Connect with us

Miestas

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Avatar

Paskelbta

Vicemero teigimu, nebus pamirštas ir gyventojų švietimas – ant miesto atliekų konteinerių jau atsirado informaciniai lipdukai, o artimiausiu metu problemiškiausiose vietose planuojama įrengti informacinius stendus, kuriuose gyventojai bus papildomai supažindinami kaip tinkamai sutvarkyti atliekas.

Šįmet vaizdo kameras VASA sumontavo beveik visose sostinės seniūnijose – pirmiausia tose vietose, kur buvo užfiksuotas ypač didelis kiekis numestų didelių gabaritų atliekų. Kameros fiksuoja asmenis, automobilius ir kitus objektus bet kuriuo paros metu. Pagal iš anksto nurodytus parametrus ir skirtingas užduotis modernūs įrenginiai atlieka stebimos vietos analitiką. Apibrėžtoje srityje kameros fiksuoja atsirandančius ir dingstančius objektus, jų dydžius, proporcijas, judesius ir buvimo trukmę. Kamerose įdiegta sistema perduoda VASA personalui visus įspėjimus apie pastebėtus pažeidimus realiu laiku.

„Peržiūrėję kameros užfiksuotus vaizdus matome, kad netinkamai savo atliekas tvarko įvairaus amžiaus gyventojai – nuo vaikų iki senolių. Dauguma pažeidėjų net nesistengia atidaryti konteinerio dangčio, savo maišus sumeta prie arba už konteinerio. Iš filmuotos medžiagos galime matyti, kaip iš gretimų namų gyventojai neša ir krauna senas kėdes, čiužinius, po remonto likusias atliekas. Maždaug apie trečdalį pažeidimų padaryti žmonių, kurie savo automobiliais atvežė ir prie konteinerių sumetė įvairias pakuotes, kompiuterių monitorius, net automobilių padangas“, – pasakoja VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovas Gintautas Mackonis.

Didelių gabaritų atliekas – senus baldus, remonto ir statybos atliekas, buitinę techniką ir santechniką, taip pat ir automobilių padangas bei kitus stambius nebereikalingus daiktus jų savininkai privalo išvežti į specialias aikšteles arba užsakyti išvežimo paslaugą kreipdamiesi į atliekų vežėjus. Iki karantino gyventojai galėjo užsakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą iš savo gyvenamųjų būstų kreipdamiesi į VASA (užsakymų pateikimas – savitarnoje). Šiuo metu ši paslauga laikinai sustabdyta siekiant sumažinti tiesioginių kontaktų ir viruso plitimo rizikų. Pasibaigus karantinui, ji vėl bus teikiama.

Savivaldybių tarybų patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad atliekų tvarkymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Už pakartotinai padarytus nusižengimus bauda gali siekti iki 600 eurų (daugiau informacijos apie atliekų tvarkymo pažeidimus ir taikomas sankcijas – VASA tinklapyje).

Didelių gabaritų atliekas galima priduoti „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ aikštelėse (atliekų surinkimo svorių, kiekių ribos, jų pridavimo sąlygos pateiktos „VAATC“ tinklapyje, prieš vykstant į aikštelę rekomenduojama pasinaudoti išankstine registracija).

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas

Avatar

Paskelbta

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.

 

Skaityti toliau

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt