Connect with us

Naujienos

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus sveikinimas 102-ojo Teisingumo ministerijos gimtadienio proga

Avatar

Paskelbta

„Tikiu, kad Kauno kūno siela yra kultūra. Norėčiau, kad Kaunas taptų laidžiu idėjoms miestu, kuriame gali kurtis laisva, nepriklausoma, maištinga, kurianti bendruomenė. Šiam miestui nereikia žvalgytis į didesnius ar mažesnius analogus, nereikia ko nors kopijuoti ar kurti save dirbtinai. Tik suprasti save ir sugerti pasaulį. Neturėti nuo savęs paslapčių. Linkiu, kad Kaunas kuo rečiau būtų išvykimo stotele, dažniau – atvykimo stotimi. Matau Kauno tapatybę kaip vientisą, šimtmečius jungiantį tęstinumą, o ne inertiškai įvykusių tradicijų tąsą. Norėčiau, kad nebijotume suprasti, kuri šios tapatybės dalis tebekurianti, o kuri – istorija. Tam turime labai gerai įsiklausyti ir pažinti miestą“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius Julijus Grickevičius.

Prie „Kaunas 2022“ ambasadorių prisijungęs J.Grickevičius – beveik penkiolikos metų darbo kultūros ir meno srityje patirtį turintis komunikacijos ir rinkodaros specialistas, LRT „Klasikos“ vadovas. J.Grickevičius yra dirbęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus festivalyje ir Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje, Kauno simfoniniame orkestre, Kauno bigbende.

Pokalbis su J.Grickevičiumi – ne tik apie Kauną, bet ir pokytį kultūroje bei pandemijos pamokas.

– Julijau, kaip jūsų, dirbančio Vilniuje, gyvenime apskritai atsirado „Kaunas 2022“?

– Jokio tiesioginio ryšio su „Kaunas 2022“ neturėjau, bet visą laiką buvau stebėtojas – iš šono. Tai pirma. Antra, mane pastebėjo kaip Kauno kultūrinio gyvenimo alumną, išeivį iš jo. Istorija trumpa: aš esu susijęs su Kaunu nuo pat pradžių, nepaisant to, kad dirbu Vilniuje. Tačiau mano šeima yra Kaune, tad aš gyvenu tarp dviejų miestų. Nuo pat pradžios, kai Kaunas ruošėsi tapti Europos kultūros sostine, kai teikė paraišką, kaip ir daugelis Kauno kultūrininkų arba neabejingų žmonių, stebėjau procesą ir sirgau už šią komandą.

Tam tikra prasme – savo kilme – tapatinuosi su Kaunu. O profesine prasme – geografiškai – man nėra taip svarbu tapatintis, nes Kaunas ir Vilnius nėra tokio didelio skirtumo miestai. Miestų barjerai, kuriuos mes pasistatome, daugiausia yra mūsų pačių sugalvoti. Iš vienos pusės man tai yra iššūkis: ką aš galėčiau duoti šiai programai ir savo miestui atgal? Nes, ko gero, galiu duoti tai, ką aš iš jo pasiėmiau. Daugiausiai iš jo aš gavau patirties. Tad patirtimi ir galiu atsilyginti.

Toliau – padėti skleisti žinią, kalbėti apie tai, kas vyksta ir dar artimiau susipažinti su tomis programomis, kurios man yra artimiausios: klasikinė muzika, opera, džiazas. Aš apskritai matau visą procesą – jei kalbant visiškai metaforiškai – kaip labai didelę mozaiką. Ir jei toje labai didelėje mozaikoje iš šimtų mažų dalelių pridedi bent vieną, papildai bendrą vaizdą.

– O pats Kaunas jums?

– Ne tik gimtasis miestas. Čia užaugau plačiąja prasme, turėjau savo pasaulį. Pirmosios darbinės patirtys, pirmieji atradimai ir pirmieji praradimai, – viskas vyko Kaune. Tokia paletė yra susijusi su asmeniškumo samprata – Kaunas mane suformavo kaip žmogų su savo vertybėmis, stuburu ir požiūriu. Viduje turiu savo Kauno jausmą. Ir jis man sufleruoja, kad gerai pažįstu šį miestą. Jis susijęs su tapsmo žmogumi mokykla, jis uždavė daug mįslių, kurias pavyko įminti.

Kai 2006 metais atvėriau savo pirmosios darbovietės, Kauno šokio teatro „Aura“ duris, nežinojau nieko nei apie šiuolaikinį šokį, nei apie Birutę Letukaitę. Vėliau septyneri metai Kauno miesto simfoniniame orkestre tapo mokykla, kurioje buvo sąlygos plačiai atverti akis ir ypač ausis. Kaip tik tuo metu pažinau Kauną kaip alternatyvaus džiazo salą, pats ją kūriau, šešerius metus vyko „VDU Jazz jungtys“ – festivalis, vėliau praaugęs mane patį. Kelerius metus dirbau Kauno bigbende, mačiau kaip keičiasi šis kolektyvas, kokiu muzikos instrumentu tampa, kai prie jo jautriai prisiliečiama.

Įkvėpė, kad viena pirmųjų įstaigų įkurta po nepriklausomybės atgavimo buvo džiazo orkestras, bigbendas, tai labai gerai atspindi laisvo miesto dvasią. Tai taip pat įrodo, kad prieš dešimtmetį atsigaunantis verslas savo naujoms erdvėms, restoranams, gaivinamai Nemuno krantinei pirmiausiai ieškojo džiazo muzikos. Buvau liudininkas kaip stereotipų pilnas, savimi tikėjimą pametęs miestas lukštenasi ir po truputį, vedinas daugybės idėjinių žmonių virsta kitokiu miestu.

– Kokį Kauną matote 2022 metais ir kokio jo pokyčio lauktumėte?

– Nesitikiu, kad Kaunas staiga pasikeis, iš karto po 2022 metų. Pokytis jau vyksta, o kalbant apie Kauno atsigręžimą į savastį ir atsigavimą – šis procesas vyksta jau pastarąjį dešimtmetį. Miestas daro labai didelį ir svarbų pratimą: jis atsigręžia į save, bando atsakyti, kas toks yra, iš kur jis kilęs, kokia jo mentalinė ir istorinė visuma, kur judėti toliau. Manau, kad visas stebuklas įvyks po 2022 metų. Kitais metais iš organizacinės pusės komandos laukia žemas startas, 2022 metais – didysis finalas. Bet nesinorėtų tikėti, kad viskas po to ims ir pasibaigs. Tai didelis procesas, kurio naudas mes, ko gero, užčiuopsime atsigręžę po dešimtmečio, jeigu tinkamai viską, kas iškelta ir užsibrėžta, padarysime.

– Jūs buvote vienas iš festivalio „Kaunas piano fest“ lektorių. Šis festivalis išskirtinis tuo, kad atsirado iš kelių jaunų žmonių idėjos. Jūsų nuomone, kiek tokios pavienės, regis, nedidelės iniciatyvos yra svarbios pačiam miestui?

– Visas stebuklas ir yra tokiose iniciatyvose. Ne institucijose, ne sienose. Aišku, institucijos turi savo vietą ir savo svarbumą – be jokios abejonės. Tačiau jei pasižiūrėsime, kas padarė didžiausią poslinkį arba kas iš tikrųjų organizuoja projektus, kurie keičia situaciją, tai ir yra panašios entuziastų idėjos. Jos ypač matomos tokiuose sąlyginai nedideliuose miestuose kaip Kaunas. Tai – „Kaunas piano fest“, Arno Mikalkėno įkurta džiazo akademija ir panašiai.

Tokių kultūrinių iniciatyvų organizatoriai yra labai atviri ir jie kuria pokytį, pridėtinę vertę, net negalvodami apie tai, ką jie iš tiesų daro miestui. Nepriklausomos scenos alternatyva iš tiesų galėtų plėtotis Kaune ir miestas tam yra labai palanki terpė. Tokia kultūrinė alternatyva galėtų būti miesto išskirtinumas, jo veidas.

– Kalbamės metu, kai viešoje erdvėje kultūros lauko žmonės aktyviai diskutuoja apie tai, kas bus naujasis kultūros ministras. Jūsų nuomone, ko tikimasi iš būsimojo ministro?

– Kultūros sektorius yra pasikeitęs, pandemijos metu jis labai stipriai mobilizavosi dėl kai kurių aktyvių kultūros lauko žmonių. Tai yra privalumas. Ypatingai nevyriausybinis sektorius, kai buvo suskaičiuota, įvertinta kiek yra žmonių, kiek darbuotojų, koks yra šio sektoriaus intensyvumas, kokią pridėtinę vertę jis sukuria. Tai buvo nepaprastai svarbus žingsnis. Kultūros sektorius sau svarbiu momentu pradėjo kelti klausimus: kas bus ministras, kas bus su mumis, kokia yra programa, kaip mes galime prisidėti prie tos programos formavimo? Tai įrodo tam tikrą brandos lygį. Ir tai, mano nuomone, net svarbesnis momentas nei tai, kas iš tikrųjų bus kultūros ministras.

Šie keliami klausimai yra supratimas, kad kultūros lauko žmonės yra svarbūs, kad kuria labai apčiuopiamą dalyką ir galiausiai kad kultūra nėra duonos ir žaidimų reikalai. Kultūra yra susijusi ne tik su savasties ir prasmių paieškomis, bet dar ir su tuo, kad renkami mokesčiai, kuriamos veiklos, kurios pritraukia užsienio turistus ir ekspertus, didina šalies žinomumą ir vertę pasauliniame kontekste. Tokių pokyčių, prasidėjus pandemijai, atsirado tikrai nemažai ir jie visi yra sveikintini. Iš ministerijos, man regis, labiausiai yra laukiama realaus strateginio pokyčio. Kad kultūros laukas būtų revizuotas, peržiūrėtas ir būtų įvertinta, ką mes tęsiame, o kas jau atliko savo misiją, kur fokusuoti dėmesį, kur judėti, kur investuoti. Laukia labai didelis darbas. Ir tas, kuris imsis, nebus labai populiarus politikas. Bet tai yra neišvengiama.

– Užsiminėte apie pokyčius, kurie prasidėjo paskelbus pandemiją. Jūsų manymu, ko dar kultūros lauko žmonės išmokė buvęs karantinas ir su kokiomis mintimis priimami dabartiniai suvaržymai?

– Žinoma, kad tai, kas buvo pavasarį ir tai, kas yra dabar – du skirtingi dalykai. Pavasarį buvo didžiulis išbandymas su daug nežinomybės kaip viskas apskritai bus. Pirmasis egzaminas išlaikytas, ir kultūrininkai ji laikė labai skirtingai. Jie pasiskirstė į dvi stovyklas, kurios yra nelygiavertės. Nevyriausybinis sektorius tiesiogiai priklauso nuo veiklos, nuo parduodamų bilietų ir panašių dalykų. Jie labai norėjo veikti – įprastais ar alternatyviais būdais – kuo greičiau. Iki šiol tas jaučiama: jie galvoja, kaip sukurti tam tikras platformas, kaip į online perkelti festivalius, kaip gyvendinti iniciatyvas, kad būtų galima groti, kalbėti, kurti ir palaikyti pulsą.

Kitas yra institucinis sektorius, kuris gyvena kitu režimu ir į kitokį – karantininį – rimtą įsiliejo jau pirmojo karantino pabaigoje. Mes stebėjome procesą vakaruose: koncertų salės, teatrai labai greitai persikėlė į virtualią erdvę, suvokė, kad reikia kažką daryti ir negalima nutraukti savo darbo ritmo, negalima tiesiog palaukti porą savaičių, tad sprendimų reikia labai greitai. Ir tai susiję ne tik su bilietų grąžinimu, bet ir su kultūros vartotojais, kurie staiga iš vieno režimo turi persikelti į kitą. Visa aplinka pateko į kitas konkurencines sąlygas. Kai mes kalbame apie teatro lankymą Vilniuje, tai sakome, kad konkuruoja teatras A su teatru B, bet kai mes kalbame apie persikėlimą į online, suprantame, kad konkuruoja visi, nes tu esi laisvas pasirinkti.

Didžioji viltis – kad krizė bus suvaldyta kaip įmanoma greičiau, ir kultūros sektorius vėl grįš į vienokį ar kitokį režimą. Kad muziejai, kuriuose yra gana saugi aplinka, atsidarys. Teatrai, koncertai taip pat. Jų organizatoriai, ypač kalbant apie klasikinę muziką, apie operą, taisyklių laikėsi, kiek man teko matyti, labai pavyzdingai. Jie saugojo tą galimybę, kad vėl gali gyvai groti. Stresą žmonės patyrė ne tik dėl finansų, bet pirmą kartą gyvenime daugelis menininkų padėjo instrumentus ar nutraukė savo įprastą veiklą darbą tokiam ilgam laikui. Vien iš žmogiškosios pusės buvo labai rimtas išbandymas, jau nekalbant apie tai, kad ir pajamos priklauso nuo koncertų skaičiaus. Žmonės gerokai pavargo nuo virtualaus režimo. Kaip viskas bus dabar? Sunkus klausimas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Edvardo Blaževič (LRT)

Julijus Grickevičius: „Kaune užaugau plačiąja prasme, miestas mane suformavo kaip žmogų. Viduje turiu savo Kauno jausmą“

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 statistika Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdami į vis besikeičiančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo šiol, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialia informacija, pateiksime apibendrintą svarbiausią Covid-19 statistiką Vilniaus rajono savivaldybėje.
Lapkričio 27 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 25 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Šiuo metu iš viso Vilniaus rajone Covid-19 serga 1 129 asmenys, nuo pandemijos pradžios – 1 687 asmenys. Pasveiko – 558 asmenys, mirė – 7 Covid-19 liga sirgę asmenys. Izoliacijoje šiuo metu yra 820 asmenys.
Plintantis koronavirusas įsisuko ir į švietimo įstaigas. Iš 62 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančių švietimo įstaigų šiuo metu Covid-19 atvejai fiksuojami 30 mokyklų. Nuo spalio 22 d. iki lapkričio 27 d. imtinai iš viso serga 91 asmuo, iš jų 47 moksleiviai ir 44 suaugę asmenys (mokytojai ir (ar) personalas).
Deja, bet ne išimtis ir Vilniaus rajone socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Remiantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų. Savivaldybės duomenimis, nuo lapkričio 24 iki 27 d. imtinai fiksuojama 9 Covid-19 teigiamų tyrimo atsakymų tarp Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojų ir 24 atvejai tarp socialinės globos gyventojų. Visi minimi atvejai yra lengvi arba besimptomiai.

 
Ugdymo organizavimas
Paskelbto Lietuvoje antrojo karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai ugdymo įstaigas lanko kaip ir įprastai, t. y. fiziškai dalyvaujant užsiėmimuose. Tuo tarpu vyresniems (5-12 klasių) moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kitiems moksleiviams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – privaloma.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba nesant galimybių vykdyti laikantis Vyriausybės nustatytų būtinų saugos reikalavimų, neformalusis vaikų švietimas yra sustabdytas.
Priešmokyklinukams, pirmokams ar specialiųjų mokyklų vaikams, kuriems vyksta įprastas kontaktinis ugdymas, maitinimas vyksta įprastai, tik laikantis visų operacijų vadovo rekomendacijų. Tuo tarpu moksleiviams, kuriems pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos užtikrina sausų maisto davinių teikimą. Kilus klausimų dėl maisto organizavimo, tėvai turi kreiptis į švietimo įstaigą.
 
Socialinių paslaugų įstaigų veikla karantino metu
Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigos karantino metu ir toliau veikia, tačiau siekiant užkirsti kelią viruso plitimui pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, griežtai laikomasi visų Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui įstaigose, kuriose daugiausia yra rizikos grupei priklausančių asmenų, draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Išimtis taikoma tik terminalinės būklės gyventojų lankymui ir (ar) asmenims, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Šeimos gydytojo konsultacijai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Vilniaus rajono ambulatorijose ir BPG kabinetuose priimami tik iš anksto registruoti pacientai. Registracija tel. (8 5) 247 0027 arba https://registracija.vrcp.lt/.  
Nuotoliniu būdu šeimos gydytojo komandos nario konsultacija teikiama, kai įtariama užkrečiamoji liga (karščiuojantys pacientai), kai paciento būklė leidžia jam teikti nuotolines paslaugas, pakartotinės konsultacijos, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo, tyrimų rezultatų įvertinimo bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejais.
Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija tiesioginio kontakto būdu teikiama dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo pacientui. Kontaktiniu būdu ir toliau bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat konsultacijos vykdant ligų prevencijos programas.
Karščiuojantys pacientai kontaktiniu būdu konsultuojami tik po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00–20.00 val., šeštadienį 8.00–12.00 val., sekmadienį nedirba.
Nemenčinės poliklinikos pacientai į tiesiogines ir nuotolines gydytojų konsultacijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 237 1365, (8 5) 237 1562 arba internetu www.nempol.lt.
Nemenčinės darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00-17.00 val., šeštadienį 8.00-12.00 val., sekmadienį nedirba.
 
Bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų veikla
Lietuvoje paskelbto karantino metu atšaukti visi šiuo laikotarpiu turėję vykti renginiai bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose, todėl pandemijos ir karantino metu kultūrinis gyvenimas ir veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės sprendimu leistas muziejų ir galerijų lankymas ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.
Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir bibliotekos struktūriniuose padaliniuose lankytojai į bibliotekų patalpas neįleidžiami, tačiau dominančias knygas ir leidinius gali užsakyti nuotoliniu būdu – internetinėje svetainėje https://virvb.libis.lt/content/login.jsp, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių elektroniniais paštais ir telefonais (kontaktų sąrašas pridedamas). Rekomenduojama pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Leidinius grąžinti rekomenduojama vienkartiniame plastikiniame maišelyje.
Nemenčinės ir Rudaminos daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai bei Vilniaus rajone veikiantys muziejai karantino metu savo lankytojus sekti naujienas bei dalyvauti renginiuose kviečia nuotoliniu būdu.
Kviečiame pasekti ir pamėgti Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras – NDKC ir Rudaminos DKC Facebook paskyras bei dalyvauti skelbiamose konkursuose ir nuotoliniuose koncertuose. Taip pat savo nuotolinę kultūrinę veiklą Facebook tinkle skelbia ir NDKC bei RDKC struktūriniai padaliniai.
Vilniaus krašto etnografinio muziejaus Facebook paskyroje pamatysite virtualias parodas ir įvairias pamokėles.
Raginame laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, tinkamai dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Būkime sveiki! Saugokime ir saugokimės!
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt