Connect with us

Naujienos

Baigiami atnaujinti Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliai, plečiami pajėgumai

Avatar

Paskelbta

2020 11 18

Nuo šių metų lapkričio šalies viešosiose bibliotekose pradėti taikyti infrastruktūriniai sprendimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kuriamos naujos paslaugos autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos bei elgesio sutrikimų turintiems lankytojams. Tai bibliotekose žymi specialus lipdukas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekų ketinimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją. 

Autizmo spektras platus, tačiau dažniausios probleminės sritys apima socialinę sąveiką, kalbinį ir nekalbinį bendravimą, pasikartojantį elgesį ir ribotus pomėgius. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip relaksacijos ir edukacijos vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. 

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro bei kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų, informaciją geriau supranta tada, kai ją mato, tokie asmenys nemėgsta nekonkretumo ir nežinomos aplinkos. Todėl visos Lietuvos viešosios bibliotekos nuo šiol turi parengtas vizualines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leidžia dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks.

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės, garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti, atsipalaiduoti. Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos bei komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Bibliotekų specialistams, be jau minėtų priemonių, parengtas ir kvalifikacinis-pažintinis vaizdo filmas, supažindinantis su autizmo spektro sindromu, teikiantis patarimų, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su autizmo spektro ir kalbos bei komunikacijos sutrikimų turinčiais asmenimis – tiek vaikais, tiek suaugusiaisiais.

Visos šios priemonės, kuriančios saugią aplinką minėtų sutrikimų turintiems lankytojams, parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su autizmo spektro sutrikimo specialistais, kalbos ir komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų šeimomis.

Barbora Suisse, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė ir žurnalo „Lietaus vaikai“ vyr. redaktorė džiaugiasi bibliotekų proveržiu ir sako, kad vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginančioms šeimoms tai yra labai svarbu: „Kaip asociacijos narei ir kaip mamai, auginančiai vaiką su autizmo spektro sutrikimu, man džiugu, kad bibliotekos dar plačiau atveria duris bendradarbiavimui.  Priemonės ir žinios, kurias nuo šiol turi bibliotekos, yra labai svarbios – tai didelis žingsnis pirmyn, leidžiantis pažinti vaikus su autizmo spektro sutrikimais, domėtis jais ir susidraugauti. Autistiški vaikai mėgsta knygas, jiems patinka skaityti. Labai smagu, kad bibliotekos padeda griauti stereotipus. Tai keičia mąstymą.“ 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ finansuoja Kultūros ministerija.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Šiandien nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas paskelbė 2020 metų Kultūros ministerijos premijų laureatus. 

M. Kvietkauskas sveikinimo kalboje akcentavo, kad šios Kultūros ministerijos premijos yra pamatinės, nes skiriamos už veiklą, sudarančią mūsų kultūros pagrindą. Pasak laikinojo kultūros ministro, tai be galo graži ministerijos tradicija, o šiemet premijos, nors yra išskirtinės ir neįprastos, turi papildomą prasmę: „Šiemet premijos teikiamos ir už susitelkimą, tvirtybę, kūrybingumą, kurie leido mums kovoti su labai didele krize kultūros sektoriui, su pandemijos iššūkiais. Be jūsų tvirtybės, be jūsų kūrybingumo, be jūsų vidinės laikysenos nebūtų buvę įmanoma tų iššūkių įveikti. Būtent už šį susitelkimą, tvirtybę ir atsidavimą savo darbui tokiu sunku metu nuoširdžiai jums visiems dėkoju. Norėčiau jums palinkėti darnios idilės, kurioje raškytumėte savo kūrybos ir veiklos vaisius.“

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įvertinta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė.

Muziejininkystės premija paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresniajam muziejininkui Eduardui Remecui, o Muziejų vertybių restauravimo premija – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Restauracinės priežiūros grupės eksperto kvalifikacinės kategorijos restauratorei Jurgitai Kalėjienei.

Balio Buračo fotografijos meno premija apdovanota fotomenininkė Dovilė Dagienė už konceptualų ir empatišką žvilgsnį į senąsias medines Lietuvos sinagogas, atminties ir gamtos įprasminimo subtilumą bei įspūdingą idėjų pateikimą.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui paskirta Lietuvos istorijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Redai Griškaitei už mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos, Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veiklą Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje. 

Bronio Savukyno premija įvertinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Satkauskytė už kritišką humanitarikos problemų refleksiją ir aktualizuojančią grožinės literatūros analitiką.

2020 metų premijos už publicistinius kūrinius paskirtos teatro ir kino kritikui, publicistui Vaidui Jauniškiui, prozininkei, publicistei, poetei, vertėjai Birutei Jonuškaitei ir žurnalistui, eseistui, vertėjui Nikodemui Ščyglovskiui

Trys premijos skirtos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: tautodailininkei Elenai Kniūkštaitei, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausiajai specialistei Aldonai Kuprelytei ir Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorei, dailininkei etnologei dr. Elenai Matulionienei.

Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įvertinta Druskininkų kultūros centro kultūrinės veiklos administratorė Danguolė Žėkienė.

Už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas premija paskirta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkams Erikai Kisieliūtei, Mindaugui Tamošiūnui, Justui Motijauskui ir Simonui Semenavičiui, edukatoriams Virginijai Kuklytei-Gedvilienei ir Šarūnui Gedvilui bei kultūros vadybininkei Aistei Ulubey.  

Metų debiuto premija apdovanotas jaunosios kartos poetas Simonas Bernotas už poezijos knygą „Reivas“, Jaunojo muzikos atlikėjo premija – pianistas Rokas Valuntonis

Jaunojo kūrėjo premijomis įvertinti penki menininkai: aktorius Matas Dirginčius, aktorė Jovita Jankelaitytė, aktorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, šviesų dailininkas, fotografas Julius Kuršis ir vizualaus meno kūrėjas Augustas Serapinas

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt