Connect with us

Miestas

Atkurti atmintį: istorinėms Vilniaus kapinėms ieškomi mecenatai

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus ar įstaigas prisijungti ir finansiškai paremti vertingiausių, autentiškiausių istorinių Vilniaus kapinių tvarkybą – tapti pasirinktų Bernardinų ir Rasų kapinių antkapių sutvarkymo mecenatais. Akcija vyks iki lapkričio 30 dienos.

„Istorinės kapinės – tai mūsų praeitis, istorija. Bet dažnai konkretūs kapai ir net kapinės būna apleisti, nes istorijos bėgyje nebeliko palikuonių ir giminių, kurie tais kapais galėtų rūpintis. Todėl sąmoningos, pilietinės visuomenės prisidėjimas prie istorinių kapinių kapaviečių tvarkymo yra sveikintinas ne tik dėl finansinio aspekto, bet ir parodymo, kokia brandi yra mūsų visuomenė“, – sakė savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Daunoras. Šis poskyris padėjo idėjos iniciatoriams, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistams, atrinkti tvarkytinus antkapinius paminklus.

Mecenuoti kviečiama nežymiai pažeistus paminklus. Norint finansiškai prisidėti atnaujinant pasirinktą antkapinį paminklą, reikėtų kreiptis dėl platesnės informacijos el. paštu audrone.vysniauskiene@kpd.lt. Pasirinkti paminklus kviečiama nuo lapkričio 30 dienos.

„Tai pirmasis mėginimas sutelkti lėšas sąlygiškai mažai investicijų reikalaujančių objektų tvarkymui, – sakė KPD vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė. – Tikslios investicijos paaiškės tik sutarus su konkrečiais rangovais. Kol kas mecenuoti darbus yra pažadėję keli asmenys, kiti norėtų prisidėti nežymiomis sumomis, tad mes tokiu atveju tą paramą konsoliduosime.“

Vilnius gali didžiuotis išlikusiomis senosiomis Rasų, Bernardinų, Saulės ir Antakalnio kapinėmis, kuriose yra atgulusi dalis Vilniaus, Lietuvos ir Lenkijos bei Europos istorijos. 1801 metais įsteigtos Rasų kapinės ir 1810 metais įsteigtos Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai, dėmesį traukiantys antkapinių paminklų įvairove, per šimtmečius susiformavusiomis tradicijomis, panoraminiais vaizdais, garsių žmonių vardais.

Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia yra palaidoti žmonės, kurie XIX a. gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje. Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos. Dar 2005 metais per vizitą Lietuvoje Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, skelbiančiu apie jų įsipareigojimą globoti kapinių restauraciją.

Bernardinų kapinės natūraliai įsilieja ir į dabarties aplinkinių kvartalų – Užupio, Paupio, Senamiesčio – gyvenimą. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija puoselėja gražią tradiciją – kasmet Vėlinių dieną nuo Bernardinų bažnyčios iškilminga procesija keliauja į Bernardinų kapines, kuriose vyksta gedulingų Mišių liturgija.

Bernardinų kapinės ypatingos tuo, kad yra išlikęs senasis kapinių planas ir kapinių pastatai: pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais pastatyti vartai, sargo namelis, kolumbariumai. Tarp Bernardinų kapinėse amžino atilsio atgulusiųjų yra labai garsių žmonių, kurių pavardes žinome iki šiol. Tai garsūs, to meto Vilniaus vaizdus įamžinę fotografai Juozapas Čechavičius, Stanislovas Filibertas Fleris. Verta paminėti dar Adomui Mickevičiui ir Simonui Daukantui literatūrą dėsčiusį Leoną Borovskį, dailininkus Vincentą Slendzinskį, Boleslovą bei Kanutą Ruseckus ir kt.

Bernardinų kapinėse vos tik žengus pirmuosius žingsnius per XIX a. pradžioje pastatytus vartus, pasijauti atsidūręs praeityje. Kapinėse, šalia vartų, tvoroje įmontuota varpinė, kurioje buvę trys varpai savo skambėjimu pasitikdavo velionį ir jį lydinčią procesiją. Kapinių takų tinklas liko tas pats, tebestovi nepakitęs kapinių sargo namelis, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri žymi ir pirmojo palaidojimo vietą, kapinių tvoroje įspausti koplyčios rytinis ir vakarinis kolumbariumai. O kapinių teritorijoje apstu antkapinių paminklų: išlikę pirmieji, pastatyti iš plytų, apsamanoję lauko akmenys, kuriais išsiskiria Vilniaus kapinės, yra obeliskų, skulptūrų, kryžių. XIX a. pabaigoje, kaip antkapinių paminklų statymo medžiaga, labai išpopuliarėjo betonas. Ši XIX a. pabaigoje buvusi progresyvi medžiaga, deja, XXI a. sukūrė didelę antkapinių paminklų nykimo problemą.

Sovietmečiu Bernardinų kapines norėta sunaikinti. Į metalo laužą buvo vežamos kapų aptvėrimų metalinės tvorelės, buvo sunaikinta daug kryžių. Mūsų karta yra atsakinga už tai, kad daug istoriją kūrusių ir nusipelniusių asmenybių kapų neišnyktų, o ateities kartos turėtų galimybę susipažinti su XIX a. kapinių įsteigimo, antkapinių paminklų statymo ir laidojimo tradicijomis. Tai ir puikus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti senosios kapinės. Tvarkant šiuolaikines kapines iš senųjų yra ko pasimokyti: svarbiau akcentuoti ne gėlių darželius, o išliekamąją vertę turinčius įrašus antkapiniuose paminkluose. Šios kapinės – istorinės atminties puoselėjimo, rimties, įkvėpimo, pamąstymų apie vertes vieta.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė geresnė. Daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms. Išsamiau apie šių istorinių kapinių vertę pasakoja KPD sukurtas vaizdo pristatymas –

Daugiau informacijos ir tvarkytinų antkapinių paminklų aprašus bei nuotraukas rasite čia – http://www.kpd.lt/kvieciame-tapti-vilniaus-bernardinu-ir-rasu-kapiniu-antkapiu-tvarkymo-mecenatais/

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas

Avatar

Paskelbta

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.

 

Skaityti toliau

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt