Connect with us

Miestas

Per Lietuvą ritasi purpurinė banga – nušvito daugiau nei 30 pastatų

Avatar

Paskelbta

 

Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną 26-iuose Lietuvos miestuose bei rajonuose purpurine spalva nusidažė virš 30 pastatų. Vilniuje purpurine spalva švies Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tiltai. Lapkričio 17-ąją jau vienuoliktus metus iš eilės daugiau nei 60 pasaulio šalių šia spalva apšviečiami įvairūs pastatai – taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotus naujagimius, priešlaikinį gimdymą, jo priežastis, problemas ir pavojus.

Visoje Lietuvoje iš viso purpurine neišnešiotukų spalva nusidažė 36 pastatai: Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų ir Akmenės, Joniškio, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Vilniaus rajonų bei Pagėgių savivaldybės, Biržų, Elektrėnų, Kauno, Pakruojo, Linkuvos kultūros centrai, Prienų ir Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centrai, Ukmergės šeimos centras, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės bei socialinių paslaugų centrai, Jonavos Šviesos bokštas, Kauno ir Klaipėdos miestų rotušės, Alytaus miesto teatras, pontoninė prieplauka Elektrėnų mariose, Palangos koncertų salė, Rokiškio dvaro rūmai, Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Šilutės Hugo Šojaus dvaras, Radviliškio seniūnijos pastatas, Vilniuje –„Ignitis“ grupės pastatas Žvejų g. 14 bei Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tiltai.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis neišnešiotų naujagimių pasaulyje kasmet gimsta vis daugiau – apie 15 mln. Lietuvoje kiekvienais metais gimsta apie 1500 ankstukų, kuriems labai svarbi ir reikalinga ne tik kvalifikuota medicininė pagalba, bet ir jų tėvelių rūpestis, buvimas šalia. Svarbūs ne tik kiekiniai išgyvenamumo, bet ir kokybiniai vėlesnio gyvenimo rodikliai, kurie tiesiogiai priklauso nuo operatyviai ir tiksliai suteiktos pagalbos šeimai. Todėl šį penktadienį startuojame su pirmąja šalyje vieninga nuotoline edukacine platforma „Auginu Lietuvą“ (www.auginulietuva.lt). Tai bus ne tik puiki pagalba neišnešiotų naujagimių susilaukusioms ar jų netektį patyrusioms šeimoms, bet ir įrankis padėsiantis visiems būsimiems ar jau esamiems tėveliams tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove, psichine sveikata ir stiprinti tėvystės įgūdžius“, – teigia neišnešiotų naujagimių asociacijos vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė.

Ji primena, jog Lietuvoje jau kelis mėnesius visą parą veikia paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio. Į Ankstukų liniją skambinti galima telefonu +370 612 03 800. Išklausyti yra pasiruošę savanoriai, o esant poreikiui galima pasikalbėti su medicinos psichologe, dirbančia su ankstukų tėvais ir artimaisiais. Prie kiekvieno skambučio bei suteikto atsakymo gali prisidėti bet kuris iš mūsų – palaikykite ankstukus kovoje už gyvybę, aukodami internetu www.ankstukai.lt/aukoti

Asociacija „Neišnešiotukas“ – 2012 m. neišnešiotų naujagimių tėvų įkurta pirmoji ir vienintelė organizacija, veikianti visoje šalyje ir atstovaujanti neišnešiotiems naujagimiams bei jų tėvams. Asociacija yra tarptautinės organizacijos Europos Naujagimių sveikatos priežiūros fondo (EFCNI) ir Global Alliance for Newborn Care (GLANCE) steigiamojo komiteto narys.

Miestas

Kviečiame susipažinti su sostinės istorijų tyrėjų darbais

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė pernai metais kvietė prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir sukvietė mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams skatina ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, kviečia domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą.

Pernai konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.

Mokslininkai dirbo ties išskirtomis keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.

Kviečiame susipažinti su mokslininkų darbais.

G. Jasiūnienės tyrimas „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime“:

Doc. G. I. Laukaitytės-Malžinskienės tyrimas apie Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringus bruožus:

VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. L. Nekrošius) tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“:

Skaityti toliau

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt