Connect with us

Naujienos

Per praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1433 koronaviruso atvejai

Avatar

Paskelbta

2020 11 11

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1433 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 314 Vilniaus, 289 Kauno, 215 Šiaulių, 167 Klaipėdos, 81 Telšių, 69 Panevėžio, 61 Alytaus, 55 Tauragės, 51 Marijampolės, 32 Utenos apskrityse.

Testų rezultatus nuo šiol siejant automatiškai, šiuo metu dar nėra ištirti arba į sistemą suvesti 1100 netirti atvejų epidemiologinių tyrimų duomenys. Tai reiškia, kad šiuo metu dar nėra žinoma nei kokiomis aplinkybės, nei kur asmenys užsikrėtė. Sistemoje matoma, kokiose savivaldybėse šie asmenys gyvena, tačiau kol nėra aišku, ar jie užsikrėtė ten, kur deklaruota jų gyvenamoji vieta. Dėl tos priežasties šie epidemiologiniai duomenys tikslinami. 

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 102. Tačiau šie skaičiai dar gali būti tikslinami, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.

NVSC primena, kad asmenys, kurie gavo patvirtinimą, kad jiems atliktas tyrimas PGR metodu (imant tepinėlį iš nosiaryklės) yra teigiamas, t. y. nustatytas koronavirusas, turi nedelsiant izoliuotis, nelaukdami NVSC specialistų skambučio, taip pat – informuoti asmenis, su kuriais pastaruoju metu bendravo, apie galimą riziką.

Per vakar parą fiksuoti atvejai yra siejami su protrūkiais Biržų r., Šilalės r., Pakruojo r. savivaldybėse, Švenčionių, Šalčininkų, Šilalės, Sedos, Prienų, Jurbarko, Mažeikių, Vilkpėdės, Jurbarko, Kelmės, Plungės, Šilalės ligoninėse, Veiverių PSPC, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, LSMU Kauno klinikose, Dūseikių socialinės globos namuose, Telšių socialinių paslaugų centre, Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Padvarių globos namuose, Adakavo socialinės globos namuose, Eišiškių ASPC Globos skyriuje, Liolių socialinės globos namuose.

NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 14 mirčių nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 235 žmonių gyvybę.

Keturi mirties atvejai registruoti Telšių apskrityje. Asmenys priklausė amžiaus grupėms nuo 50 iki 99 metų. Visi turėjo lėtinių susirgimų.

Po tris mirties atvejus registruota Kauno ir Šiaulių apskrityse. Asmenys priklausė amžiaus grupėms nuo 70 iki 89 metų. Visi turėjo lėtinių susirgimų. 

Du mirties atvejai registruoti Klaipėdos apskrityje. Asmenys priklausė amžiaus grupėms nuo 80 iki 99 metų. Visi turėjo lėtinių susirgimų. 

Vienas mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis registruotas Marijampolės apskrityje. Asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų.

Taip pat vakarykštę parą Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Taurgagės apskrityse registruotos 6 mirtys, kai užsikrėtusysis koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

SAM ir NVSC inf.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

M. Rekst: Vyriausybės sprendimas dėl kelių finansavimo – diskriminacinis ir neproporcingas

Avatar

Paskelbta

Vakar, sausio 27 d., Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybei bus skiriamas daug mažesnis finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai. Mūsų savivaldybės gyventojams tai reiškia vieną – planai išasfaltuoti kelius ir gatves, sutvarkyti senąją kelių infrastruktūrą ar tinkamai prižiūrėti žvyro dangos kelius, kad jie būtų patogūs ir, svarbiausia, saugūs – vėl nukeliami neapibrėžtam laikotarpiui.
„Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, su savivaldybe nebuvo diskutuota. Tai yra Vilniaus rajono gyventojus diskriminuojantis sprendimas, dėl kurio neteksime maždaug 577 tūkst. eurų. Tai nesąžininga mūsų gyventojų atžvilgiu“, – apie Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimtą sprendimą Vilniaus rajono savivaldybei nebetaikyti žiedinių savivaldybių prioriteto kalbėjo merė Marija Rekst.
Savo sprendimu Vyriausybė išbraukė Vilniaus rajono savivaldybę iš žiedinių savivaldybių sąrašo, pagal kurį skiriamos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tačiau kaip ir anksčiau, prie žiedinių savivaldybių lieka priskiriamos Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Alytaus rajono savivaldybės. O Vilniaus rajono savivaldybė, skirstant finansavimą, tampa nebe žiedine, nors juosia šalies sostinę ir aptarnauja didžiausius transporto srautus.
Anot Susisiekimo ministerijos, taip neva siekiama išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų ir suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms.
Vilniaus rajonas – didžiausias šalies rajonas, sparčiai urbanizuojamas ir apgyvendinamas
Vilniaus rajonas – vienas didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2 129 kv. km, gyventojų skaičius siekia virš 107 tūkst. Vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Kiekvienais metais vidutiniškai išduodama per 1 500 statybos leidimų (2020 m. išduota 1 700).
Kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius kasmet auga, jau 2013 metais buvo peržengta 100 tūkst. gyventojų riba. Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Rajonas tampa poilsio vieta, žmonės čia noriai atvyksta pailsėti į paežeres, aplankyti žymias kultūrines vietas.
Taip pat verta pažymėti, kad per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės.
Minėti faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių.
„Poreikis infrastruktūros plėtrai vis auga ir viršija savivaldybės finansines galimybes. Nuolat gauname bendruomenių ir gyventojų prašymų dėl kelių, žvyrkelių, gatvių tvarkymo. Visada stengiamės išnaudoti kiekvieną progą papildomam finansavimui gauti, kai buvo paskelbtas paraiškų priėmimas dėl Covid-19 programos, teikėme paraiškas Susisiekimo ministerijai. Tik mūsų pastangų ir įdirbio dėka galime džiaugtis jau įgyvendintais projektais visose 23 rajono seniūnijose, bet daug darbų dar laukia, o tam reikia lėšų“, – sakė Marija Rekst.
Neobjektyvūs lėšų paskirstymo kriterijai
Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) mūsų rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos yra nepakankamai objektyviai įvertinamos.
Aprašas numato, kad savivaldybėms skiriama lėšų suma vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti tokiu principu: pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.
Mūsų manymu, lemiamą reikšmę skirstant lėšas turi turėti eismo intensyvumas, kelių (gatvių) apkrova ir nusidėvėjimas, infrastruktūros plėtra bei demografiniai rodikliai, t. y. realus poreikis, kylantis dėl transporto priemonių srautų
Kadangi Vilniaus rajonas yra priemiestinis ir juosia žiedu sostinę, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2 538 km., iš jų su asfalto danga – apie 21 proc. visų kelių, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga. Vilniaus rajono keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamų sunkiasvorėmis ir lengvosiomis transporto priemonėmis, o tai lemia greitesnį jų nusidėvėjimą.
Sprendimas turės įtakos savivaldybės planams
Dabartiniu metu seniūnijose vyksta išplėstinės seniūnaičių sueigos, kurių metu svarstomi ir planuojami 2021 metų kelių ir gatvių tvarkymo darbai. Akivaizdu, KPPP lėšų sumažinimas ženkliai koreguos seniūnijų veiklos planus, neigiamai paveiks bendruomenių požiūrį į šalyje vykstančius neapgalvotus procesus.
Teks koreguoti savivaldybės strateginiame plane numatytus ir šiems metams suplanuotus tęstinius kelių tvarkymo projektus. Gavus mažesnį finansavimą, greičiausiai sulėtės arba visiškai sustos sodininkų bendrijų tranzitinių kelių priemiestinėse seniūnijose priėmimas į savivaldybės balansą ir kiti darbai.
„Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti. Tokiu sprendimu savivaldybė su didžiausiu šalyje vietinių kelių tinklu Vyriausybės paliekama be atitinkamo finansavimo, o gyventojų pelnyti lūkesčiai liks neišpildyti“, – apgailestavo merė Marija Rekst ir pridūrė, kad savivaldybė dės pastangas, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

Skaityti toliau

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt