Connect with us

Naujienos

Lapkričio 10 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 11 10

Privalomas temperatūros tikrinimas, kaukių dėvėjimas ir konkretūs žingsniai, kurių turi imtis įstaigos, siekdamos sumažinti galimybes gyventojams ir darbuotojams užsikrėsti koronavirusu. 

Jau priimtas tokias koronaviruso prevencijos ir kontrolės gaires numatantis sprendimas. 

Visos socialinės globos įstaigos privalo laikytis sprendimo nepriklausomai nuo jų pavaldumo: dalis jų tiesiogiai pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dalis – savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, religinėms organizacijoms ar yra privačios. 

Lankymas, jeigu gyventojas nekarščiuoja

Gyventojų lankymas yra draudžiamas visose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose, išskyrus atvejus, kai artimiesiems leidžiama atsisveikinti su greitai mirsiančiu asmeniu arba lankomasi atliekant pareigas. Lankymo metu rekomenduojama vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis 2 metrų atstumo, dėvėti kaukes ar kitas burną ir nosį dengiančias priemones. Visų įeinančiųjų į įstaigas kūno temperatūra turi būti matuojama, o turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pavyzdžiui, karščiuoja, sloguoja, kosti ar pan.) šiose įstaigose lankytis negali. 

Jeigu gyventojas pradeda karščiuoti

Jeigu socialinės globos įstaigoje užfiksuojama, kad gyventojas karščiuoja, nedelsiant reikia imtis ypatingų apsaugos priemonių. Visų pirma, karščiuojantys pacientai turi būti atskiriami nuo nekarščiuojančių, su jais turi dirbti atskiras personalas. Tokiu atveju tyrimai nuo koronaviruso privalomi ne tik karščiuojantiems gyventojams, bet ir juos prižiūrinčiam personalui.

Jei gyventojui nustatytas COVID-19 virusas

•    Lengva ligos forma sergantis žmogus apgyvendinamas atskiroje patalpoje, jį nuolat prižiūri speciali darbuotojų komanda. Šeimos gydytojas socialinės globos įstaigų gyventoją konsultuoja bent kartą per dieną.
•    Sunkia ligos forma sergantis žmogus guldomas į ligoninę. 

Jeigu vienoje socialinėje globos įstaigoje lengva koronaviruso forma būtų nustatyta bent penkiems žmonėms, turėtų būti rengiamas savivaldybės, kurios teritorijoje yra socialinė globos įstaiga, ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis. Jo metu būtų įvertinamas koronaviruso paplitimo mastas globos įstaigoje ir svarstoma dėl tikslinio testavimo apimčių didinimo, kontrolės priemonių plėtimo, rekomendacijų dėl papildomų priemonių taikymo, turimų atsargų papildymo, personalo didinimo. 

Savivaldybėms kartu su rajone veikiančiomis socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis rekomenduojama iš anksto sudaryti slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, socialių darbuotojų ir jų padėjėjų rezervo sąrašus.

Dienos ar trumpalaikės globos, socialinių paslaugų, užimtumo be apgyvendinimo ir su apgyvendinimu teikimas ir prevencija

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui tarp asmenų, kurie socialines paslaugas gauna savo namuose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (pavyzdžiui, dienos centruose, grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose) ar šeimynose, taip pat tarp juos lydinčių ar įstaigose besilankančių asmenų, privaloma laikytis šių reikalavimų:

•    ir socialinės paslaugos teikėjai, ir gavėjai paslaugos teikimo metu bei besilankantys asmenys privalo dėvėti kaukes, jei tai netrukdo paslaugos suteikimui (pavyzdžiui, paslaugos gavėjas nėra maudomas, maitinamas). Išimtis taikoma žmonėms su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali, ir darbuotojams dėl vykdomos veiklos pobūdžio (pavyzdžiui, dirba su klausos negalią turinčiais asmenimis). Šiais atvejais rekomenduojama dėvėti veido skydelį;

•    jeigu paslaugos teikiamos įstaigoje, prie įėjimo suprantama forma – lengvai skaitomu tekstu, paveikslėliais ar žodžiu – turi būti pateikta informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę, reikalavimus dėvėti kaukes, draudimą įeiti, turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių; 

•    privalu riboti aptarnaujamų asmenų srautus, pirmenybę teikiant individualiam darbui su paslaugų gavėju. Nesant šios galimybės, tarp paslaugų gavėjų ar kitų besilankančių asmenų turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 2 m atstumas, vykstant užsiėmimams, grupėje negali būti daugiau kaip 5 paslaugų gavėjai išlaikant ne mažesnį kaip l0 m2 patalpos plotą vienam paslaugų gavėjui;

•    teikiant maitinimo paslaugą, rekomenduojama tai daryti užsiėmimų vykdymo patalpoje. Maitinimas gali būti organizuojamas ir bendrose valgymo salėse, tačiau paslaugų gavėjai turi eiti po vieną grupę pagal iš anksto parengtą maitinimo grafiką;

•    įstaigose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos darbuotojų ir paslaugų gavėjų higienai (praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartiniai rankšluosčiai) bei sudaryta galimybė rankų dezinfekcijai (gerai matomoje vietoje prie įėjimo, tualetuose pakabintos rankų dezinfekcijai skirtos priemonės);

•    patalpų paruošimas: patalpos turi būti išvėdinamos, dažnai liečiami paviršiai nuvalomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną;

•    darbuotojų, paslaugų gavėjų, kitų šiose įstaigose besilankančių asmenų sveikatos būklė turi būti stebima: matuojama kūno temperatūra, asmuo, kuriam pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų požymiai, turi nedelsiant apleisti patalpas;

•    į šias įstaigas draudžiama atvykti asmenims, kuriems privaloma izoliacija;

•    jei paslaugos teikiamos asmens namuose, prieš apsilankant susisiekiama nuotoliniu būdu su paslaugos gavėju ar jo artimaisiais ir įsitikinama, kad asmeniui (jo artimiesiems) nėra pakilusi temperatūra ir (arba) nepasireiškia kiti COVID-19 ligai būdingi simptomai.

SVARBU. 
Gavus informaciją apie darbuotojui ar paslaugos gavėjui nustatytą koronoviruso infekciją:
–    jeigu tai įvyksta įstaigoje, kur paslaugos teikiamos be apgyvendinimo, – nedelsiant  informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą; 
–    jeigu tai įvyksta įstaigoje, kur paslaugos teikiamos su apgyvendinimu, – paslaugų gavėją nedelsiant atskirti nuo kitų ir dėl tolimesnių veiksmų konsultuotis su paslaugų gavėjo šeimos gydytoju  arba  Karštąja  koronaviruso  linija tel. 1808.
 

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Plečiamos profilaktinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Nuo šiol kur kas daugiau visuomenės grupių narių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu (COVID-19) ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami profilaktinius tyrimus. Visoje šalyje profilaktinis testavimas valstybės ir atskirų savivaldybių administracijų numatytoms grupėms bus vykdomas reguliariai.
Iki šiol tokius tyrimus turėjo teisę atlikti tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu. Nuo vasario 26 d. reguliariai registruotis tyrimui dėl koronaviruso galės:
• visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai;
• visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais;
• vaistinių darbuotojai;
• muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai;
• profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; 
• valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse;
• audinių ūkių darbuotojai;
• vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.;
• institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.
Tikslų profilaktiškai tiriamų grupių sąrašą galite rasti ČIA.
Profilaktinis testavimas valstybės numatytoms grupėms vykdomas periodiškai ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tai reiškia, kad joms priklausantys asmenys gali reguliariai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, taip pat pasitikrinti antikūnų turėjimą, kurie atsiranda persirgus koronaviruso infekcija.
Be valstybės nustatytų grupių kiekvienos savivaldybės administracija profilaktiniam tyrimui gali kviesti ir papildomas gyventojų grupes. Šia galimybe jau naudojasi dalis savivaldybių, kviesdama tirtis pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, gamybos įmonių darbuotojus, savivaldybių įmonių ir kitose srityse dirbančius gyventojus. Šios grupės peržiūrimos kas savaitę ir gali būti koreguojamos pagal savivaldybės poreikius ir epidemiologinę situaciją. Savivaldybės turi teisę kiekvieną savaitę kviesti testuotis ir tuos pačius asmenis. 
Profilaktiniai tyrimai nepriklausomai nuo tiriamos grupės, nėra tikslingi ir atliekami asmenims, kurie:
• yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
• turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų;
• paskiepyti vakcina nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 90 dienų laikotarpiu.
Tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose. 
Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą, telefonu ar pildant elektroninę registracijos formą (PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms) adresu https://selfreg.myhybridlab.com. Pildant elektroninę registraciją reikia turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jei asmuo dirba įstaigoje ar įmonėje, registruojantis reikia įvesti juridinio asmens kodą.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt