzymuje dane o szkołach w każdym samorządzie, dlatego sytuacja w placówkach edukacyjnych jest stale monitorowana i analizowana. Bez względu na to, jak pracuje szkoła, widać, że liczba zakażeń czy osób w izolacji od tego nie zależy, szkoły nie są głównym ogniskiem infekcji. Według danych przekazanych przez placówki oświatowe, w całym okresie kwarantanny średnia dzienna liczba zachorowań w placówkach oświatowych wynosiła około 36, w tym wśród personelu niepedagogicznego, czyli około 2,4 proc. wszystkich zakażeń na Litwie.
Według danych ministerstwa, około 75 proc. szkół opowiada się za zwykłą formą nauczania lub mieszaną.
Obecnie 57 proc. szkół ogólnokształcących pracuje w sposób mieszany (głównie długie gimnazja – 72 proc.), 15 proc. szkół pracuje w sposób kontaktowy (przeważnie szkoły podstawowe – 79 proc.), 28 proc. szkół pracuje zdalnie (głównie czteroletnie gimnazja – 71 proc.).

Info. L24.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt