Connect with us

Naujienos

Skirta dar 3 mln. eurų kompensacijoms už sunaikintus taršius automobilius įsigyjant dviračius ar paspirtukus

Avatar

Paskelbta

2020 11 18

Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios. Tai įrodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas „Produkto grupės procentinė dalis pagal kilmę prekybos tinklų parduotuvėse“, apėmęs penkis didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Buvo tirtos 24 prekių grupės.

Tyrimas atskleidė, kad šių metų spalio mėn. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi. 

„Tokia statistika rodo tam tikrą lietuviškos produkcijos stabilumą prekybos centrų lentynose, tačiau pokyčių yra – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei  morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje:  jei 2019 m. spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc. 

„Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus  prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies“, – pastebi E. Pranckevičius. 

Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės – šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia – jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį. Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai – daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.

Prekybos centruose – tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena 

Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja. Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (2019 m. spalio mėn. buvo 48,5  proc.). 

„Tai įvyko „išstumiant“ iš rinkos importuotą nesupakuotą vištieną, kurios dalis sumažėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad prekybos centrai vis labiau atsigręžia į Lietuvos ūkininkus ir gamintojus, o ir pirkėjai labiau linkę rinktis lietuvišką mėsą“, – teigia E. Pranckevičius.

Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai – 1,6 – 3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje. 

Daugiausia – lietuviškų burokėlių

Lietuvos prekybos centruose daugiausiai galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų, nei lietuviškų. 

Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų – jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.

Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais. Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo  šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt