Connect with us

Miestas

Vilniuje svarstomi nauji daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifai: užkirs kelią būstų administratorių piktnaudžiavimams

Avatar

Paskelbta

Sostinės Taryba šiandien pradėjo svarstyti naujus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus, kurie būtų taikomi nuo kitų metų sausio. Šiuo metu taikomi tarifai buvo nustatyti dar 2013 metais.

Maksimalius tarifus ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kiekvienoje savivaldybėje nustato miesto taryba. Tokiu sprendimu sudaromos sąlygos konkurencijai ir užkertamas kelias galimam būsto administratoriaus piktnaudžiavimui.

„Nauji tarifai neturės jokios įtakos šildymo ir karšto vandens kainoms, jos liks tokios pačios arba net mažėjančios, kaip yra pastaraisiais mėnesiais, pvz.: už spalį šiemet mokėjome mažiau nei už tą patį laikotarpį pernai. Mes labai tikimės, kad padidintas tarifas už daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą užtikrinks ir geresnę paslaugų kokybę bei didesnę atsakomybę, nes daugiametėje praktikoje pastebime, kad įmonės, vykdančios daugiabučių namų priežiūrą, neatlieka, arba atlieka ne pagal teisės aktuose nurodytą periodiškumą šilumos punktų paruošimą šildymo sezonui, o  būtent dėl to mūsų klientai susiduria su netolygiu vidaus šildymo sistemų veikimu  ar net avarijomis šildymo sezono metu“ – sako didžiausio Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjo AB Vilniaus šilumos tinklai generalinis direktorius Gerimantas Bakanas

Svarstomi didesni maksimalūs tarifai, palyginti su šiuo metu galiojančiais, nes nuo 2013 m. iki 2019 m. didėjo išlaidos, skirtos darbo užmokesčiui dirbantiems energetikos sektoriuje: jei 2013 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 646,34 Eur (neto 501,13 Eur), tai 2019 m.– 1 296,4 Eur (neto – 822,1 Eur), t .y., darbo užmokestis nuo 2013 m iki 2019 m. augo 64 proc. Būtent tai turi reikšmingos įtakos maksimalių tarifų peržiūrėjimui ir didinimui.

Įsigaliojus šiuo metu svarstomiems tarifams, standartinio 60 kv. m. buto savininkai mokėtų 4,8 euro mokestį per mėnesį, palyginti su iki šiol mokėta – 3,6 eurų per mėnesį suma. Per metus tai sudarytų apie 57,60 eurus, vietoje iki šiol mokėtų 43.2 eurų.

Šiuo sprendimu bus užtikrinta, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai nepiktnaudžiautų nustatinėdami mokesčius už šių sistemų priežiūrą, kadangi nustatytas priežiūros tarifas negalės būti didesnis nei miesto tarybos nustatyti didžiausi galimi mokėjimai pasirinktam pastatui.

Be viso to, vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, nustatant konkretaus namo šildymo ir karšto vandens sistemų tarifą, namo administratorius privalės vykdyti paslaugos pirkimą ir tai užtikrins konkurencijos skatinimą bei naujų paslaugų tiekėjų atėjimą į priežiūros rinką, o taip pat – galimai mažesnėmis paslaugų kainomis vilniečiams.

 

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams

Avatar

Paskelbta

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.

Stacionarinės paslaugos

COVID-19 gydymui deleguota Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL), pagal susitarimą su koronaviruso gydymą Vilniaus regione koordinuojančiomis Santaros klinikomis, sprendimą dėl dalies paslaugų sugrąžinimo atidėjo iki ateinančio trečiadienio – sausio 27 d. Jau kelios dienos visi į VMKL siunčiami pacientai guldomi Antakalnio g. 124 esančiame padalinyje. Šiuo metu abiejuose VMKL padaliniuose hospitalizuota iš viso 173 pacientų, tai yra užimta apie 56 proc. vietų. Maždaug pusė vietų užimta ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

Preliminariai susitarta, kad nuo gruodžio pradžios neveikiantys Antakalnio g. 57 esantys skyriai (Dienos chirurgijos skyrius, Abdominalinės chirurgijos ir urologijos skyrius, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, naujas Izoliacinis skyrius, kur bus guldomi skubios pagalbos atvykę, bet PGR testo neturintys pacientai, taip pat – Priėmimo skyrius), dirbti vėl galės pradėti, kai Antakalnio g. 124 COVID-19 skyriuose nuolat turės ne mažesnį nei dviejų trečdalių laisvų vietų rezervą.

„Koronavirusu sergančius žmones gydantys medikai teigia, kad dauguma pacientų, dabar gydomų stacionariniuose skyriuose, yra tikrai labai sunkūs ligoniai. Taigi skubėti keisti šiandienės tvarkos neskubama“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Ambulatorinės paslaugos

Daugelis poliklinikų planuoja nuo vasario pradžios padidinti kontaktinių paslaugų prieinamumą pacientams. Bet ir šiandien asmens sveikatos priežiūros paslaugos jau teikiamos ne tik nuotolinių konsultacijų, bet ir tiesioginio kontakto būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.
Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikose ambulatorinių paslaugų teikimas visa apimtimi atnaujintas jau šiuo metu. Pacientai raginami neatidėliodami kreiptis dėl sveikatos paslaugų – jie gaus visas kaip įprastai – ne karantino metu – teikiamas paslaugas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali kreiptis į psichikos sveikatos centrus, prie kurių yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras visa apimtimi teikia visas ambulatorines paslaugas: psichiatro II lygio konsultacijas, dienos stacionaro paslaugas, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Paslaugos teikiamos daugiausia kontaktiniu būdu, dalis pakartotinių ambulatorinių konsultacijų teikiama ir nuotoliniu būdu.

Gyventojai raginami nedelsti ir prireikus būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl paslaugų suteikimo. Paslaugos yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios.

Vakcinacija

Kitą savaitę Vilnius gaus 4134 vakcinas. Toliau bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (dalis jų gaus privalomą antrą skiepą) ir Sveikatos apsaugos ministerijos papildyta socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų grupė, kuri buvo pradėta skiepyti praėjusią savaitę – socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai.
Į prioritetines grupes įrašyti ir socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, kurie vyksta į COVID-19 ligos židinius, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir/ar besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigoje vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės. Taip pat bus skiepijami savivaldybių vairuotojai, kurie veža gyventojus į mobiliuosius punktus ir/ar pervežinėja sergančius COVID-19.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kol Lietuvos gaunami vakcinų kiekiai nėra išaugę, vakcinacija Vilniuje ir toliau bus atliekama nesteigiant papildomų skiepijimo vietų. Šiuo metu pareiga yra deleguota keturioms didžiosioms poliklinikoms: Antakalnio, Centro, Karoliniškių ir Šeškinės. Atsiradus poreikiui, į procesą būtų galima įjungti ir kitas poliklinikas. Jau dabar veikia ir mobilios komandos, kurios vyksta į slaugos bei globos namus. Tuo tarpu visuotiniam vakcinavimui, be minėtų poliklinikų, yra numatytos ir kitos galimos vietos, tarp jų yra ir savivaldybės pastatas, ir gyventojų vakcinacija mobiliuosiuose punktuose, dalį jų tinkamai pritaikant šiai procedūrai.

Vilniečiai šiandien neturėtų rūpintis dėl registracijos skiepijimuisi. Gyventojų skiepijimosi tvarka bus paskelbta vėliau, kai bus baigiama vakcinuoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas prioritetines grupes.

Skaityti toliau

Miestas

Buvę Lazdynų baseino statytojai įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, šiandien į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktos buvusios Lazdynų daugiafunkcio centro statytojos – pagal jungtinės veiklos sutartį su vėliau bankrutavusia įmone „Irdaiva“ dirbusios bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“. Tai reiškia, kad šios įmonės trejus metus negalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Pagal jungtinės veiklos sutartį veikusios bendrovės po „Irdaivos“ bankroto teisme ginčijo savivaldybės sprendimą nutraukti rangos sutartį dėl jos nevykdymo. Savivaldybė sutartį nutraukė nepavykus susitarti dėl darbų pratęsimo sutartyje numatytomis sąlygomis.

„Vakar priimtas savivaldybei palankus teismo sprendimas apeliacinėje instancijoje. Sprendimui dar gali būti teikiama kasacija, tačiau jis iškart įsigaliojo, todėl mes buvome įpareigoti nedelsiant įtraukti tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tą ir padarėme šiandien“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Apeliacinis teismas priimdamas sprendimą akcentavo solidarią jungtinės veiklos partnerių atsakomybę. Teismas nutarė, kad solidarios atsakomybės nepanaikina tai, jog kiti jungtinės veiklos partneriai nebuvo aktyvūs ir nesidomėjo bendrovės „Irdaiva“ veiksmais, taip pat atmetė skundėjų argumentus, kad savivaldybė esą nebendradarbiavo, vengė teikti dokumentus ar informaciją. Nutartimi pripažinta, kad sutarties pažeidimai buvo esminiai, todėl sprendimas nutraukti sutartį dėl esminių jos pažeidimų buvo adekvati reakcija.

Primename, kad netrukus po sutarties nutraukimo savivaldybė paskelbė naują Lazdynų baseino rangos viešąjį pirkimą, šiuo metu vyksta trijų pasiūlymus pateikusių rangovų vertinimas, tikimasi nugalėtoją paskelbti jau kovo mėnesį ir netrukus pratęsti baseino statybą. Pagal sutarties su ankstesniais rangovais sąlygas, papildomai nauja sutartis miestui nekainuos – įmonės privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos.

Skaityti toliau

Miestas

Pradedamas pirmasis Vilniaus japoniško sodo kūrimo etapas

Avatar

Paskelbta

 

Jau po metų – 2022-ųjų pavasarį – Vilniuje atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų tradicija. Pačiame miesto centre, Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai. Sodas projektuojamas pagal garsių Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

„Vilniaus japoniškojo sodo projektas unikalus savo prigimtimi ir turiniu – sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi. Japoniškas sodas papildys naujojo miesto centro Šnipiškėse sutvarkytų viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – apie projektą pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta  automobilių parkavimo aikštelė.

Pokyčiai teritorijoje prasidės jau artimiausiu metu nuo žemės darbų, kurių metu bus pašalinta dalis teritorijoje augančių medžių. „Tam, kad tokiame nedideliame sklype galėtume suformuoti sodo elementus, be kurių sodas negalės vadintis japonišku – kalvelė (aliuzija į Fudžio kalną būtina visuose japoniškuose soduose) su kriokliu, atvirų pievų plotai, tų plotų „paskandinimas“ žalumoje, taigi reikia keisti – sukelti – reljefą, o tai ir lemia šiandien čia augantiems medžiams nepalankius sprendimus“, – aiškino japoniško sodo projektui vadovaujantis įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas.

Dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Čia dominuoja savaiminiai želdiniai, daug išsikėtojusių didelių uosialapių klevų. Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač – tvenkinys. Dalį medžių ir krūmokšnių pašalinti teks ir dėl infrastruktūros darbų, būtinų tam, kad sodas būtų patogiai pasiekiamas, jame galėtų vykti įvairios funkcijos.

Aplink tvenkinį ir kitur sklypo teritorijoje augantys medžiai ir jų masyvai, aplink kuriuos nebus vykdomi grunto darbai, bus paliekami kaip vietovės charakterį pabrėžiantys elementai. Papildomai bus gausiai želdinama naujais įvairaus dydžio medžiais – jų suplanuota apie 670 – ir krūmais, taip suformuojant naujus želdinių masyvus, kurie kurs jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskirs nuo intensyvios aplinkinės infrastruktūros.

Pasak L. Ūso, pavieniai medžiai bus sodinami didesni, nemažai bus ir mažesnių, kad suformuotų tarsi miško sodo pakraščiuose masyvus – apsauginius barjerus. Atsiras ir sakurų alėja bei bonsų kompozicija.

Iš senųjų teritorijos želdinių bus išsaugoti 32 vietovės charakteriui svarbūs medžiai, kuriuos pavyko įkomponuoti būsimo sodo projekte (tarp jų – trapusis gluosnis, baltasis gluosnis, kanadinė tuopa, pilkoji tuopa, totoriniai klevai, dygiosios slyvos, karpotasis beržas, paprastieji uosiai, amerikiniai uosiai, didžialapės liepos, drebulės, blindės), kurių vidutinis kamienų diametras 37 cm. Tikimasi, kad ten, kur nebus reikšmingai keičiamas reljefas, pavyks išsaugoti ir daugiau medžių grupių. Pašalinti teks apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai – šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Toliau japoniško sodo rangovų darbų planuose – inžinerinių tinklų tiesimas. Ten, kur šie darbai netrukdys, lygiagrečiai bus pradėta įrenginėti takus, formuoti pylimus. Baigus inžinerinių tinklų klojimą bus pereinama prie dangų konstrukcijų, ruošiama sankasa, pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skalda, klojamos trinkelės. Įrengus takus ir kelius, aikšteles bus pradedamas želdinimo etapas. Apželdinus teritoriją pirmasis projekto etapas, kuris ir apima iš esmės visus parko įrengimo darbus, bus baigtas.

Projektas „Japoniško sodo įkūrimas teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Jo tikslas – pritaikant Neries senvagės slėnį rekreacijai, didinti vietovės patrauklumą verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui ir skatinti bendruomenės veiklos plėtrą. 

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt