Connect with us

Naujienos

Šešiamečiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, taip pat pradinukai galės būti be veido kaukių

Avatar

Paskelbta

„Tikiu, kad Kauno kūno siela yra kultūra. Norėčiau, kad Kaunas taptų laidžiu idėjoms miestu, kuriame gali kurtis laisva, nepriklausoma, maištinga, kurianti bendruomenė. Šiam miestui nereikia žvalgytis į didesnius ar mažesnius analogus, nereikia ko nors kopijuoti ar kurti save dirbtinai. Tik suprasti save ir sugerti pasaulį. Neturėti nuo savęs paslapčių. Linkiu, kad Kaunas kuo rečiau būtų išvykimo stotele, dažniau – atvykimo stotimi. Matau Kauno tapatybę kaip vientisą, šimtmečius jungiantį tęstinumą, o ne inertiškai įvykusių tradicijų tąsą. Norėčiau, kad nebijotume suprasti, kuri šios tapatybės dalis tebekurianti, o kuri – istorija. Tam turime labai gerai įsiklausyti ir pažinti miestą“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius Julijus Grickevičius.

Prie „Kaunas 2022“ ambasadorių prisijungęs J.Grickevičius – beveik penkiolikos metų darbo kultūros ir meno srityje patirtį turintis komunikacijos ir rinkodaros specialistas, LRT „Klasikos“ vadovas. J.Grickevičius yra dirbęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus festivalyje ir Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje, Kauno simfoniniame orkestre, Kauno bigbende.

Pokalbis su J.Grickevičiumi – ne tik apie Kauną, bet ir pokytį kultūroje bei pandemijos pamokas.

– Julijau, kaip jūsų, dirbančio Vilniuje, gyvenime apskritai atsirado „Kaunas 2022“?

– Jokio tiesioginio ryšio su „Kaunas 2022“ neturėjau, bet visą laiką buvau stebėtojas – iš šono. Tai pirma. Antra, mane pastebėjo kaip Kauno kultūrinio gyvenimo alumną, išeivį iš jo. Istorija trumpa: aš esu susijęs su Kaunu nuo pat pradžių, nepaisant to, kad dirbu Vilniuje. Tačiau mano šeima yra Kaune, tad aš gyvenu tarp dviejų miestų. Nuo pat pradžios, kai Kaunas ruošėsi tapti Europos kultūros sostine, kai teikė paraišką, kaip ir daugelis Kauno kultūrininkų arba neabejingų žmonių, stebėjau procesą ir sirgau už šią komandą.

Tam tikra prasme – savo kilme – tapatinuosi su Kaunu. O profesine prasme – geografiškai – man nėra taip svarbu tapatintis, nes Kaunas ir Vilnius nėra tokio didelio skirtumo miestai. Miestų barjerai, kuriuos mes pasistatome, daugiausia yra mūsų pačių sugalvoti. Iš vienos pusės man tai yra iššūkis: ką aš galėčiau duoti šiai programai ir savo miestui atgal? Nes, ko gero, galiu duoti tai, ką aš iš jo pasiėmiau. Daugiausiai iš jo aš gavau patirties. Tad patirtimi ir galiu atsilyginti.

Toliau – padėti skleisti žinią, kalbėti apie tai, kas vyksta ir dar artimiau susipažinti su tomis programomis, kurios man yra artimiausios: klasikinė muzika, opera, džiazas. Aš apskritai matau visą procesą – jei kalbant visiškai metaforiškai – kaip labai didelę mozaiką. Ir jei toje labai didelėje mozaikoje iš šimtų mažų dalelių pridedi bent vieną, papildai bendrą vaizdą.

– O pats Kaunas jums?

– Ne tik gimtasis miestas. Čia užaugau plačiąja prasme, turėjau savo pasaulį. Pirmosios darbinės patirtys, pirmieji atradimai ir pirmieji praradimai, – viskas vyko Kaune. Tokia paletė yra susijusi su asmeniškumo samprata – Kaunas mane suformavo kaip žmogų su savo vertybėmis, stuburu ir požiūriu. Viduje turiu savo Kauno jausmą. Ir jis man sufleruoja, kad gerai pažįstu šį miestą. Jis susijęs su tapsmo žmogumi mokykla, jis uždavė daug mįslių, kurias pavyko įminti.

Kai 2006 metais atvėriau savo pirmosios darbovietės, Kauno šokio teatro „Aura“ duris, nežinojau nieko nei apie šiuolaikinį šokį, nei apie Birutę Letukaitę. Vėliau septyneri metai Kauno miesto simfoniniame orkestre tapo mokykla, kurioje buvo sąlygos plačiai atverti akis ir ypač ausis. Kaip tik tuo metu pažinau Kauną kaip alternatyvaus džiazo salą, pats ją kūriau, šešerius metus vyko „VDU Jazz jungtys“ – festivalis, vėliau praaugęs mane patį. Kelerius metus dirbau Kauno bigbende, mačiau kaip keičiasi šis kolektyvas, kokiu muzikos instrumentu tampa, kai prie jo jautriai prisiliečiama.

Įkvėpė, kad viena pirmųjų įstaigų įkurta po nepriklausomybės atgavimo buvo džiazo orkestras, bigbendas, tai labai gerai atspindi laisvo miesto dvasią. Tai taip pat įrodo, kad prieš dešimtmetį atsigaunantis verslas savo naujoms erdvėms, restoranams, gaivinamai Nemuno krantinei pirmiausiai ieškojo džiazo muzikos. Buvau liudininkas kaip stereotipų pilnas, savimi tikėjimą pametęs miestas lukštenasi ir po truputį, vedinas daugybės idėjinių žmonių virsta kitokiu miestu.

– Kokį Kauną matote 2022 metais ir kokio jo pokyčio lauktumėte?

– Nesitikiu, kad Kaunas staiga pasikeis, iš karto po 2022 metų. Pokytis jau vyksta, o kalbant apie Kauno atsigręžimą į savastį ir atsigavimą – šis procesas vyksta jau pastarąjį dešimtmetį. Miestas daro labai didelį ir svarbų pratimą: jis atsigręžia į save, bando atsakyti, kas toks yra, iš kur jis kilęs, kokia jo mentalinė ir istorinė visuma, kur judėti toliau. Manau, kad visas stebuklas įvyks po 2022 metų. Kitais metais iš organizacinės pusės komandos laukia žemas startas, 2022 metais – didysis finalas. Bet nesinorėtų tikėti, kad viskas po to ims ir pasibaigs. Tai didelis procesas, kurio naudas mes, ko gero, užčiuopsime atsigręžę po dešimtmečio, jeigu tinkamai viską, kas iškelta ir užsibrėžta, padarysime.

– Jūs buvote vienas iš festivalio „Kaunas piano fest“ lektorių. Šis festivalis išskirtinis tuo, kad atsirado iš kelių jaunų žmonių idėjos. Jūsų nuomone, kiek tokios pavienės, regis, nedidelės iniciatyvos yra svarbios pačiam miestui?

– Visas stebuklas ir yra tokiose iniciatyvose. Ne institucijose, ne sienose. Aišku, institucijos turi savo vietą ir savo svarbumą – be jokios abejonės. Tačiau jei pasižiūrėsime, kas padarė didžiausią poslinkį arba kas iš tikrųjų organizuoja projektus, kurie keičia situaciją, tai ir yra panašios entuziastų idėjos. Jos ypač matomos tokiuose sąlyginai nedideliuose miestuose kaip Kaunas. Tai – „Kaunas piano fest“, Arno Mikalkėno įkurta džiazo akademija ir panašiai.

Tokių kultūrinių iniciatyvų organizatoriai yra labai atviri ir jie kuria pokytį, pridėtinę vertę, net negalvodami apie tai, ką jie iš tiesų daro miestui. Nepriklausomos scenos alternatyva iš tiesų galėtų plėtotis Kaune ir miestas tam yra labai palanki terpė. Tokia kultūrinė alternatyva galėtų būti miesto išskirtinumas, jo veidas.

– Kalbamės metu, kai viešoje erdvėje kultūros lauko žmonės aktyviai diskutuoja apie tai, kas bus naujasis kultūros ministras. Jūsų nuomone, ko tikimasi iš būsimojo ministro?

– Kultūros sektorius yra pasikeitęs, pandemijos metu jis labai stipriai mobilizavosi dėl kai kurių aktyvių kultūros lauko žmonių. Tai yra privalumas. Ypatingai nevyriausybinis sektorius, kai buvo suskaičiuota, įvertinta kiek yra žmonių, kiek darbuotojų, koks yra šio sektoriaus intensyvumas, kokią pridėtinę vertę jis sukuria. Tai buvo nepaprastai svarbus žingsnis. Kultūros sektorius sau svarbiu momentu pradėjo kelti klausimus: kas bus ministras, kas bus su mumis, kokia yra programa, kaip mes galime prisidėti prie tos programos formavimo? Tai įrodo tam tikrą brandos lygį. Ir tai, mano nuomone, net svarbesnis momentas nei tai, kas iš tikrųjų bus kultūros ministras.

Šie keliami klausimai yra supratimas, kad kultūros lauko žmonės yra svarbūs, kad kuria labai apčiuopiamą dalyką ir galiausiai kad kultūra nėra duonos ir žaidimų reikalai. Kultūra yra susijusi ne tik su savasties ir prasmių paieškomis, bet dar ir su tuo, kad renkami mokesčiai, kuriamos veiklos, kurios pritraukia užsienio turistus ir ekspertus, didina šalies žinomumą ir vertę pasauliniame kontekste. Tokių pokyčių, prasidėjus pandemijai, atsirado tikrai nemažai ir jie visi yra sveikintini. Iš ministerijos, man regis, labiausiai yra laukiama realaus strateginio pokyčio. Kad kultūros laukas būtų revizuotas, peržiūrėtas ir būtų įvertinta, ką mes tęsiame, o kas jau atliko savo misiją, kur fokusuoti dėmesį, kur judėti, kur investuoti. Laukia labai didelis darbas. Ir tas, kuris imsis, nebus labai populiarus politikas. Bet tai yra neišvengiama.

– Užsiminėte apie pokyčius, kurie prasidėjo paskelbus pandemiją. Jūsų manymu, ko dar kultūros lauko žmonės išmokė buvęs karantinas ir su kokiomis mintimis priimami dabartiniai suvaržymai?

– Žinoma, kad tai, kas buvo pavasarį ir tai, kas yra dabar – du skirtingi dalykai. Pavasarį buvo didžiulis išbandymas su daug nežinomybės kaip viskas apskritai bus. Pirmasis egzaminas išlaikytas, ir kultūrininkai ji laikė labai skirtingai. Jie pasiskirstė į dvi stovyklas, kurios yra nelygiavertės. Nevyriausybinis sektorius tiesiogiai priklauso nuo veiklos, nuo parduodamų bilietų ir panašių dalykų. Jie labai norėjo veikti – įprastais ar alternatyviais būdais – kuo greičiau. Iki šiol tas jaučiama: jie galvoja, kaip sukurti tam tikras platformas, kaip į online perkelti festivalius, kaip gyvendinti iniciatyvas, kad būtų galima groti, kalbėti, kurti ir palaikyti pulsą.

Kitas yra institucinis sektorius, kuris gyvena kitu režimu ir į kitokį – karantininį – rimtą įsiliejo jau pirmojo karantino pabaigoje. Mes stebėjome procesą vakaruose: koncertų salės, teatrai labai greitai persikėlė į virtualią erdvę, suvokė, kad reikia kažką daryti ir negalima nutraukti savo darbo ritmo, negalima tiesiog palaukti porą savaičių, tad sprendimų reikia labai greitai. Ir tai susiję ne tik su bilietų grąžinimu, bet ir su kultūros vartotojais, kurie staiga iš vieno režimo turi persikelti į kitą. Visa aplinka pateko į kitas konkurencines sąlygas. Kai mes kalbame apie teatro lankymą Vilniuje, tai sakome, kad konkuruoja teatras A su teatru B, bet kai mes kalbame apie persikėlimą į online, suprantame, kad konkuruoja visi, nes tu esi laisvas pasirinkti.

Didžioji viltis – kad krizė bus suvaldyta kaip įmanoma greičiau, ir kultūros sektorius vėl grįš į vienokį ar kitokį režimą. Kad muziejai, kuriuose yra gana saugi aplinka, atsidarys. Teatrai, koncertai taip pat. Jų organizatoriai, ypač kalbant apie klasikinę muziką, apie operą, taisyklių laikėsi, kiek man teko matyti, labai pavyzdingai. Jie saugojo tą galimybę, kad vėl gali gyvai groti. Stresą žmonės patyrė ne tik dėl finansų, bet pirmą kartą gyvenime daugelis menininkų padėjo instrumentus ar nutraukė savo įprastą veiklą darbą tokiam ilgam laikui. Vien iš žmogiškosios pusės buvo labai rimtas išbandymas, jau nekalbant apie tai, kad ir pajamos priklauso nuo koncertų skaičiaus. Žmonės gerokai pavargo nuo virtualaus režimo. Kaip viskas bus dabar? Sunkus klausimas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Edvardo Blaževič (LRT)

Julijus Grickevičius: „Kaune užaugau plačiąja prasme, miestas mane suformavo kaip žmogų. Viduje turiu savo Kauno jausmą“

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt