Naujienos
Lietuviški maisto produktai parduotuvių lentynose išlieka konkurencingi
2020 11 18
Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios. Tai įrodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas „Produkto grupės procentinė dalis pagal kilmę prekybos tinklų parduotuvėse“, apėmęs penkis didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Buvo tirtos 24 prekių grupės.
Tyrimas atskleidė, kad šių metų spalio mėn. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi.
„Tokia statistika rodo tam tikrą lietuviškos produkcijos stabilumą prekybos centrų lentynose, tačiau pokyčių yra – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje: jei 2019 m. spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc.
„Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies“, – pastebi E. Pranckevičius.
Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės – šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia – jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį. Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai – daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.
Prekybos centruose – tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena
Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja. Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (2019 m. spalio mėn. buvo 48,5 proc.).
„Tai įvyko „išstumiant“ iš rinkos importuotą nesupakuotą vištieną, kurios dalis sumažėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad prekybos centrai vis labiau atsigręžia į Lietuvos ūkininkus ir gamintojus, o ir pirkėjai labiau linkę rinktis lietuvišką mėsą“, – teigia E. Pranckevičius.
Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai – 1,6 – 3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje.
Daugiausia – lietuviškų burokėlių
Lietuvos prekybos centruose daugiausiai galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų, nei lietuviškų.
Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų – jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.
Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais. Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.
Naujienos
Vietoj automobilių detalių – dešimtys tūkstančių litrų alkoholio

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.
Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.
„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o energijos sutaupymai sieks iki 16,81 GWh/metus.
Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.
Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą. Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.
Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.
Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.
Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.
Kvietimą rasite čia.
Naujienos
Didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų jau paskiepyti nuo COVID-19

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.
Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.
„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o energijos sutaupymai sieks iki 16,81 GWh/metus.
Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.
Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą. Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.
Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.
Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.
Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.
Kvietimą rasite čia.
Rajonas
Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):
SENIŪNIJA
COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS
Nemėžio
94
Pagirių
86
Nemenčinės miesto
83
Avižienių
75
Zujūnų
68
Rudaminos
68
Juodšilių
63
Mickūnų
61
Nemenčinės
58
Riešės
53
Marijampolio
49
Maišiagalos
37
Kalvelių
35
Rukainių
35
Sudervės
29
Šatrininkų
28
Lavoriškių
27
Sužionių
27
Bezdonių
25
Medininkų
18
Paberžės
16
Dūkštų
16
Buivydžių
11
Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.
Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.
Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje
Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!
-
Rajonasprieš 2 sav.
Įdomioji Civilinės metrikacijos skyriaus statistika. Kiek įregistruota naujųjų piliečių, populiariausi vardai ir santuokos karantino laikotarpiu
-
Rajonasprieš 2 sav.
Dėl planuojamo paslaugų ir administracinės paskirties pastatų Užubalių k. statybos projektinių pasiūlymų viešo aptarimo
-
Naujienosprieš 2 sav.
Kaune sulaikyti 8 asmenys, ir platinę, ir pirkę narkotines medžiagas
-
Naujienosprieš 2 sav.
NVSC informuoja apie sausio 6 dienos COVID-19 protrūkius
-
Naujienosprieš 2 sav.
Išskirtinis ir pirmasis 2021-ųjų organų donoras – jau persirgęs COVID-19
-
Naujienosprieš 2 sav.
Nuo metų pradžios – didesnės socialinės išmokos
-
Rajonasprieš 2 sav.
Svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti gyventojams įvykus branduolinei avarijai
-
Rajonasprieš 2 sav.
В маршрутных автобусах местного регулярного сообщения в Вильнюсском районе необходимо соблюдать все требования безопасности