Connect with us

Naujienos

Telšių miestui – ES investicijos viešojo transporto infrastruktūrai gerinti

Avatar

Paskelbta

„Žmonės yra atviri naujoms ir kartais neįprastoms veikloms“, – sako kaunietė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė. Austėja – aktyvi Dainavos mikrorajono gyventoja, burianti daugiabučio, kuriame ir gyvena, kaimynus. Ji – ir iniciatyvos „Dainavos kiemas“ įkūrėja. Čia iki karantino vyko poezijos vakarai, pasakų skaitymai, kiemo šventės. Pasak Austėjos, gyvenimas daugiabutyje gali suburti kaimynus, jis ypatingas tuo, kad čia bendrą kalbą randa visiškai skirtingi žmonės, kartais tampantys atradimu vieni kitiems.

Taip pat A.Bliumkytė-Padgurskienė inicijavo kultūrinį-bendruomeninį projektą savo darbovietėje VšĮ „Saugi pradžia“, kuri yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerė.

Trejų metų trukmės projektas „Draugystės menas“ siekia dalyvaujančios kultūros principais suburti vietos gyventojų ir vietos verslo bendruomenę industriniame rajone. Intensyviai vyksta pirmasis etapas – susipažinimas su vietos istorija: vykdomos ekskursijos, prisiminimų vakarai, kūrybinės dirbtuvės. Prasidėjus karantinui, visos veiklos tapo nuotolinės, o pasibaigus karantinui vėl planuojamos gyvos ekskursijos po Dainavą ir Pramonės rajoną, susitikimai su vietiniais.

– Austėja, kaip kilo mintis burti savo kiemo gyventojus ir įkurti iniciatyvą „Dainavos kiemas“?

– Dainavoje gyvenu jau 12 metų, o mintis kilo jau seniai. Anksčiau man nemažai teko vykdyti, kaip įvardinu, bendruomenines veiklas su šančiškiais. Man tai labai patiko, jaučiau, kad tai yra tai, ką turiu daryti, kas man patinka ir kuo galiu dalintis. Su pasauliu, su kitais. O kalbant apie Dainavą, visų pirma man pačiai norėjosi jaukumo. Pavyzdžiui, išeini į kiemą, o čia kažkas vyksta, nereikia važiuoti į kitą rajoną.

Dar viena priežastis – noras pažinti savo rajoną, vietą, kurioje tu gyveni. Kad tai svarbu, pastebėjau jau veikdama iniciatyvų platformoje „Šančių kioskas“. Šiame rajone ypač pasiteisino ekskursijos po patį rajoną. Regis, vaikštinėdami po Šančius žmonės pradeda jausti tvirtumą, įsišaknijimą, pasididžiavimą tuo, kad Šančiai nėra toks rajonas, kaip apie jį dar prieš kelis metus buvo kalbama.

Kiemo įveiklinimas per kultūrą – tokia buvo mano mintis Dainavoje. Bet svarbiausias tikslas – kad žmonės išeitų į kiemą ir susipažintų. Pažindamas kaimynus tu jautiesi saugesnis, ramesnis. Norėjosi sustiprinti bendravimą, nes žmonės yra jo – gyvo – pasiilgę, norėjosi sukurti ryšį tarp žmonių. Tai svarbu ir vyresniems žmonėms, kurie kartais jaučiasi vieniši. Jie išeina į kiemą, pabendrauja, susipažįsta tarpusavyje.

– Kaip jūsų iniciatyvą priėmė kaimynai?

– Kadangi aš nesiveržiau į jų privačias erdves, o tiesiog kviečiau išeiti į kiemą – santykis užsimezgė greitai. Daugumai buvo labai smalsu ir tikrai džiugu, kad kieme vyksta kažkas įdomaus, dėkojo. Dabar, žinoma, atvėso orai, be to – ir karantinas, tad veiklas lauke tęsime pavasarį. Pirmame mūsų renginyje buvo apie 40 žmonių. Kaip pirmam kartui, tai daug, tai rodo, kad žmonėms yra įdomu. Pirmas renginys buvo labai konkretus – kvietimas ieškoti idėjos sienos meno kūriniui. Kviečiau žmones, kad pasidalintų savo prisiminimais, kurie nugultų į kūrinį, norėjosi, kad piešinys būtų stipriai susijęs su vieta.

– Kokie renginiai, susitikimai dar vyko?

– Mano noras – kad žmonės, kaimynai nebūtų tik kultūros vartotojai, o kad patys dalyvautų, siūlytų, kurtų. Labai maloniai nustebino viena moteris. Buvau pradėjusi pasakų vakarus kieme. Juk skaitome vaikams pasakas? Tai kodėl jų vasaros vakarais neskaityti kieme? Kai kartą skaičiau pasaką savo ir kaimynų vaikams, tą daryti pasisiūlė kaimynė, kuri, pasirodo, yra etnografijos mokslų daktarė. Buvo taip žavu! Koks įdomus buvo jos skaitymas, koks įtraukiantis vaikus! Su pasakos moralu, su to moralo paaiškinimu, vaiko įtraukimu. Mano vaikas, pavyzdžiui, lauke labiau mėgsta dūkti, tačiau jis atidžiai klausėsi jos skaitymo.

Dar viena idėja, kuri tik sklandė, bet nebuvo išsakyta, – susitikti kartą per savaitę ir skaityti poeziją. Savo ar kitų. Netikėtai viena kaimynė pasiūlė suorganizuoti poezijos vakarą su muzika, nes, pasirodo, jos šeima muzikuoja. Buvo taip įspūdinga, jie grojo būgnais. Vieni klausėsi kieme, kiti – pro langus. Ne tik smagu, tačiau ir praktiška, kai renginiai vyksta tiesiog tavo kieme. Būna, kad grįžti po darbo, pavargęs. Važiuoti iki miesto centro per spūstis nesinori. O čia tereikia tik išeiti į kiemą.

Tai, kad toks renginių formatas patrauklus, paaiškėjo ir po buvusio pirmojo karantino. Tada „Kaunas 2022“ suorganizavo projektą „Kultūra į kiemus“. Tiesiog kiemuose vyko koncertai. Kai buvo kuriami bendruomenių filmukai „Fluxus festivaliui“, filmavome mūsų kieme. Prieš filmavimą viena moteris – neprašoma – ėmė ir sutvarkė kiemą.

– Viena iš jūsų planuojamų veiklų – ekskursijos Dainavos rajone. Kartą, kai svarsčiau, kad galbūt reiktų įsigyti butą Kaune, pati sau pamąsčiau, kad tai galėtų būti bet koks rajonas, tačiau tik ne Dainavos.

– Labai puikiai jus suprantu. Esu užaugusi Šančiuose. Dainava taip pat nepatiko, atrodė, kad tai – pats nykiausias Kauno kampas. Bet, sakoma, niekada nesakyk niekada. Dainava yra seniausias daugiabučių namų kvartalas Kaune. Ir jis, be abejo, turi istoriją. Kai labiau susipažįsti su rajonu – jis tampa kitoks.

– Apie ką pasakos ekskursijos?

– Jų dar nepradėjome, bet atradau gidą, kuris gyvena kitapus gatvės ir šia idėja labai susidomėjo. Kalbant apie Dainavą, čia yra buvęs dvaras, gamyklos, o seniau buvo didžiuliai pievų plotai, kaimeliai su nutolusiomis sodybomis. Vėliau statytos gamyklos ir daugiabučiai namai jų darbuotojams. Tarpukariu čia buvo išdalintos žemės karininkams. Jie su kaimo seniūnu tarėsi dėl naujo kaimelio pavadinimo. Tuo metu seniūno dukrytė skaitė brolio dovanotą knygą – Vinco Krėvės „Dainavos krašto senų žmonių padavimai“. Ir jai labai patiko pavadinimas „Dainava“. Taip ir pavadino. Tad nuo knygos, nuo mažos mergaitės pasiūlymo tam tikra prasme prasidėjo Dainava. O ir V.Krėvės prospektas – didžiausia čia esanti gatvė.

Man įdomus faktas, kad po žeme Dainavos rajone teka upelis Girstutis, kuris yra upelio Girstupis intakas. Šį faktą atrado architektė Rasa Chmieliauskaitė, kuri projekto „Upynės“ metu tyrinėjo Kauno upelius. Tai – dalis faktų, istorijų apie Dainavos rajoną.

– Ką jums pačiai suteikė tokios bendruomenę vienijančios veiklos? Ką atradote pati sau?

– Aš jaučiu, ką reiškia pradėti labintis su kaimynais, žinoti jų istorijas, išgirsti įdomių dalykų. Kad virš tavęs, pavyzdžiui, gyvena savanoris, kuris gynė Seimo rūmus. Ir kitos įdomios istorijos. Saugumas atsiranda per tai, kad tu pažįsti žmones. Būna mažiau tokio nepasitenkinimo kaimynais, mažiau pykčio. Buvo toks nutikimas, kai kaimynai remontavosi namus. Vyko triukšmingi darbai. Geras kaimyniškas santykis leido nepykti, nes aš pažįstu tą žmogų, mes maloniai šnekučiuojamės.

Gerai sutardamas su kaimynu tu gali paprašyti pasaugoti tavo butą, kai išvyksti. O būna, kad užsimezga artima draugystė. Tačiau labiausiai mane džiugina pajautimas, kad tokių susiėjimų reikia aplinkui gyvenantiems, ne man vienai.

Kūryba – nuostabus ir išlaisvinantis procesas

Pakalbinus Gretą Klimavičiūtę-Minkštimienę, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorę, galima patvirtinti Austėjos mintis, kad bendruomenių kūrimo poreikis ir jų veiklų skaičiai tik auga: „Bendruomenių programa veikia nuo 2017 metų pabaigos, aktyviai veiklas pradėjome įgyvendinti nuo 2018 m. pavasario. Per tą laiką įvyko apie 700 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

Per kelis veiklos metus atradome visą būrį tokių iniciatyvių žmonių kaip Austėja – jiems tiesiog užteko padrąsinimo, pagalbos ir jie ėmėsi įvairių veiklų savo bendruomenėse, savo kiemuose. Tokių žmonių atradimas – viena iš mūsų programos stiprybių, to sieksime iki pat 2022 metų pabaigos. Tai, ką minėjo Austėja, ir yra pagrindinės mūsų programos vertybės: skatinti žmones išeiti į savo kiemus, į savo mikrorajono svarbias vietas, pripildyti jas gyvybės, bendravimo, juoko, kultūros, meno ir kurti kartu. Bendros kūrybos būdų yra begalė: kartu su kaimynu, menininku ar kūrybininku, su savo vaikais ar visai nepažįstamais žmonėm. Toks procesas yra nuostabus ir išlaisvinantis, ugdantis visą puokštę žmogiškųjų gebėjimų: supratimą, bendradarbiavimą, kitokios nuomonės priėmimą ir pan.

O ten, kur kultūra ir smagus bei prasmingas sujudimas, gali gimti ir kitos veiklos, pavyzdžiui, verslas. Visur siekiame naudoti meną kaip priemonę, per jį atverti žmonių kūrybiškumą ir suteikti drąsos saviraiškai. Siekiant visus minėtus principus skleisti ir įgyvendinti, vykdome tris pagrindinius projektus: „Fluxus Labas! Kiemas“, skatinantį gyventojus kūrybiškai spręsti kylančius vietos iššūkius; „Fluxus Labas! Bendruomeninės inciatyvos“, skirtą palaikyti vietos bendruomenių iniciatyvas, jas pastiprinant meniniu indėliu. O pats didžiausias mūsų projektas – „Fluxus Laboratorijos“, buria formalias ir neformalias bendruomenes ir skatina įsitraukti į kultūrines bei menines veiklas konkrečiame mikrorajone.

Jau turime kitų metų veiklos viziją: laukia daug susibūrimų, daug bendravimo ir daug meninių veiklų, nekantriai laukiame 2021 metų pradžios bei karantino pabaigos. Daugiau informacijos apie Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiančias bendruomenines veiklas rasite www.visikaipvienas.eu.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Eriko Ovčarenko / 15min.

Daugiabučio gyventoja Austėja: „Kai gerai sutari su kaimynu – atsiranda ir saugumo jausmas“

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt