Connect with us

Naujienos

Lapkričio 10 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 11 10

Privalomas temperatūros tikrinimas, kaukių dėvėjimas ir konkretūs žingsniai, kurių turi imtis įstaigos, siekdamos sumažinti galimybes gyventojams ir darbuotojams užsikrėsti koronavirusu. 

Jau priimtas tokias koronaviruso prevencijos ir kontrolės gaires numatantis sprendimas. 

Visos socialinės globos įstaigos privalo laikytis sprendimo nepriklausomai nuo jų pavaldumo: dalis jų tiesiogiai pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dalis – savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, religinėms organizacijoms ar yra privačios. 

Lankymas, jeigu gyventojas nekarščiuoja

Gyventojų lankymas yra draudžiamas visose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose, išskyrus atvejus, kai artimiesiems leidžiama atsisveikinti su greitai mirsiančiu asmeniu arba lankomasi atliekant pareigas. Lankymo metu rekomenduojama vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis 2 metrų atstumo, dėvėti kaukes ar kitas burną ir nosį dengiančias priemones. Visų įeinančiųjų į įstaigas kūno temperatūra turi būti matuojama, o turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pavyzdžiui, karščiuoja, sloguoja, kosti ar pan.) šiose įstaigose lankytis negali. 

Jeigu gyventojas pradeda karščiuoti

Jeigu socialinės globos įstaigoje užfiksuojama, kad gyventojas karščiuoja, nedelsiant reikia imtis ypatingų apsaugos priemonių. Visų pirma, karščiuojantys pacientai turi būti atskiriami nuo nekarščiuojančių, su jais turi dirbti atskiras personalas. Tokiu atveju tyrimai nuo koronaviruso privalomi ne tik karščiuojantiems gyventojams, bet ir juos prižiūrinčiam personalui.

Jei gyventojui nustatytas COVID-19 virusas

•    Lengva ligos forma sergantis žmogus apgyvendinamas atskiroje patalpoje, jį nuolat prižiūri speciali darbuotojų komanda. Šeimos gydytojas socialinės globos įstaigų gyventoją konsultuoja bent kartą per dieną.
•    Sunkia ligos forma sergantis žmogus guldomas į ligoninę. 

Jeigu vienoje socialinėje globos įstaigoje lengva koronaviruso forma būtų nustatyta bent penkiems žmonėms, turėtų būti rengiamas savivaldybės, kurios teritorijoje yra socialinė globos įstaiga, ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis. Jo metu būtų įvertinamas koronaviruso paplitimo mastas globos įstaigoje ir svarstoma dėl tikslinio testavimo apimčių didinimo, kontrolės priemonių plėtimo, rekomendacijų dėl papildomų priemonių taikymo, turimų atsargų papildymo, personalo didinimo. 

Savivaldybėms kartu su rajone veikiančiomis socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis rekomenduojama iš anksto sudaryti slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, socialių darbuotojų ir jų padėjėjų rezervo sąrašus.

Dienos ar trumpalaikės globos, socialinių paslaugų, užimtumo be apgyvendinimo ir su apgyvendinimu teikimas ir prevencija

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui tarp asmenų, kurie socialines paslaugas gauna savo namuose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (pavyzdžiui, dienos centruose, grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose) ar šeimynose, taip pat tarp juos lydinčių ar įstaigose besilankančių asmenų, privaloma laikytis šių reikalavimų:

•    ir socialinės paslaugos teikėjai, ir gavėjai paslaugos teikimo metu bei besilankantys asmenys privalo dėvėti kaukes, jei tai netrukdo paslaugos suteikimui (pavyzdžiui, paslaugos gavėjas nėra maudomas, maitinamas). Išimtis taikoma žmonėms su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali, ir darbuotojams dėl vykdomos veiklos pobūdžio (pavyzdžiui, dirba su klausos negalią turinčiais asmenimis). Šiais atvejais rekomenduojama dėvėti veido skydelį;

•    jeigu paslaugos teikiamos įstaigoje, prie įėjimo suprantama forma – lengvai skaitomu tekstu, paveikslėliais ar žodžiu – turi būti pateikta informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę, reikalavimus dėvėti kaukes, draudimą įeiti, turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių; 

•    privalu riboti aptarnaujamų asmenų srautus, pirmenybę teikiant individualiam darbui su paslaugų gavėju. Nesant šios galimybės, tarp paslaugų gavėjų ar kitų besilankančių asmenų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 2 m atstumas, vykstant užsiėmimams, grupėje negali būti daugiau kaip 5 paslaugų gavėjai išlaikant ne mažesnį kaip l0 m2 patalpos plotą vienam paslaugų gavėjui;

•    teikiant maitinimo paslaugą, rekomenduojama tai daryti užsiėmimų vykdymo patalpoje. Maitinimas gali būti organizuojamas ir bendrose valgymo salėse, tačiau paslaugų gavėjai turi eiti po vieną grupę pagal iš anksto parengtą maitinimo grafiką;

•    įstaigose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos darbuotojų ir paslaugų gavėjų higienai (praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartiniai rankšluosčiai) bei sudaryta galimybė rankų dezinfekcijai (gerai matomoje vietoje prie įėjimo, tualetuose pakabintos rankų dezinfekcijai skirtos priemonės);

•    patalpų paruošimas: patalpos turi būti išvėdinamos, dažnai liečiami paviršiai nuvalomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną;

•    darbuotojų, paslaugų gavėjų, kitų šiose įstaigose besilankančių asmenų sveikatos būklė turi būti stebima: matuojama kūno temperatūra, asmuo, kuriam pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų požymiai, turi nedelsiant apleisti patalpas;

•    į šias įstaigas draudžiama atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija;

•    jei paslaugos teikiamos asmens namuose, prieš apsilankant susisiekiama nuotoliniu būdu su paslaugos gavėju ar jo artimaisiais ir įsitikinama, kad asmeniui (jo artimiesiems) nėra pakilusi temperatūra ir (arba) nepasireiškia kiti COVID-19 ligai būdingi simptomai.

SVARBU. 
Gavus informaciją apie darbuotojui ar paslaugos gavėjui nustatytą koronoviruso infekciją:
–    jeigu tai įvyksta įstaigoje, kur paslaugos teikiamos be apgyvendinimo, – nedelsiant  informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą; 
–    jeigu tai įvyksta įstaigoje, kur paslaugos teikiamos su apgyvendinimu, – paslaugų gavėją nedelsiant atskirti nuo kitų ir dėl tolimesnių veiksmų konsultuotis su paslaugų gavėjo šeimos gydytoju  arba  Karštąja  koronaviruso  linija tel. 1808.
 

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Pamatykite, kaip žiemos šventėms išpuoštos Vilniaus gatvės

Avatar

Paskelbta

Vilniaus gatvės nuo šio vakaro jau šviečia šventiškai – pirmąkart tokį miesto papuošimą kartu su savivaldybe konkurse balsuodami rinko ir patys vilniečiai.  Naujomis šventinėmis dekoracijomis jau išpuoštos ne vien centrinės miesto gatvės – ir įvažiavimai į miestą, tiltai bei kitos atokesnės nuo centro miesto erdvės.

Pasak konkursą laimėjusios bendrovės „Adam decoligh“ vadovo Nerijaus Chmieliausko, šįmet miesto puošyboje atsirado daugiau žalumos, eglišakių, kalėdinių žaisliukų, šviečiančių burbulų ir kitų tradicinių kalėdinių akcentų. Visa tai kuria pozityvią jaukią nuotaiką, šventinė aplinka traukia vaikščioti ir mėgautis Vilniumi.

„Stengėmės, kad miesto gatvių dekoracijas išvydęs žmogus įžvelgtų jose tokį jaukumą, kokį kuriame puošdami savo kalėdines eglutes namuose. Naujomis dekoracijomis siekiame, kad ir miesto svečiai, ir patys vilniečiai, iš naujo atrastų koks Vilnius jaukus, mielas ir daugiatautis: čia draugiškai sugyvena ir Kalėdas švenčia skirtingų tautų bendruomenės. Senamiesčio erdvėse dekoracijos ir prabyla apie tai“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Šventinėmis dekoracijomis papuoštos ne tik centrinės Vilniaus miesto gatvės Gedimino pr., Konstitucijos pr., Rotušės a., Vokiečių g., Vrublevskio g., Šventaragio g., Pilies g., Stiklių g., Aušros Vartų gatvė nuo Šv. Teresės bažnyčios iki Aušros Vartų koplyčios, Aušros Vartų gatvė ties dr. Jono Basanavičiaus paminklu, bet ir kitos miesto erdvės, kuriose atsikartoja tie patys puošybos akcentai, išlaikant kalėdinės puošybos vientisumą. Šventinės dekoracijos pasitiks ir miesto svečius įvažiuojant į miestą: Gariūnų g. (nuo Gariūnų turgaus iki tilto per Nerį), Savanorių pr., Ukmergės g. (nuo Tarandės g. iki šviesoforo ties M. Lietuvio g.), Molėtų pl. (nuo Skersinės g. iki Mokslininkų g.), Nemenčinės pl. (nuo Svajonių g. iki O. Milašiaus g.), Dariaus ir Girėno g. (nuo Eišiškių pl. iki Kapsų g.) bei Galvės g. (nuo Žarijų g. iki Kirtimų g.).

Pasak N. Chmieliausko, kiekvienam miestui stengiamasi kurti savitą sprendimą, todėl Vilniui buvo sukurtos dekoracijos, kurios nebūtų plačiai paplitusios.Pagrindinę idėją puošybos įmonės „Adam decolight” kūrybinė komanda kūrė drauge su menininke ir Senamiesčio kūrybingos bendruomenės vietokūros asociacijos „Miesto kvartalas” pirmininke Julija Janus.  Bendrovė „Adam decolight” miestų erdves bei pastatus Lietuvoje puošia apie keturiolika metų.

Kalėdiniam Vilniaus papuošimui metams skirta daugiau kaip 179 tūkst. Eur, o puošybos konkursą laimėjusi įmonė Vilnių puoš trejus metus.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt