Connect with us

Naujienos

Sukurta pirmoji imigrantų integracijai skirta interneto svetainė farsi ir arabų kalbomis

Avatar

Paskelbta

2020 11 12

Atsižvelgiant į rekordinį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo komercinį išnaudojimą ir siekiant sumažinti būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas gamtinių dujų vartotojams, Energetikos ministerija Vyriausybei siūlys nustatyti 2021 metams 1,9 TWh SGD  terminalo būtinąjį kiekį, kurio reikia užtikrinti SGD terminalo nepertraukiamai veiklai. Šis kiekis atitinka du standartinio dydžio SGD krovinius per metus. 

Energetikos ministerijos vertinimu siūlomas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą ir tinkamai įgyvendinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme nustatytus reikalavimus dėl SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo.

„Privalome užtikrinti, kad SGD terminalui būtinasis dujų kiekis būtų teikiamas pačiu konkurencingiausiu būdu. Dabar būtinąjį tiekimą, dėl kaip niekada iki šiol efektyviai veikiančio SGD terminalo, gali užtikrinti rinka ir už tai neturi būti permokama dujų vartotojų lėšomis. Tikimės, kad vartotojų interesus gins ir būsimoji Vyriausybė, ir būsimieji Seimo nariai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Toks siūlymas pateiktas įvertinant kasmet auganti SGD krovinių skaičių ir SGD terminalo operatoriaus pateiktą informaciją dėl 2021 metais SGD terminale planuojamų pristatyti SGD krovinių. Planuojama, kad 2020 metais komerciniams SGD terminalo naudotojams bus pristatyta ne mažiau kaip 10 standartinio dydžio SGD krovinių. 2019 ir 2020 m. buvo pristatyta po 20 tokių krovinių.

SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslauga Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams kainuoja vidutiniškai 25–35 mln. eurų per metus, priklausomai nuo dujų kainų rinkoje. Iš jų didžiąją dalį sudaro kompensacija SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtajam tiekėjui, kompensuojant kainų skirtumą tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės svertinės gamtinių dujų importo į Lietuvos kainos. Energetikos ministerijos vertinimu, šie pakeitimai leistų apie 50 proc. sumažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštus, tenkančius Lietuvos gamtinių dujų ir gamtinių dujų sistemos naudotojams.

Taip pat Vyriausybei pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad paskirtajam tiekėjui būtų kompensuojamas ne didesnis nei 10 proc. kainos skirtumas tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės gamtinių dujų importo į Lietuvą kainos. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad gamtinių dujų vartotojų apmokama SGD būtinojo kiekio tiekimo ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo paslauga būtų teikiama konkurencingomis rinkos kainomis, SGD terminalo būtinasis kiekis įsigyjamas ekonomiškai naudingiausiu būdu.

Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių sąlygų, keliamų paskirtajam tiekėjui, yra ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį kiekį, todėl, Energetikos ministerijos vertinimu, paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti įsigyjamų SGD kaina neturėtų reikšmingai skirtis nuo kitų į Lietuvos importuojamų SGD kainos.

Energetikos ministerijos skaičiavimu, visi šie sprendimai sudarytų prielaidas daugiau nei 20 mln. eurų per metus sumažinti Lietuvos dujų vartotojų ir dujų sistemos naudotojų išlaidas skirtas kompensuoti SGD terminalo būtinojo  kiekio tiekimo sąnaudas ir atitinkamai apie 30 proc. sumažinti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų kainos.

Tinkamos sąlygos tokiems pokyčiams atsirado todėl, kad Klaipėdos SGD terminalas veikia efektyviai ir yra pakankamai apkrautas, todėl komerciniais pagrindais pristatomi kroviniai leidžia užtikrinti technologinius procesus SGD terminale ir tinkamą terminalo techninę būklę.

Šie pakeitimai teikiami atsižvelgiant į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytus tikslus dėl Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų optimizavimo ir sumažinimo.

Energetikos ministerija pažymi, kad 2020 m. SGD terminalo išlaikymas Lietuvos dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams kainavo apie 58 mln. eurų, iš jų apie 25 mln. eurų sudarė SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos sąnaudos bei paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių kompensavimas.

Preliminariu vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus, SGD terminalo išlaikymo sąnaudos tenkančios Lietuvos dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams 2021 m. sumažėtų iki 35 mln. eurų, iš kurių apie 29 mln. eurų sudarytų SGD terminalo operatoriaus patiriamos SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo pastoviosios ir kintamosios sąnaudos. Pažymėtina, kad 2016 m. SGD terminalo išlaikymo metinės sąnaudos siekė apie 100 mln. eurų.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Miestas

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Traidenio g. 5, Tverečiaus g. 18

Avatar

Paskelbta

Kuriant švarios energijos vartojimo planus – vilniečių elektroninė apklausa

  Stebėdamas padidėjusią klimato kaitą ir senkančius gamtos išteklius, Vilnius kartu su Lietuva ir visa Europos Sąjunga renkasi švarią energiją. 2018 m. paskelbtoje Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje įrašytas tikslas ateityje vartoti tik atsinaujinančią… ❯❯❯

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Didlaukio g. 34

❯❯❯

Kitąmet Vilniuje rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nesikeis – ir toliau bus laikomasi principo „teršėjas moka“

Šiandien, lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimo projektą – jais siekiama tiksliau apibrėžti ir sureguliuoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir mišrių komunalinių… ❯❯❯

„Atliekų kultūra“: nuo informacinio projekto link savarankiško kultūros reiškinio

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vykdomas projektas „Atliekų kultūra“ šiemet švenčia dviejų metų gimtadienį. Per tą laiką „Atliekų kultūra“ spėjo tapti aplinkai draugiško gyvenimo būdo dalimi daugeliui Vilniaus regiono gyventojų. Ši iniciatyva… ❯❯❯

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –… ❯❯❯

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), spalio mėnesį įrengusi pirmąsias stebėjimo kameras šalia komunalinių atliekų šalinimo konteinerių, vos per kelias savaites nustatė daugiau kaip 70 atliekų tvarkymo pažeidimų. Dažniausiai… ❯❯❯

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt