Connect with us

Naujienos

Paaiškėjo geriausi Lietuvos Konstitucijos egzamino žinovai

Avatar

Paskelbta

„Žmonės yra atviri naujoms ir kartais neįprastoms veikloms“, – sako kaunietė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė. Austėja – aktyvi Dainavos mikrorajono gyventoja, burianti daugiabučio, kuriame ir gyvena, kaimynus. Ji – ir iniciatyvos „Dainavos kiemas“ įkūrėja. Čia iki karantino vyko poezijos vakarai, pasakų skaitymai, kiemo šventės. Pasak Austėjos, gyvenimas daugiabutyje gali suburti kaimynus, jis ypatingas tuo, kad čia bendrą kalbą randa visiškai skirtingi žmonės, kartais tampantys atradimu vieni kitiems.

Taip pat A.Bliumkytė-Padgurskienė inicijavo kultūrinį-bendruomeninį projektą savo darbovietėje VšĮ „Saugi pradžia“, kuri yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerė.

Trejų metų trukmės projektas „Draugystės menas“ siekia dalyvaujančios kultūros principais suburti vietos gyventojų ir vietos verslo bendruomenę industriniame rajone. Intensyviai vyksta pirmasis etapas – susipažinimas su vietos istorija: vykdomos ekskursijos, prisiminimų vakarai, kūrybinės dirbtuvės. Prasidėjus karantinui, visos veiklos tapo nuotolinės, o pasibaigus karantinui vėl planuojamos gyvos ekskursijos po Dainavą ir Pramonės rajoną, susitikimai su vietiniais.

– Austėja, kaip kilo mintis burti savo kiemo gyventojus ir įkurti iniciatyvą „Dainavos kiemas“?

– Dainavoje gyvenu jau 12 metų, o mintis kilo jau seniai. Anksčiau man nemažai teko vykdyti, kaip įvardinu, bendruomenines veiklas su šančiškiais. Man tai labai patiko, jaučiau, kad tai yra tai, ką turiu daryti, kas man patinka ir kuo galiu dalintis. Su pasauliu, su kitais. O kalbant apie Dainavą, visų pirma man pačiai norėjosi jaukumo. Pavyzdžiui, išeini į kiemą, o čia kažkas vyksta, nereikia važiuoti į kitą rajoną.

Dar viena priežastis – noras pažinti savo rajoną, vietą, kurioje tu gyveni. Kad tai svarbu, pastebėjau jau veikdama iniciatyvų platformoje „Šančių kioskas“. Šiame rajone ypač pasiteisino ekskursijos po patį rajoną. Regis, vaikštinėdami po Šančius žmonės pradeda jausti tvirtumą, įsišaknijimą, pasididžiavimą tuo, kad Šančiai nėra toks rajonas, kaip apie jį dar prieš kelis metus buvo kalbama.

Kiemo įveiklinimas per kultūrą – tokia buvo mano mintis Dainavoje. Bet svarbiausias tikslas – kad žmonės išeitų į kiemą ir susipažintų. Pažindamas kaimynus tu jautiesi saugesnis, ramesnis. Norėjosi sustiprinti bendravimą, nes žmonės yra jo – gyvo – pasiilgę, norėjosi sukurti ryšį tarp žmonių. Tai svarbu ir vyresniems žmonėms, kurie kartais jaučiasi vieniši. Jie išeina į kiemą, pabendrauja, susipažįsta tarpusavyje.

– Kaip jūsų iniciatyvą priėmė kaimynai?

– Kadangi aš nesiveržiau į jų privačias erdves, o tiesiog kviečiau išeiti į kiemą – santykis užsimezgė greitai. Daugumai buvo labai smalsu ir tikrai džiugu, kad kieme vyksta kažkas įdomaus, dėkojo. Dabar, žinoma, atvėso orai, be to – ir karantinas, tad veiklas lauke tęsime pavasarį. Pirmame mūsų renginyje buvo apie 40 žmonių. Kaip pirmam kartui, tai daug, tai rodo, kad žmonėms yra įdomu. Pirmas renginys buvo labai konkretus – kvietimas ieškoti idėjos sienos meno kūriniui. Kviečiau žmones, kad pasidalintų savo prisiminimais, kurie nugultų į kūrinį, norėjosi, kad piešinys būtų stipriai susijęs su vieta.

– Kokie renginiai, susitikimai dar vyko?

– Mano noras – kad žmonės, kaimynai nebūtų tik kultūros vartotojai, o kad patys dalyvautų, siūlytų, kurtų. Labai maloniai nustebino viena moteris. Buvau pradėjusi pasakų vakarus kieme. Juk skaitome vaikams pasakas? Tai kodėl jų vasaros vakarais neskaityti kieme? Kai kartą skaičiau pasaką savo ir kaimynų vaikams, tą daryti pasisiūlė kaimynė, kuri, pasirodo, yra etnografijos mokslų daktarė. Buvo taip žavu! Koks įdomus buvo jos skaitymas, koks įtraukiantis vaikus! Su pasakos moralu, su to moralo paaiškinimu, vaiko įtraukimu. Mano vaikas, pavyzdžiui, lauke labiau mėgsta dūkti, tačiau jis atidžiai klausėsi jos skaitymo.

Dar viena idėja, kuri tik sklandė, bet nebuvo išsakyta, – susitikti kartą per savaitę ir skaityti poeziją. Savo ar kitų. Netikėtai viena kaimynė pasiūlė suorganizuoti poezijos vakarą su muzika, nes, pasirodo, jos šeima muzikuoja. Buvo taip įspūdinga, jie grojo būgnais. Vieni klausėsi kieme, kiti – pro langus. Ne tik smagu, tačiau ir praktiška, kai renginiai vyksta tiesiog tavo kieme. Būna, kad grįžti po darbo, pavargęs. Važiuoti iki miesto centro per spūstis nesinori. O čia tereikia tik išeiti į kiemą.

Tai, kad toks renginių formatas patrauklus, paaiškėjo ir po buvusio pirmojo karantino. Tada „Kaunas 2022“ suorganizavo projektą „Kultūra į kiemus“. Tiesiog kiemuose vyko koncertai. Kai buvo kuriami bendruomenių filmukai „Fluxus festivaliui“, filmavome mūsų kieme. Prieš filmavimą viena moteris – neprašoma – ėmė ir sutvarkė kiemą.

– Viena iš jūsų planuojamų veiklų – ekskursijos Dainavos rajone. Kartą, kai svarsčiau, kad galbūt reiktų įsigyti butą Kaune, pati sau pamąsčiau, kad tai galėtų būti bet koks rajonas, tačiau tik ne Dainavos.

– Labai puikiai jus suprantu. Esu užaugusi Šančiuose. Dainava taip pat nepatiko, atrodė, kad tai – pats nykiausias Kauno kampas. Bet, sakoma, niekada nesakyk niekada. Dainava yra seniausias daugiabučių namų kvartalas Kaune. Ir jis, be abejo, turi istoriją. Kai labiau susipažįsti su rajonu – jis tampa kitoks.

– Apie ką pasakos ekskursijos?

– Jų dar nepradėjome, bet atradau gidą, kuris gyvena kitapus gatvės ir šia idėja labai susidomėjo. Kalbant apie Dainavą, čia yra buvęs dvaras, gamyklos, o seniau buvo didžiuliai pievų plotai, kaimeliai su nutolusiomis sodybomis. Vėliau statytos gamyklos ir daugiabučiai namai jų darbuotojams. Tarpukariu čia buvo išdalintos žemės karininkams. Jie su kaimo seniūnu tarėsi dėl naujo kaimelio pavadinimo. Tuo metu seniūno dukrytė skaitė brolio dovanotą knygą – Vinco Krėvės „Dainavos krašto senų žmonių padavimai“. Ir jai labai patiko pavadinimas „Dainava“. Taip ir pavadino. Tad nuo knygos, nuo mažos mergaitės pasiūlymo tam tikra prasme prasidėjo Dainava. O ir V.Krėvės prospektas – didžiausia čia esanti gatvė.

Man įdomus faktas, kad po žeme Dainavos rajone teka upelis Girstutis, kuris yra upelio Girstupis intakas. Šį faktą atrado architektė Rasa Chmieliauskaitė, kuri projekto „Upynės“ metu tyrinėjo Kauno upelius. Tai – dalis faktų, istorijų apie Dainavos rajoną.

– Ką jums pačiai suteikė tokios bendruomenę vienijančios veiklos? Ką atradote pati sau?

– Aš jaučiu, ką reiškia pradėti labintis su kaimynais, žinoti jų istorijas, išgirsti įdomių dalykų. Kad virš tavęs, pavyzdžiui, gyvena savanoris, kuris gynė Seimo rūmus. Ir kitos įdomios istorijos. Saugumas atsiranda per tai, kad tu pažįsti žmones. Būna mažiau tokio nepasitenkinimo kaimynais, mažiau pykčio. Buvo toks nutikimas, kai kaimynai remontavosi namus. Vyko triukšmingi darbai. Geras kaimyniškas santykis leido nepykti, nes aš pažįstu tą žmogų, mes maloniai šnekučiuojamės.

Gerai sutardamas su kaimynu tu gali paprašyti pasaugoti tavo butą, kai išvyksti. O būna, kad užsimezga artima draugystė. Tačiau labiausiai mane džiugina pajautimas, kad tokių susiėjimų reikia aplinkui gyvenantiems, ne man vienai.

Kūryba – nuostabus ir išlaisvinantis procesas

Pakalbinus Gretą Klimavičiūtę-Minkštimienę, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorę, galima patvirtinti Austėjos mintis, kad bendruomenių kūrimo poreikis ir jų veiklų skaičiai tik auga: „Bendruomenių programa veikia nuo 2017 metų pabaigos, aktyviai veiklas pradėjome įgyvendinti nuo 2018 m. pavasario. Per tą laiką įvyko apie 700 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

Per kelis veiklos metus atradome visą būrį tokių iniciatyvių žmonių kaip Austėja – jiems tiesiog užteko padrąsinimo, pagalbos ir jie ėmėsi įvairių veiklų savo bendruomenėse, savo kiemuose. Tokių žmonių atradimas – viena iš mūsų programos stiprybių, to sieksime iki pat 2022 metų pabaigos. Tai, ką minėjo Austėja, ir yra pagrindinės mūsų programos vertybės: skatinti žmones išeiti į savo kiemus, į savo mikrorajono svarbias vietas, pripildyti jas gyvybės, bendravimo, juoko, kultūros, meno ir kurti kartu. Bendros kūrybos būdų yra begalė: kartu su kaimynu, menininku ar kūrybininku, su savo vaikais ar visai nepažįstamais žmonėm. Toks procesas yra nuostabus ir išlaisvinantis, ugdantis visą puokštę žmogiškųjų gebėjimų: supratimą, bendradarbiavimą, kitokios nuomonės priėmimą ir pan.

O ten, kur kultūra ir smagus bei prasmingas sujudimas, gali gimti ir kitos veiklos, pavyzdžiui, verslas. Visur siekiame naudoti meną kaip priemonę, per jį atverti žmonių kūrybiškumą ir suteikti drąsos saviraiškai. Siekiant visus minėtus principus skleisti ir įgyvendinti, vykdome tris pagrindinius projektus: „Fluxus Labas! Kiemas“, skatinantį gyventojus kūrybiškai spręsti kylančius vietos iššūkius; „Fluxus Labas! Bendruomeninės inciatyvos“, skirtą palaikyti vietos bendruomenių iniciatyvas, jas pastiprinant meniniu indėliu. O pats didžiausias mūsų projektas – „Fluxus Laboratorijos“, buria formalias ir neformalias bendruomenes ir skatina įsitraukti į kultūrines bei menines veiklas konkrečiame mikrorajone.

Jau turime kitų metų veiklos viziją: laukia daug susibūrimų, daug bendravimo ir daug meninių veiklų, nekantriai laukiame 2021 metų pradžios bei karantino pabaigos. Daugiau informacijos apie Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiančias bendruomenines veiklas rasite www.visikaipvienas.eu.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Eriko Ovčarenko / 15min.

Daugiabučio gyventoja Austėja: „Kai gerai sutari su kaimynu – atsiranda ir saugumo jausmas“

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 statistika Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdami į vis besikeičiančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo šiol, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialia informacija, pateiksime apibendrintą svarbiausią Covid-19 statistiką Vilniaus rajono savivaldybėje.
Lapkričio 27 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 25 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Šiuo metu iš viso Vilniaus rajone Covid-19 serga 1 129 asmenys, nuo pandemijos pradžios – 1 687 asmenys. Pasveiko – 558 asmenys, mirė – 7 Covid-19 liga sirgę asmenys. Izoliacijoje šiuo metu yra 820 asmenys.
Plintantis koronavirusas įsisuko ir į švietimo įstaigas. Iš 62 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančių švietimo įstaigų šiuo metu Covid-19 atvejai fiksuojami 30 mokyklų. Nuo spalio 22 d. iki lapkričio 27 d. imtinai iš viso serga 91 asmuo, iš jų 47 moksleiviai ir 44 suaugę asmenys (mokytojai ir (ar) personalas).
Deja, bet ne išimtis ir Vilniaus rajone socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Remiantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų. Savivaldybės duomenimis, nuo lapkričio 24 iki 27 d. imtinai fiksuojama 9 Covid-19 teigiamų tyrimo atsakymų tarp Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojų ir 24 atvejai tarp socialinės globos gyventojų. Visi minimi atvejai yra lengvi arba besimptomiai.

 
Ugdymo organizavimas
Paskelbto Lietuvoje antrojo karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai ugdymo įstaigas lanko kaip ir įprastai, t. y. fiziškai dalyvaujant užsiėmimuose. Tuo tarpu vyresniems (5-12 klasių) moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kitiems moksleiviams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – privaloma.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba nesant galimybių vykdyti laikantis Vyriausybės nustatytų būtinų saugos reikalavimų, neformalusis vaikų švietimas yra sustabdytas.
Priešmokyklinukams, pirmokams ar specialiųjų mokyklų vaikams, kuriems vyksta įprastas kontaktinis ugdymas, maitinimas vyksta įprastai, tik laikantis visų operacijų vadovo rekomendacijų. Tuo tarpu moksleiviams, kuriems pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos užtikrina sausų maisto davinių teikimą. Kilus klausimų dėl maisto organizavimo, tėvai turi kreiptis į švietimo įstaigą.
 
Socialinių paslaugų įstaigų veikla karantino metu
Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigos karantino metu ir toliau veikia, tačiau siekiant užkirsti kelią viruso plitimui pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, griežtai laikomasi visų Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui įstaigose, kuriose daugiausia yra rizikos grupei priklausančių asmenų, draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Išimtis taikoma tik terminalinės būklės gyventojų lankymui ir (ar) asmenims, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Šeimos gydytojo konsultacijai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Vilniaus rajono ambulatorijose ir BPG kabinetuose priimami tik iš anksto registruoti pacientai. Registracija tel. (8 5) 247 0027 arba https://registracija.vrcp.lt/.  
Nuotoliniu būdu šeimos gydytojo komandos nario konsultacija teikiama, kai įtariama užkrečiamoji liga (karščiuojantys pacientai), kai paciento būklė leidžia jam teikti nuotolines paslaugas, pakartotinės konsultacijos, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo, tyrimų rezultatų įvertinimo bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejais.
Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija tiesioginio kontakto būdu teikiama dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo pacientui. Kontaktiniu būdu ir toliau bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat konsultacijos vykdant ligų prevencijos programas.
Karščiuojantys pacientai kontaktiniu būdu konsultuojami tik po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00–20.00 val., šeštadienį 8.00–12.00 val., sekmadienį nedirba.
Nemenčinės poliklinikos pacientai į tiesiogines ir nuotolines gydytojų konsultacijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 237 1365, (8 5) 237 1562 arba internetu www.nempol.lt.
Nemenčinės darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00-17.00 val., šeštadienį 8.00-12.00 val., sekmadienį nedirba.
 
Bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų veikla
Lietuvoje paskelbto karantino metu atšaukti visi šiuo laikotarpiu turėję vykti renginiai bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose, todėl pandemijos ir karantino metu kultūrinis gyvenimas ir veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės sprendimu leistas muziejų ir galerijų lankymas ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.
Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir bibliotekos struktūriniuose padaliniuose lankytojai į bibliotekų patalpas neįleidžiami, tačiau dominančias knygas ir leidinius gali užsakyti nuotoliniu būdu – internetinėje svetainėje https://virvb.libis.lt/content/login.jsp, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių elektroniniais paštais ir telefonais (kontaktų sąrašas pridedamas). Rekomenduojama pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Leidinius grąžinti rekomenduojama vienkartiniame plastikiniame maišelyje.
Nemenčinės ir Rudaminos daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai bei Vilniaus rajone veikiantys muziejai karantino metu savo lankytojus sekti naujienas bei dalyvauti renginiuose kviečia nuotoliniu būdu.
Kviečiame pasekti ir pamėgti Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras – NDKC ir Rudaminos DKC Facebook paskyras bei dalyvauti skelbiamose konkursuose ir nuotoliniuose koncertuose. Taip pat savo nuotolinę kultūrinę veiklą Facebook tinkle skelbia ir NDKC bei RDKC struktūriniai padaliniai.
Vilniaus krašto etnografinio muziejaus Facebook paskyroje pamatysite virtualias parodas ir įvairias pamokėles.
Raginame laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, tinkamai dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Būkime sveiki! Saugokime ir saugokimės!
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt