Connect with us

Naujienos

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus padėka Konstitucijos egzamino 2020 dalyviams

Avatar

Paskelbta

2020 11 12

Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, žemės ūkis ir maisto pramonė per pirmuosius tris šių metų ketvirčius išliko šalies ekonomiką stabilizuojančiais veiksniais. Tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys.

Nepaisant to, kad šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais bendras šalies eksportas sumažėjo 6,2 proc., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas (palyginti su  2019 m. sausio – rugsėjo mėn.) padidėjo 9,1 proc. Iš Lietuvos pirmus tris šių metų ketvirčius eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4301 mln. eurų, importuota – už 3047 mln. eurų. 

Teigiamas prekybos balansas, anot Žemės ūkio ministerijos  Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, š. m. sausio – rugsėjo mėn. sudarė 1254 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m. sausio – rugpjūčio mėn., padidėjo net 40,1 proc.

„Pastebimai augo ir lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas – jis padidėjo 9,8 proc., nors  bendras lietuviškos kilmės eksportas sumažėjo 9,7 proc. Džiugu, kad lietuviška mūsų ūkininkų produkcija užima vis stabilesnę padėtį ir pasaulyje įsitvirtina vis labiau “, – pastebi E. Pranckevičius.

2020 m. sausio – rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,9 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2019 m. sausio – rugsėjo mėn. jo dalis padidėjo 2,9 procentinio punkto. Importas sudarė 14,6 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,8 procentinio punkto.

Ženkliai išaugo javų grūdų, rapsų sėklų supirkimas

Išaugo ir daugelio žemės ūkio produktų supirkimas. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. sausio – rugsėjo mėn. javų grūdų supirkta 3883 tūkst. t – net 47,6 proc. daugiau, palyginti su tais pačiais 2019 m. mėnesiais. Rapsų sėklų supirkta 753 tūkst. t – 43,9 proc. daugiau, nei anksčiau tuo pačiu metu.

Daugiau supirkta ir gyvulių bei paukščių. Supirkta 230 tūkst. t – 3,1 proc. daugiau. nei 2019 m. sausio – rugsėjo mėn., deja, natūralaus pieno supirkta 1027 tūkst. t arba 0,5 proc. mažiau.

Augo maisto produktų gamyba

Maisto produktų gamyba didėjo, o gėrimų – sumažėjo. 2020 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2019 m. rugsėjo mėn., maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys padidėjo 1,8 proc., o gėrimų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys sumažėjo 8 proc.

2020 m. III ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys padidėjo 2,4 proc., o gėrimų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys sumažėjo 6,9 proc.

„Tendencijos rodo, kad su pandemijos keliamais iššūkiais žemės ūkis  iš esmės susitvarko, tad tikimės gerų rezultatų ir ateityje“, – sako Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina vaikų dienos centrus kuo skubiau akredituoti savo paslaugas ir užsitikrinti stabilų finansavimą kitais metais.

Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 400 vaikų dienos centrų. Iki šiol savo paslaugas akreditavo tik ketvirtadalis visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų.

Tik septyniose, Birštono, Elektrėnų, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Ukmergės rajono ir Vilkaviškio rajono, savivaldybėse savo paslaugas akreditavo visi veiklą vykdantys vaikų dienos centrai.

Marijampolės, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Varėnos rajono, Šilutės rajono, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse dėl akreditacijos kreipėsi tik dalis vaikų dienos centrų. Kitose Lietuvos savivaldybėse kol kas teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą nesuteikta nė vienam vaikų dienos centrui.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojami vaikų dienos centrai turi akredituoti savo paslaugas, kad visuose juose nuo 2021 metų vaikams būtų teikiamos vienodai kokybiškos paslaugos – nesvarbu, ar vaikas gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje. Nauja tvarka ne tik užtikrins kokybiškesnes paslaugas vaikams – patys dienos centrai gaus tvaresnį ir stabilesnį finansavimą.

Prioritetai lieka tie patys

Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę.

Dar 2015 metais dienos centrams buvo rekomenduota, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu), centro darbuotojams būtų sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją.

Rekomendacijose taip pat buvo nurodoma, kad vaikų dienos centre turi būti daugiau nei viena patalpa, kuriose vaikams būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

Nuo šių metų liepos minėtos rekomendacijos tapo privalomomis, jų turi laikytis visi vaikų dienos centrai, kurie siekia teikti akredituotą vaikų dienos centrų socialinę priežiūrą ir nuo 2021 metų gauti valstybės bei savivaldybės finansavimą.

Stabilesnis finansavimas

Ministerija iki šiol vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo. Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose  buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus  darbuotojus.

Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad nuo 2021 m. vaikų dienos socialinę priežiūrą įgyvendinantys vaikų dienos centrai turės būti akredituoti savivaldybėse, kuriose vykdys savo veiklą, o vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Akredituotą paslaugą teikiantys vaikų dienos centrai turės sudaryti finansavimo sutartis su savivaldybėmis.  Nuo 2021 m sausio mėnesio paslauga toliau bus teikiama nenutrūkstamai. Akreditacija suteikiama 3 metams.
2021 metams vaikų dienos centrams iš valstybės biudžeto numatoma skirti 5,8 mln. eurų. Šios lėšos bus pervedamos savivaldybių biudžetams, o savivaldybės tiesiogiai jas perves vaikų dienos centrams. Taip atsisakoma senosios dienos centrų finansavimo tvarkos organizuojant konkursus.

Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kuriems pradėta taikyti akreditacija. Nuo 2022 metų analogiškai turės būti akredituojamos visos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Kokios paslaugos vaikams teikiamos dienos centruose

Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai, pavyzdžiui, mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Dienos centrus lankantys vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas.

Dienos centre vaikai gauna šilto maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, dalis centrų veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Kiekvienu atveju atsižvelgiama, kokių paslaugų vaikui ir jo šeimai reikia labiausiai, pavyzdžiui, padedama spręsti šeimoje iškilusias problemas, rūpinamasi vaiko teisių apsauga, organizuojama psichologinė pagalba, teikiamos kitos individualios socialinės paslaugos.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt