Connect with us

Naujienos

Psichikos sveikatos pagalbos platforma Pagalbasau.lt jau pasinaudojo 40 tūkst. šalies gyventojų

Avatar

Paskelbta

„Tikiu, kad Kauno kūno siela yra kultūra. Norėčiau, kad Kaunas taptų laidžiu idėjoms miestu, kuriame gali kurtis laisva, nepriklausoma, maištinga, kurianti bendruomenė. Šiam miestui nereikia žvalgytis į didesnius ar mažesnius analogus, nereikia ko nors kopijuoti ar kurti save dirbtinai. Tik suprasti save ir sugerti pasaulį. Neturėti nuo savęs paslapčių. Linkiu, kad Kaunas kuo rečiau būtų išvykimo stotele, dažniau – atvykimo stotimi. Matau Kauno tapatybę kaip vientisą, šimtmečius jungiantį tęstinumą, o ne inertiškai įvykusių tradicijų tąsą. Norėčiau, kad nebijotume suprasti, kuri šios tapatybės dalis tebekurianti, o kuri – istorija. Tam turime labai gerai įsiklausyti ir pažinti miestą“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius Julijus Grickevičius.

Prie „Kaunas 2022“ ambasadorių prisijungęs J.Grickevičius – beveik penkiolikos metų darbo kultūros ir meno srityje patirtį turintis komunikacijos ir rinkodaros specialistas, LRT „Klasikos“ vadovas. J.Grickevičius yra dirbęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus festivalyje ir Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje, Kauno simfoniniame orkestre, Kauno bigbende.

Pokalbis su J.Grickevičiumi – ne tik apie Kauną, bet ir pokytį kultūroje bei pandemijos pamokas.

– Julijau, kaip jūsų, dirbančio Vilniuje, gyvenime apskritai atsirado „Kaunas 2022“?

– Jokio tiesioginio ryšio su „Kaunas 2022“ neturėjau, bet visą laiką buvau stebėtojas – iš šono. Tai pirma. Antra, mane pastebėjo kaip Kauno kultūrinio gyvenimo alumną, išeivį iš jo. Istorija trumpa: aš esu susijęs su Kaunu nuo pat pradžių, nepaisant to, kad dirbu Vilniuje. Tačiau mano šeima yra Kaune, tad aš gyvenu tarp dviejų miestų. Nuo pat pradžios, kai Kaunas ruošėsi tapti Europos kultūros sostine, kai teikė paraišką, kaip ir daugelis Kauno kultūrininkų arba neabejingų žmonių, stebėjau procesą ir sirgau už šią komandą.

Tam tikra prasme – savo kilme – tapatinuosi su Kaunu. O profesine prasme – geografiškai – man nėra taip svarbu tapatintis, nes Kaunas ir Vilnius nėra tokio didelio skirtumo miestai. Miestų barjerai, kuriuos mes pasistatome, daugiausia yra mūsų pačių sugalvoti. Iš vienos pusės man tai yra iššūkis: ką aš galėčiau duoti šiai programai ir savo miestui atgal? Nes, ko gero, galiu duoti tai, ką aš iš jo pasiėmiau. Daugiausiai iš jo aš gavau patirties. Tad patirtimi ir galiu atsilyginti.

Toliau – padėti skleisti žinią, kalbėti apie tai, kas vyksta ir dar artimiau susipažinti su tomis programomis, kurios man yra artimiausios: klasikinė muzika, opera, džiazas. Aš apskritai matau visą procesą – jei kalbant visiškai metaforiškai – kaip labai didelę mozaiką. Ir jei toje labai didelėje mozaikoje iš šimtų mažų dalelių pridedi bent vieną, papildai bendrą vaizdą.

– O pats Kaunas jums?

– Ne tik gimtasis miestas. Čia užaugau plačiąja prasme, turėjau savo pasaulį. Pirmosios darbinės patirtys, pirmieji atradimai ir pirmieji praradimai, – viskas vyko Kaune. Tokia paletė yra susijusi su asmeniškumo samprata – Kaunas mane suformavo kaip žmogų su savo vertybėmis, stuburu ir požiūriu. Viduje turiu savo Kauno jausmą. Ir jis man sufleruoja, kad gerai pažįstu šį miestą. Jis susijęs su tapsmo žmogumi mokykla, jis uždavė daug mįslių, kurias pavyko įminti.

Kai 2006 metais atvėriau savo pirmosios darbovietės, Kauno šokio teatro „Aura“ duris, nežinojau nieko nei apie šiuolaikinį šokį, nei apie Birutę Letukaitę. Vėliau septyneri metai Kauno miesto simfoniniame orkestre tapo mokykla, kurioje buvo sąlygos plačiai atverti akis ir ypač ausis. Kaip tik tuo metu pažinau Kauną kaip alternatyvaus džiazo salą, pats ją kūriau, šešerius metus vyko „VDU Jazz jungtys“ – festivalis, vėliau praaugęs mane patį. Kelerius metus dirbau Kauno bigbende, mačiau kaip keičiasi šis kolektyvas, kokiu muzikos instrumentu tampa, kai prie jo jautriai prisiliečiama.

Įkvėpė, kad viena pirmųjų įstaigų įkurta po nepriklausomybės atgavimo buvo džiazo orkestras, bigbendas, tai labai gerai atspindi laisvo miesto dvasią. Tai taip pat įrodo, kad prieš dešimtmetį atsigaunantis verslas savo naujoms erdvėms, restoranams, gaivinamai Nemuno krantinei pirmiausiai ieškojo džiazo muzikos. Buvau liudininkas kaip stereotipų pilnas, savimi tikėjimą pametęs miestas lukštenasi ir po truputį, vedinas daugybės idėjinių žmonių virsta kitokiu miestu.

– Kokį Kauną matote 2022 metais ir kokio jo pokyčio lauktumėte?

– Nesitikiu, kad Kaunas staiga pasikeis, iš karto po 2022 metų. Pokytis jau vyksta, o kalbant apie Kauno atsigręžimą į savastį ir atsigavimą – šis procesas vyksta jau pastarąjį dešimtmetį. Miestas daro labai didelį ir svarbų pratimą: jis atsigręžia į save, bando atsakyti, kas toks yra, iš kur jis kilęs, kokia jo mentalinė ir istorinė visuma, kur judėti toliau. Manau, kad visas stebuklas įvyks po 2022 metų. Kitais metais iš organizacinės pusės komandos laukia žemas startas, 2022 metais – didysis finalas. Bet nesinorėtų tikėti, kad viskas po to ims ir pasibaigs. Tai didelis procesas, kurio naudas mes, ko gero, užčiuopsime atsigręžę po dešimtmečio, jeigu tinkamai viską, kas iškelta ir užsibrėžta, padarysime.

– Jūs buvote vienas iš festivalio „Kaunas piano fest“ lektorių. Šis festivalis išskirtinis tuo, kad atsirado iš kelių jaunų žmonių idėjos. Jūsų nuomone, kiek tokios pavienės, regis, nedidelės iniciatyvos yra svarbios pačiam miestui?

– Visas stebuklas ir yra tokiose iniciatyvose. Ne institucijose, ne sienose. Aišku, institucijos turi savo vietą ir savo svarbumą – be jokios abejonės. Tačiau jei pasižiūrėsime, kas padarė didžiausią poslinkį arba kas iš tikrųjų organizuoja projektus, kurie keičia situaciją, tai ir yra panašios entuziastų idėjos. Jos ypač matomos tokiuose sąlyginai nedideliuose miestuose kaip Kaunas. Tai – „Kaunas piano fest“, Arno Mikalkėno įkurta džiazo akademija ir panašiai.

Tokių kultūrinių iniciatyvų organizatoriai yra labai atviri ir jie kuria pokytį, pridėtinę vertę, net negalvodami apie tai, ką jie iš tiesų daro miestui. Nepriklausomos scenos alternatyva iš tiesų galėtų plėtotis Kaune ir miestas tam yra labai palanki terpė. Tokia kultūrinė alternatyva galėtų būti miesto išskirtinumas, jo veidas.

– Kalbamės metu, kai viešoje erdvėje kultūros lauko žmonės aktyviai diskutuoja apie tai, kas bus naujasis kultūros ministras. Jūsų nuomone, ko tikimasi iš būsimojo ministro?

– Kultūros sektorius yra pasikeitęs, pandemijos metu jis labai stipriai mobilizavosi dėl kai kurių aktyvių kultūros lauko žmonių. Tai yra privalumas. Ypatingai nevyriausybinis sektorius, kai buvo suskaičiuota, įvertinta kiek yra žmonių, kiek darbuotojų, koks yra šio sektoriaus intensyvumas, kokią pridėtinę vertę jis sukuria. Tai buvo nepaprastai svarbus žingsnis. Kultūros sektorius sau svarbiu momentu pradėjo kelti klausimus: kas bus ministras, kas bus su mumis, kokia yra programa, kaip mes galime prisidėti prie tos programos formavimo? Tai įrodo tam tikrą brandos lygį. Ir tai, mano nuomone, net svarbesnis momentas nei tai, kas iš tikrųjų bus kultūros ministras.

Šie keliami klausimai yra supratimas, kad kultūros lauko žmonės yra svarbūs, kad kuria labai apčiuopiamą dalyką ir galiausiai kad kultūra nėra duonos ir žaidimų reikalai. Kultūra yra susijusi ne tik su savasties ir prasmių paieškomis, bet dar ir su tuo, kad renkami mokesčiai, kuriamos veiklos, kurios pritraukia užsienio turistus ir ekspertus, didina šalies žinomumą ir vertę pasauliniame kontekste. Tokių pokyčių, prasidėjus pandemijai, atsirado tikrai nemažai ir jie visi yra sveikintini. Iš ministerijos, man regis, labiausiai yra laukiama realaus strateginio pokyčio. Kad kultūros laukas būtų revizuotas, peržiūrėtas ir būtų įvertinta, ką mes tęsiame, o kas jau atliko savo misiją, kur fokusuoti dėmesį, kur judėti, kur investuoti. Laukia labai didelis darbas. Ir tas, kuris imsis, nebus labai populiarus politikas. Bet tai yra neišvengiama.

– Užsiminėte apie pokyčius, kurie prasidėjo paskelbus pandemiją. Jūsų manymu, ko dar kultūros lauko žmonės išmokė buvęs karantinas ir su kokiomis mintimis priimami dabartiniai suvaržymai?

– Žinoma, kad tai, kas buvo pavasarį ir tai, kas yra dabar – du skirtingi dalykai. Pavasarį buvo didžiulis išbandymas su daug nežinomybės kaip viskas apskritai bus. Pirmasis egzaminas išlaikytas, ir kultūrininkai ji laikė labai skirtingai. Jie pasiskirstė į dvi stovyklas, kurios yra nelygiavertės. Nevyriausybinis sektorius tiesiogiai priklauso nuo veiklos, nuo parduodamų bilietų ir panašių dalykų. Jie labai norėjo veikti – įprastais ar alternatyviais būdais – kuo greičiau. Iki šiol tas jaučiama: jie galvoja, kaip sukurti tam tikras platformas, kaip į online perkelti festivalius, kaip gyvendinti iniciatyvas, kad būtų galima groti, kalbėti, kurti ir palaikyti pulsą.

Kitas yra institucinis sektorius, kuris gyvena kitu režimu ir į kitokį – karantininį – rimtą įsiliejo jau pirmojo karantino pabaigoje. Mes stebėjome procesą vakaruose: koncertų salės, teatrai labai greitai persikėlė į virtualią erdvę, suvokė, kad reikia kažką daryti ir negalima nutraukti savo darbo ritmo, negalima tiesiog palaukti porą savaičių, tad sprendimų reikia labai greitai. Ir tai susiję ne tik su bilietų grąžinimu, bet ir su kultūros vartotojais, kurie staiga iš vieno režimo turi persikelti į kitą. Visa aplinka pateko į kitas konkurencines sąlygas. Kai mes kalbame apie teatro lankymą Vilniuje, tai sakome, kad konkuruoja teatras A su teatru B, bet kai mes kalbame apie persikėlimą į online, suprantame, kad konkuruoja visi, nes tu esi laisvas pasirinkti.

Didžioji viltis – kad krizė bus suvaldyta kaip įmanoma greičiau, ir kultūros sektorius vėl grįš į vienokį ar kitokį režimą. Kad muziejai, kuriuose yra gana saugi aplinka, atsidarys. Teatrai, koncertai taip pat. Jų organizatoriai, ypač kalbant apie klasikinę muziką, apie operą, taisyklių laikėsi, kiek man teko matyti, labai pavyzdingai. Jie saugojo tą galimybę, kad vėl gali gyvai groti. Stresą žmonės patyrė ne tik dėl finansų, bet pirmą kartą gyvenime daugelis menininkų padėjo instrumentus ar nutraukė savo įprastą veiklą darbą tokiam ilgam laikui. Vien iš žmogiškosios pusės buvo labai rimtas išbandymas, jau nekalbant apie tai, kad ir pajamos priklauso nuo koncertų skaičiaus. Žmonės gerokai pavargo nuo virtualaus režimo. Kaip viskas bus dabar? Sunkus klausimas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Edvardo Blaževič (LRT)

Julijus Grickevičius: „Kaune užaugau plačiąja prasme, miestas mane suformavo kaip žmogų. Viduje turiu savo Kauno jausmą“

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Vasario mėnesio Tarybos posėdžio aktualijos: patvirtintas 2021 m. biudžetas, strateginis veiklos planas ir kiti svarbūs sprendimai

Avatar

Paskelbta

Šiandien, paskutinįjį vasario mėnesio penktadienį, tęsiantis paskelbtam karantinui Lietuvoje, nuotoliniu būdu vyko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tiesioginę transliaciją, kaip įprastai, galima buvo stebėti Savivaldybės YouTube kanale.
Patvirtintas Savivaldybės 2021-2023 metų strateginis veiklos planas
Siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią Vilniaus rajono savivaldybės pažangą ir plėtrą, racionaliai suplanuoti finansinius išteklius strateginėms veikloms įgyvendinti patvirtintas 2021-2023 metų strateginis veiklos planas, kuriuo vadovaujantis organizuojama savivaldybės veikla ir pagal kurio programas vykdomas savivaldybės biudžetas.
Vilniaus rajono savivaldybės strateginį veiklos planą sudaro 8 įvairius veiklos sektorius apimančios programos: Ekonominio konkurencingumo didinimo, Švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo, Susisiekimo ir gatvių apšvietimo infrastruktūros gerinimo, Valdymo, Saugios ir švarios gyvenamosios aplinkos kūrimo, Viešųjų sveikatos paslaugų kokybės gerinimo, Kultūros, sporto ir turizmo vystymo, Socialinės atskirties mažinimo programos. Programose nurodytas išlaidų poreikis 2021 m. iš savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto dotacijų, ES fondų ir programų bei kitų finansavimo šaltinių sudaro virš 167 mln. Eur.
2021 m. daugiausia lėšų, virš 57 mln. Eur planuojama Švietimo kokybės ir prieinamumo didinimo programos įgyvendinimui. Kaip ir kasmet, numatomas švietimo įstaigų aplinkos gerinimas ir modernizavimas, sporto aikštynų įrengimas, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų veiklos organizavimas ir ugdymo aplinkos gerinimas, mokinių vasaros poilsio organizavimas. Taip pat numatyta Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželyje įsteigti 6 naujas grupes, Didžiojoje Riešėje pastatyti naują vaikų darželį.
Strateginiame plane didelis dėmesys skiriamas saugios ir švarios gyvenamosios aplinkos kūrimui, vandentiekio ir nuotekų, šilumos tiekimo infrastruktūros rekonstrukcijai, modernizavimui ir plėtrai. Šiai programai įgyvendinti planuojama virš 20 mln. Eur.
Kiekvienoje programoje iškelti trijų metų veiklos tikslai, uždaviniai, suformuluotos priemonės, nurodyti terminai ir finansavimo šaltiniai, rodikliai ir vykdytojai. Strateginės veiklos planas nėra vien įgyvendintinų savivaldybėje veiksmų suvestinė, tai dokumentas, jungiantis rajono gyventojų, ūkio subjektų, viešojo sektoriaus organizacijų ir pačios savivaldybės ir jos administracijos veiksmus gerinant socialinę ir ekonominę aplinką rajone ir užtikrinant jos nuolatinę pažangą.
Vilniaus rajono savivaldybės 2021-2023 metų strateginis veiklos planas skelbiamas čia.
 
Pritarta bendrojo ugdymo mokyklų struktūriniams pertvarkymams
Vilniaus rajono savivaldybė, tęsdama efektyvaus, prieinamo ir kokybės reikalavimų atitinkančio mokyklų tinklo savivaldybėje kūrimą, Tarybos posėdyje patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrąjį planą.
Siekiant aukštesnės mokymo kokybės bei racionalaus ugdymui skirtų lėšų panaudojimo, nuspręsta iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Vilniaus r. Veriškių pradinę mokyklą prijungiant ją prie Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos. Po reorganizavimo mokykla taps Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyriumi, mokymas – lietuvių ir lenkų mokomosiomis kalbomis.
Taip pat pritarta prijungti Vilniaus r. Rakonių pagrindinę mokyklą prie Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos. Po reorganizavimo mokykla taps Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Rakonių pagrindinio ugdymo skyriumi, mokymas vyks lenkų mokomąja kalba.
Prie Rakonių pagrindinės mokyklos veikiantis Marijampolio pradinio ugdymo skyrius taps Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyriumi, mokymas – lenkų mokomąja kalba.
Tarybos posėdyje taip pat pritarta iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pakeisti Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos vidaus struktūrą likviduojant Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos Anavilio ikimokyklinio ugdymo skyrių. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. bus įsteigtas Vilniaus r. Glitiškių vaikų darželio Anavilio ikimokyklinio ugdymo skyrius.
Teigiamų pokyčių sulauks Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinė mokykla. Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. žadama akredituoti Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos vidurinio ugdymo programą. Atitikus visus reikalavimus, taikomus gimnazijos tipo mokykloms, mokykla taps Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos gimnazija.
Tarybos patvirtinti struktūriniai pokyčiai anksčiau išvardintose švietimo įstaigose neturės neigiamos įtakos ugdymo proceso organizavimui, mokiniai ir toliau tęs ugdymąsi toje pačioje įstaigoje.
Su Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendruoju planu galima susipažinti čia.
 
Nauja ikimokyklinio ugdymo grupė lietuvių ugdomąja kalba Kabiškių lopšelyje-darželyje
Siekiant padidinti ugdymo paslaugų prieinamumą ankstyvojo (2-3 metų) ikimokyklinio amžiaus vaikams bei patenkinti vietos bendruomenės poreikį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus nuo 2 metų amžiaus pagal pasirinktą ugdymo kalbą, Tarybos posėdžio metu pritarta pakeisti ikimokyklinio ugdymo grupių tipus Kabiškių lopšelyje-darželyje, sukuriant naują ikimokyklinio ugdymo grupę lietuvių ugdomąja kalba.
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Kabiškių lopšelyje-darželyje bus pakeisti ikimokyklinio ugdymo grupių tipai sudarant galimybę vaikams lietuvių ugdomąja kalba ugdytis dviejose grupėse vietoj dabar veikiančios vienos. Numatoma sukomplektuoti 2 (po 1 lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba) ankstyvojo amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupes vaikams nuo 2 iki 3 metų ir 2 (po 1 lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba) ikimokyklinio amžiaus vaikams nuo 3 iki 6 metų grupes. Taip pat į ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupę lenkų ugdomąja kalba bus galimybė priimti daugiau vaikų – 15 vietoj 10.
Vilniaus rajono savivaldybė, suprasdama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aktualumą, nuolat gerina gyventojų ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes ir plečia ikimokyklinių įstaigų tinklą. Vilniaus rajono savivaldybė iki 2022 m. planuoja naujo vaikų lopšelio-darželio statybą Didžiojoje Riešėje, kuriame veiks 8 ikimokyklinio ugdymo grupės (125 vietų), iš jų 2 grupės bus skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Taip pat atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo įsteigta nauja ikimokyklinio ugdymo grupė lietuvių ugdomąja kalba Vaidotų mokykloje-darželyje „Margaspalvis aitvarėlis“, kurioje ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi nuo 2 metų.       
Pagal Savivaldybės 2020–2022 metų strateginį veiklos planą, vykdomas Marijampolio vaikų lopšelio-darželio modernizavimas, praplečiant pastatą, Pagirių ,,Pelėdžiuko“ vaikų darželio pastato rekonstrukcija su priestato statyba 6 ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti, Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatų modernizavimas. Taip pat 2021 m. planuojama Vaidotų mokyklos-darželio „Margaspalvis aitvarėlis“ renovacija ir modernizavimas, Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio pastato ir ugdymo aplinkos modernizavimas, Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio bei Skaidiškių mokyklos-darželio pastatų modernizavimas ir kita.
Daugiau apie Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo plėtrą kviečiame skaityti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus veiklos ataskaitose: https://svietimas.vrsa.lt/go.php/Svietimo-skyriaus-veiklos-ataskaitos888.
 
Patvirtintos socialinių paslaugų įstaigų vadovų 2020 metų veiklos ataskaitos
Vilniaus rajono savivaldybė, įvertinusi praėjusių metų Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų veiklą, patvirtino Paberžės ir Kuosinės socialinės globos namų, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo, Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų, Šeimos ir vaiko krizių, Šeimos ir vaiko gerovės, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrų 2020 metų veiklos ataskaitas.
2020-tieji dėl epidemiologinės situacijos buvo išskirtiniai, tačiau nepaisant pandemijos ir visuotinio karantino socialinės paslaugos ir pagalba Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams buvo teikiama nenutrūkstamai. Užtikrinant visuomenei teikiamų socialinių paslaugų tęstinumą, darbuotojų bei paslaugų gavėjų saugumą, dalis teikiamų paslaugų įgavo kitokią formą – buvo teikiamos elektroninių ryšių pagalba.
Susipažinti su Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigomis ir jų veikla galite Vilniaus rajono savivaldybės internetinio tinklalapio skiltyje „Socialiniai reikalai“.
 
Naujoms Vilniaus rajono gatvėms suteikti pavadinimai
Naujai suformuotoms gatvėms Vilniaus rajone bus sutekti pavadinimai. Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino 6 naujus gatvių pavadinimus – Varniškių g., Lauko g., Laimės g., Dvarčių g., Eiliokiškių g. ir Saulės g. bei pritarė Bruknių g. trasų pertvarkymui Nemėžio sen., Murlinės k. ir Katiliškių vs.
Nauji gatvių pavadinimai suteikti:
– Paberžės sen., Arliškių k. naujai gatvei suteiktas Varniškių g. pavadinimas;
– Juodšilių sen., Valčiūnų k. naujai gatvei – Lauko g. pavadinimas;
– Nemenčinės sen., Gaukštonių k. ir Didžiųjų Kabiškių k. naujai gatvei – Laimės g. pavadinimas;
– Medininkų sen., Dvarčių k. naujai gatvei – Dvarčių g. pavadinimas;
– Maišiagalos sen., Eiliokiškių k. naujoms gatvėms patvirtinti Eiliokiškių g. ir Saulės g. pavadinimai.
Nauji ar keičiami gatvių pavadinimai kaimuose ir sodų bendrijose suteikiami vadovaujantis Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57.
 
Daugiau informacijos apie Tarybos posėdžio metu priimtus sprendimus, jų vykdymą bei kitas aktualijas kviečiame skaityti Savivaldybės internetinėje svetainėje www.vrsa.lt.
Nespėjusius pamatyti tiesioginės Tarybos posėdžio transliacijos, kviečiame įrašą žiūrėti čia.

Skaityti toliau

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Miestas

Pamoka neprižiūrėto daugiabučio gyventojams: namo atnaujinimu rūpintis būtina, kol konstrukcijos nėra avarinės būklės

Avatar

Paskelbta

 

Praėjusį rugpjūtį sostinės Lazdynų rajoną sudrebino avarija – nukrito vieno Architektų gatvės daugiabučio gelžbetoninės balkono plokštės. Įvykis gyventojus įstūmė į nepavydėtiną padėtį – ilgus metus neremontuoto daugiabučio bendrija vis dar neranda lėšų likusių balkonų demontavimui. Baiminantis, kad dėl sniego sankaupų nepasikartotų panaši situacija, Vilniaus miesto savivaldybė vietoj bendrijos ištiestų apsauginių juostų sumontavo tvorą aplink visą daugiabučio teritoriją.

„Šio daugiabučio istorija yra priminimas visiems vilniečiams, kaip svarbu rūpintis savo turtu. Gyventojai dažnai pamiršta, kad jiems priklauso ne tik tai, kas sukaupta buto viduje, bet ir namo inžinerinės sistemos, fasadai. Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia. Bet taip būti neturėtų, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Būklė bloga, o lėšų tvarkymui – nėra

Pasak vicemero, dabartinė namo Architektų gatvėje būklė – labai bloga. Daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš kurių 38 – avariniai. Šiuo metu bendrija yra demontavusi įėjimo į namą stogelį ir vieno buto avarinės būklės balkonų atitvarus bei jų vietose įrengusi naujas, lengvesnes konstrukcijas, tačiau skubos tvarka reikia atlikti dar 23 avarinių atitvarų demontavimą ir sumontuoti naujus laikinus atitvarus.

Nors po įvykusios nelaimės gyventojai sutiko imtis namo renovacijos, iki statybos darbų pradžios laukia daugybė procesų. Įprastai nuo pirmojo balsavimo iki renovacijos pradžios praeina nuo vienerių iki dvejų metų. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovų teigimu, net tvarkant daugiabučio modernizacijos dokumentus prioriteto tvarka, renovacija anksčiausiai galėtų prasidėti 2021 m. rudenį.

Tuo tarpu avarinės būklės balkonų demontavimo būtina imtis jau dabar. Skaičiuojama, kad preliminari darbų kaina galėtų siekti 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai neišduoda paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms. Gyventojai žvalgosi į savivaldybę, bet ši neturi teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita. Taigi dėl savo turto būklės butų savininkai yra patekę į sudėtingą padėtį.

Dėl saugumo aptvėrė tvora

Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Kurį laiką teritorija buvo aptverta „stop“ juosta, tačiau savivaldybė, įvertinusi tokios apsaugos priemonės neefektyvumą, savo iniciatyva ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – aplink namą buvo sumontuota segmentinė tvora.

„Užtikrinti praeivių saugumą turi bendrija, bet šiuo metu gyventojai visas turimas lėšas atideda remontui, todėl teritorija buvo aptverta pigiausiu būdu. Techniškai – viskas tvarkinga, tačiau puikiai suprantame, kad juostą žaisdami gali pakelti ar perlipti vaikai, be to, juostos gali nutrūkti dėl tirpstančio sniego apkrovos. Visą tai apsvarstę, nusprendėme pastatyti tvorą“, – paaiškino V. Benkunskas.

Skatina nedelsti dėl renovacijos

Savivaldybei priklausanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir savivaldybės Būsto administravimo skyrius nuolat palaiko ryšius su bendrija ir kaip įmanydami padeda spręsti situaciją. „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu prioriteto tvarka rūpinasi namo bendrijos dokumentais dėl dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje.

Įstaiga taip pat organizuoja susitikimus su aplinkinių, tokio paties tipo, daugiabučių namų savininkais ir skatina renovuoti namus, kol jų dėl konstrukcijų nepriežiūros neištiko panašus likimas. Tikimasi, kad gyventojai, įvertinę kaimynų patiriamus nepatogumus, susirūpins savo ir aplinkinių saugumu ir pasinaudos galimybe su valstybės pagalba atnaujinti savo būstus.

Šiuo metu, pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, valstybė kompensuoja 30 proc. investicijų energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Gyventojams taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, o  nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos. Daugiau informacijos apie renovacijos galimybes Vilniaus mieste – amiestas.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt