Connect with us

Naujienos

Ministerija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie sportą karantino metu

Avatar

Paskelbta

Nuo lapkričio 7 d. iki 29 d. šalyje paskelbus karantiną aukšto meistriškumo sporto varžybos turi vykti be žiūrovų, o sporto įstaigose leidžiami tik individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai. Atsakome į dažniausiai apie sportą karantino metu ministerijos specialistams užduodamus klausimus.

Ar sporto klube galiu mankštintis vienas, be trenerio?

Vyriausybės nutarimu dėl karantino draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas, individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Operacijų vadovo sprendimu karantino metu sporto įstaigų veiklą organizuojantys asmenys yra įpareigoti vykdyti tik individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus. Juos vienam lankytojui gali teikti tik vienas fizinio aktyvumo ar sporto specialistas, instruktorius ar paslaugų teikėjas, o užsiėmimai turi vykti:

  • atskiroje patalpoje, kurioje užtikrinamas 2 m atstumas tarp lankytojo ir fizinio aktyvumo specialisto;
  • arba bendroje patalpoje, kai ir lankytojui, ir fizinio aktyvumo specialistui užtikrinama po 10 kv. m ploto kiekvienam.

 

Ar gali sporto klube sportuoti keli tos pačios šeimos ar kartu gyvenantys asmenys su treneriu, jei galima išlaikyti 2 m atstumą, o žmogui tenka 10 kv. m?

Tokios išimtys operacijų vadovo sprendime nenurodytos.

Ar važiuojant dviračiu reikia kaukės?

Vyriausybės nutarimas dėl karantino numato, jog kaukės dėvėti nereikia asmenims, kai jie sportuoja.

Visose viešose vietose kaukę dėvėti reikia. Reikalavimas netaikomas už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.

Ar galima žaisti krepšinį, futbolą viešose lauko aikštelėse?

Karantino metu draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku. Be to, Vyriausybės nutarimas įpareigoja viešose vietose būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių (iki 5 asmenų ar šeimos narių), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Taigi burtis fizinio aktyvumo tikslu žaisti komandinių sporto šakų negalima.

Ar gali vykti vaikų futbolo, krepšinio, regbio treniruotės lauke?

Jei tai aukšto meistriškumo sporto pratybos – gali.

Ugdymo įstaigose neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos karantino laikotarpiu gali būti vykdomos nuotoliniu būdu, stabdomos, arba vykdomos kontaktiniu būdu, jei vyksta atvirose erdvėse, t. y. lauke, individualiai arba ne didesnei kaip 5 vaikų grupei. Tokiai programai keliami švietimo tikslai, ugdomos bendrosios kompetencijos, t. y. ji turi atliepti švietimo įstatyme nustatytą neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtį (Lietuvos respublikos švietimo įstatymo 15-as straipsnis). Sportuojant kaukių dėvėti nereikia, laikomasi 2 m atstumo tarp asmenų.

Pažymėtina, kad aukšto meistriškumo sportas nėra formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas.

Kokios sąlygos aukšto meistriškumo sportininkų treniruotėms?

Aukšto meistriškumo sporto pratybose nėra ploto ar atstumo, asmenų skaičiaus ribojimų. Sportininkams ir treneriams sportuojant kaukių dėvėti nereikia, treniruotės vietoje turi būti sudarytos sąlygos tinkamai rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, panaudotas sporto inventorius ir priemonės turi būti valomi ir dezinfekuojami.

Sportininkai, jei nesportuoja, ir kiti varžybose dalyvaujantys asmenys neturėtų burtis į didesnes nei 5 asmenų grupes ir privalo laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo tarp asmenų ar jų grupių.

Kaip numatyta Sporto įstatyme, aukšto meistriškumo sportu laikoma sportinė veikla, kai sportininkai rengiasi varžyboms, kurios įeina į nacionalinių federacijų varžybų sistemą.

Kuris sportininkas laikomas aukšto meistriškumo, nustato sporto šakų federacijos, tvirtindamos pasirengimo įvairioms varžyboms tvarkaraščius, sudarydamos rinktinių sąrašus ir pan.

Su Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo galima susipažinti čia. Nutarimą patikslinantys valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimai čia: Dėl sporto įstaigų darbo būtinųjų sąlygų ir dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Tel. +370 5 219 1235

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt