Connect with us

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: auga ligonių skaičius, viruso gydymui pritaikomos ligoninės 

Avatar

Paskelbta

 

Augant susirgimų koronavirusu bei ligonių skaičiui, Vilniaus miesto savivaldybė toliau didina šiai ligai gydyti skirtus pajėgumus. Didžiausiu pandemijos iššūkiu vis dar pripažįstamas personalo trūkumas, bet lygiagrečiai rūpinamasi ir stacionarių gydymo vietų skaičiaus didinimu.

Auga COVID-19 ligonių skaičius

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad COVID-19 gydymui kaip atraminė ligoninė (užsipildžius regioninei COVID-19 ligoninei – Santaros klinikoms) paskirta Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL). COVID-19 ligonių gydymo pagalbai ji buvo pajungta spalio pabaigoje (Antakalnio g. 124 korpusas), tačiau pagalba teikiama nuo pavasario.

Praėjusią savaitę šioje ligoninėje pacientų skaičius buvo stabilus – gydyti 80-85 sergantieji koronavirusu, išrašytuosius pakeičiant naujiems pacientams. Tačiau šį savaitgalį šis skaičius pašoko iki 124, antradienio rytą jis siekė 122.

COVID-19 gydymo ligoninių pajėgumai

VMKL ligoninėje, pradėjus nuo 30 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, šiandien šiam tikslui paruošta 130 lovų ir suburtas atitinkamo dydžio personalas.

Šioje ligoninėje dalyje palatų tilptų po dvi lovas, nors dabar stovi tik po vieną. Tačiau tam reikalingi papildomi deguonies „taškai“, kurie pastarąją savaitę savivaldybės rūpesčiu įrenginėjami. Savivaldybė taip pat aprūpino ligoninę trūkstamais pulsoksimetrais.

Galvojant apie stacionarių gydymo įstaigų delegavimą koronaviruso ligoniams, kaip galimas variantas svarstoma ir VMKL poliklinika, kur be itin didelių investicijų ir pertvarkų galėtų būti įrengta apie 100 vietų.

Pasirinkus šį variantą tektų spręsti ir personalo problemas. Kritiniu atveju šios poliklinikos pacientai galėtų būti laikinai patikėti Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59) šeimos gydytojams, o VMKL poliklinikos gydytojai po tam tikro kvalifikacinio pasirengimo būtų pervesti gydyti sergančiųjų koronavirusu.

Kol kas kaip realesnis ligoninės vietų rezervas skaičiuojamas VMKL korpusas Antakalnio g. 57, kur, pasak ligoninės direktoriaus Narimanto Markevičiaus, perpus sumažinus chirurgijos ir terapijos paslaugų teikimą, būtų galima naudotis mažiausiai 50 lovų su privestu deguonimi.

„Santaros klinikų skaičiavimu, šiuo metu Vilniaus regione yra apie 300 koronavirusu sergantiems ligoniams sukurtų vietų. Prieš savaitę buvo išsakytas Santaros klinikų vadovų lūkestis, kad šis skaičius turėtų būti kuo skubiau padvigubintas, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis. – Tam, žinoma, būtų reikalingas ir regioninių ligoninių pasijungimas, kuriam mes, deja, negalime turėti įtakos, bet labai tikėtumės Sveikatos apsaugos ministerijos valios pareiškimo, nes ne viena kol kas linkusi atsisakyti. O kol tos pagalbos trūksta, turime skubiai ieškoti savų rezervų, rūpindamiesi ir laikinosios ligoninės kūrimu.“

Savivaldybė primena, kad visi šie ligoninių pritaikymai COVID-19 gydymui arba slaugai vyksta už jos pačios lėšas, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, rugpjūčio mėnesį paskirsčiusi 50 mln. eurų finansavimą ligoninių pritaikymui COVID-19 gydymui, Vilniaus savivaldybei priklausančioms ligoninėms finansavimo neskyrė. Tuo tarpu Santaros klinikos gavo 14,2 mln. eurų, o Kauno klinikos – apie 10 mln. eurų.

COVID-19 slaugos ligoninės

Ieškant ligoninės, kur būtų galima slaugyti po koronaviruso jau sveikstančius vyresnio amžiaus ligonius, kuriems nebereikia specialaus gydymo, buvo įvertinta ir Šv. Roko ligoninė. Taip pat šiam tikslui vertinama ir M. Marcinkevičiaus ligoninė, bet čia tektų spręsti ir 200 slaugos pacientų perkėlimą į kitas vietas.

Rengiantis tokiam variantui, kol kas M. Marcinkevičiaus ligoninėje buvo rasta maksimaliai tinkama vieta papildomoms skysto deguonies talpykloms įrengti – jo reikia ne tik sergantiems koronavirusu. Esamos ligoninės deguonies tiekimo galimybės nepakankamos – nors ligoninė turi 70 deguonimi aprūpintų lovų, šis skaičius iškart žymiai sumažėja, kai reanimacijoje įjungiamas dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas.

Savivaldybė taip pat tariasi su Molėtų ligonine, kad būtų galimybę ten perkelti dalį slaugos ligonių. Tačiau tam pirmiausiai reikalingas Operacijų vadovo sprendimas.

Laikinoji ligoninė

Laikinąją ligoninę, kurios prireiktų užsipildžius kitų COVID-19 ligoninių lovoms, suplanuota įrengti parodų centre „Litexpo“. Deramasi dėl nuomos sąlygų, o paraleliai atliekami viešieji pirkimai dėl dujų talpyklų pirkimo arba nuomos, deguonies sistemos įrengimo ir aprūpinimo įvairia gydymo įstaigai reikiama įranga. Šios sutartys nebus aktyvuotos, kol jų nereikės, tačiau gali būti, kad deguonies talpyklos bus pastatytos iš anksto arba nukreiptos į kitą ligoninę.

Vilniaus miesto savivaldybę jau dabar pasiekia pasiūlymai iš dirbančių ar buvusių medikų – jie norėtų padėti, jei būtų atidaryta laikinoji ligoninė.

Gydymo ir asmens apsaugos priemonės bei rezervas

Skubiai įrenginėjant „kovidinius“ skyrius, praėjusią savaitę savivaldybės Administracijos direktoriaus vardu buvo kreiptasi bene į 100 įstaigų, prašant paskolinti įvairiausių priemonių – nuo funkcinių ir reanimacinių lovų ir deguonies koncentratorių iki planšečių ligonių bendravimui su artimaisiais. Dalis tokių priemonių jau gauta dovanų.

Gydytojams skirtų asmeninių apsaugos priemonių rezervas, kurį turi Vilniaus miesto savivaldybė, šiems metams pakankamas, nuosekliai pildomas. Apie valstybinį rezervą savivaldybė jokių žinių vis dar negauna.

Problemos dėl COVID-19 atvejų švietimo sistemoje

Savivaldybė ne pirmą kartą sulaukia moksleivių tėvų klausimų, kodėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) operatyviai neinformuoja apie moksleivių klasėje atsiradusius COVID-19 atvejus ir būtinąją saviizoliaciją. Todėl šią NVSC pareigą, konsultacijas tokiais atvejais tenka atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos biurui.

Reaguodama į skundus dėl informacijos vėlavimo, Vilniaus miesto savivaldybė išanalizavo NVSC taikomą sistemą kontaktų su sergančiais rinkimui ir informavimui, rado joje besidubliuojančių darbų, kas trukdo operatyviai informuoti visus rizikos grupėje esančius gyventojus. Savivaldybė pateikė pasiūlymus NVSC, kaip keisti šią sistemą.

COVID-19 testavimas

Mobiliame punkte V. Gerulaičio g. 1 per dieną gali būti ištirti 1100 žmonių. Praėjusią savaitę, Sveikatos apsaugos ministerijai paprašius užtikrinti, kad į mobilius punktus besikreipiantys žmonės būtų ištiriami per 24 val., Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suplanavo šį skaičių padidinti iki 1300, bet kol kas papildomos pamainos nereikia – pirmadienio rytą Vilniaus mobiliame punkte buvo 200 laisvų vietų tyrimui.

Darbas su duomenimis

Vilnius atnaujina COVID-19 statistikos puslapį, čia bus daugiau informacijos realiu laiku apie savivaldybės ligoninėse hospitalizuotų ligonių skaičių: www.karantinas.lt/esoc.

Nuo šiol savivaldybė nuolat informuos apie koronaviruso pandemijos valdymo naujienas Vilniaus mieste.

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius – tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų: vienintelis iš Šiaurės Europos regiono

Avatar

Paskelbta

 

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge. Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams.

,,Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus“,  – pažymi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad apie Vilnių vis plačiau kalbama kaip apie atvirą, svetingą miestą, turintį daug gabių ir darbščių žmonių, ir tai itin padeda pritraukti užsienio verslus ir talentus.

„Vilniuje daugėja tiek tarptautinių įmonių, tiek talentingų specialistų iš užsienio, kurie renkasi šį miestą dėl jo svetingumo, atviros ir kūrybiškos atmosferos. Mūsų užduotis – toliau dirbti, kad užsieniečių patirtis Vilniuje nuo atvykimo iki integracijos būtų sklandi ir gera, o į miestą norėtų atvykti dar daugiau aukšto lygio specialistų ir verslų, sukursiančių ir didelės pridėtinės vertės produktų, ir darbo vietų. Esame tikri, kad Vilnius gali ilgam įsitvirtinti perspektyvių tarptautinio lygio miestų pozicijose“, – teigia I. Romanovskienė.

Vidutinių ir mažų miestų „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. Išlaidų efektyvumo kategorijoje Vilnius pakilo į pirmą vietą iš anksčiau užimtos antros, draugiškumo verslui kategorijoje – į antrą iš šeštos, o žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo kategorijoje – į šeštą iš devintos.

„fDi Intelligence“ ekspertų pasaulinis ateities miestų reitingas sudaromas kas kelerius metus, siekiant atskleisti perspektyviausias vietas pasaulyje investicijoms ir verslo plėtrai. Miestai reitinguojami išanalizavus jų ekonomines, finansines ir verslo stiprybes. Be bendrojo reitingo miestai yra vertinami šešiose kategorijose: ekonomikos potencialo, išlaidų efektyvumo, ryšių, užsienio investicijų strategijos, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo, draugiškumo verslui.

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje – svarbiausias Europos šilumininkų renginys

Avatar

Paskelbta

 

2021 m. gegužės 3 – 5 d. Vilniuje vyks 40-tasis Europos šilumininkų kongresas – svarbiausias sektoriaus renginys, kurį organizuoja tarptautinė asociacija Euroheat & Power kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.  

Kas antrus metus vis kitoje Europos šalyje vykstantis renginys pritraukia daugiau nei 350 dalyvių. Kongrese dalyvauja ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ar specialistai, bet ir Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai. Renginio metu aptariamos svarbiausios technologinės ir organizacinės inovacijos, dalinamasi skirtingų šalių patirtimi, apžvelgiamos centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo (CŠVT) sistemų ateities perspektyvos.

„Organizuoti tokio aukšto lygio renginį Vilniuje mums didžiulė garbė ir atsakomybė. Ypač, įvertinus laikotarpio, kuriame šiuo metu gyvename, iššūkius. Naujoji realybė diktuoja naują formatą, todėl daug ką teks daryti pirmą kartą. Šio kongreso metu didelis dėmesys skiriamas ne tik CŠVT inovacijoms ir problematikai aptarti, bet ir šalies pristatymui. Kviesime dalyvius susipažinti su Vilniaus miestu, organizuosime nuotolines ir gyvas ekskursijas po įdomiausius sektoriaus bendrovių objektus“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Euroheat & Power kongreso programa pirmą kartą vyks hibridiniu formatu – pritaikyta ir nuotoliniam, ir gyvam susitikimui. Kongrese pranešimus skaitys Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Ditte Jull-Joergensen, aplinkosaugininkas, Europos Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timermanso (Frans Timmermans) kabineto vadovas Diederik Samsom, AB Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas ir kt. Kongreso metu dalyviai svarstys, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams miestams, kaip aktyvinti  investicijas į naujų šilumos infrastruktūros projektų diegimą, vertins penktosios kartos CŠVT tinklų  perspektyvas. Startuolių bendruomenė turės galimybę pristatyti savo projektus CŠTV rinkos lyderiams.

„Manau, kad šis kongresas yra ne tik puiki proga pasidalinti skirtingų šalių praktika ir pamokomis, bet ir iš arti pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinės CŠVT sistemų galimybės. Pastebiu, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog šildymo, elektros energijos tiekimo bendrovėms stinga šiuolaikinių sprendimų, ar, kad jose nėra proveržio. Tiesa ta, kad pokyčiai mūsų sektoriuje vyksta ir pastaraisiais metais šis procesas vis greitėja. Kongresas bus naudingas Lietuvai, nes leis pasidalinti vertingiausia patirtimi. Užsienio ekspertus labai domina mūsų technologinė patirtis, inovacijos, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Lietuvos šilumos ūkio rinkos dalyviai galės susipažinti su pažangių Skandinavijos ir kitų šalių šilumos tiekimo sistemų plėtojimo naujovėmis, užmegzti ryšius su šiuolaikinės įrangos gamintojais, vystytojais, o tai padės ateityje įgyvendinti naujus projektus, plačiau panaudojant aplinkos, saulės ir atliekų energiją “, – pažymėjo V. Lukoševičius.

Nuotoliniu būdu įžangines sesijas į kongresą renginio dalyviai galės stebėti nuo kovo mėnesio.

Daugiau informacijos www.ehpcongress.org

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt