Connect with us

Naujienos

Aptartas Lietuvos ir Vokietijos ekonominis bendradarbiavimas

Avatar

Paskelbta

2020 11 18

Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios. Tai įrodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas „Produkto grupės procentinė dalis pagal kilmę prekybos tinklų parduotuvėse“, apėmęs penkis didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Buvo tirtos 24 prekių grupės.

Tyrimas atskleidė, kad šių metų spalio mėn. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi. 

„Tokia statistika rodo tam tikrą lietuviškos produkcijos stabilumą prekybos centrų lentynose, tačiau pokyčių yra – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei  morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje:  jei 2019 m. spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc. 

„Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus  prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies“, – pastebi E. Pranckevičius. 

Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės – šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia – jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį. Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai – daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.

Prekybos centruose – tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena 

Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja. Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (2019 m. spalio mėn. buvo 48,5  proc.). 

„Tai įvyko „išstumiant“ iš rinkos importuotą nesupakuotą vištieną, kurios dalis sumažėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad prekybos centrai vis labiau atsigręžia į Lietuvos ūkininkus ir gamintojus, o ir pirkėjai labiau linkę rinktis lietuvišką mėsą“, – teigia E. Pranckevičius.

Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai – 1,6 – 3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje. 

Daugiausia – lietuviškų burokėlių

Lietuvos prekybos centruose daugiausiai galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų, nei lietuviškų. 

Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų – jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.

Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais. Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo  šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Praėjusią parą patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Avatar

Paskelbta

2020 11 25

Veiksminga ir skaidri pagalba žmogui ginant savo teises, teisingumo procesų spartinimas, pažangiais principais grįsta pataisos įstaigų veiklos pertvarka – tokie buvo kertiniai pastaruosius dvejus su puse metų trukę Teisingumo ministerijos darbai, kurie padėjo sustiprinti mūsų valstybės ir jos demokratinių vertybių apsaugą, padidino visuomenės saugumą. Dėkoju Jums už profesionalumą, stiprų pareigos jausmą, atsidavimą darbui, kuris ypač išryškėjo šiuo sunkiu Covid-19 pandemijos laiku, kai reikėjo atlikti ne tik kasdienines užduotis, bet ir operatyviai pertvarkyti institucijų veiklą, atsižvelgiant į naująją situaciją parengti reikalingus teisės aktus, taip pat –užtikrinti sklandžius rinkimus į Lietuvos Seimą. 

Prioritetas – piliečių teisės ir asmens laisvės 

Demokratinė valstybė turi nuolatos rūpintis savo piliečiais ir ginti jų teises ir laisves. Šioje srityje įvyko istorinis pokytis – Seimas priėmė Konstitucijos pakeitimą, įteisinantį individualų konstitucinį skundą. Teisingumo ministerijos specialistams parengus įstatymų pakeitimus, kuriais nustatomi tokio skundo pateikimo Konstituciniam Teismui sąlygos ir tvarka, šia teise gyventojai bei juridiniai asmenys jau gali naudotis nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu Seimo teisėkūros kelyje – ir kita Konstitucijos pataisa bei įstatymų projektai, reglamentuojantys visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą teismuose. Šie projektai parengti bendradarbiaujant Seimo nariams ir Teisingumo ministerijos specialistams. 

Problemas, susijusias su piliečių teisėmis ir jų apsauga, įtraukėme į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą. Po šio veiksmo žengtas ne mažiau svarbus žingsnis – toliau buvo svarstomas klausimas, kaip teisėtomis priemonėmis apginti ES piliečius nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo, teikiant nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

Mūsų iniciatyva ES teisingumo ministrų susitikime buvo aptartas ir ekspertams pavestas svarstyti klausimas dėl trečiosiose šalyse kalinamų piliečių perdavimo atlikti bausmę į savo pilietybės valstybę. 

Sustiprintos žmogaus teisių garantijos ir nacionalinėje teisėje. Laikydamiesi principo, kad asmens laisvės suvaržymas net ir trumpam laikotarpiui turi griežtai atitikti Konstitucijos nuostatas, parengėme ir Seimui svarstyti perdavėme įstatymų pataisas, padedančias apginti jų orumą ir reputaciją. Valstybė bus įpareigota sumokėti žmogui piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, jeigu iki teismo jis buvo suimtas, bet vėliau teismas panaikino visus įtarimus. Taip pat parengtos įstatymų pataisos, reglamentuojančios aiškesnę tvarką, kaip taikyti suėmimui alternatyvią priemonę – piniginį užstatą. Vienas iš paskutinių darbų – įstatymo pataisos, tiksliau apibrėžiančios asmens laikinojo sulaikymo pagrindus, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, taikant laisvės suvaržymą. 

Lietuva įvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą įteisinti bausmės iki gyvos galvos persvarstymo mechanizmą. Nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų bausmės, turi teisę pateikti teismui prašymą persvarstyti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės persvarstymo modelį EŽTT įvertino kaip vieną iš progresyviausių regione ir tapačias bylas išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo. Remiantis EŽTT sprendimais taip pat buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nagrinėjant baudžiamąją bylą asmuo neprivalės duoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, neatsižvelgiant į tai, koks jo statusas. 

Pertvarkomas teismų darbas 

Gana ilgai buvo konstatuojama, kad dėl didelio krūvio teismuose užtrunka bylų nagrinėjimas, o kai kurios bylos tęsiasi net kelerius metus. Parengėme teisinius pagrindus, leisiančius pertvarkyti bylų nagrinėjimo mechanizmą – spartinti teisingumo vykdymo procesą. Šios pertvarkos esmė – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, procesų supaprastinimas, mediacijos plėtojimas ir ikiteisminių ginčų sprendimo būdų taikymas, taip pat buvo parengti svarbūs baudžiamosios politikos pokyčiai. 

Šeimos ginčams spręsti įteisinta privalomoji mediacija sudaro prielaidas kasmet beveik 8000 tokių ginčų spręsti ne teismuose, o tarpininkaujant mediatoriams. Šių metų birželio mėnesį priimti nauji įstatymų pakeitimai suteikia galimybę vykdyti ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 

Šiuo metu Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plačiau taikyti paprastesnę ir greitesnę ikiteisminę administracinių, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir Mokestinių ginčų komisijoje. Tai leis užtikrinti efektyvią ir greitą pažeistų teisių gynybą bei trečdaliu sumažinti administracinių teismų darbo krūvį. 

Planuojama, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinės nebe apylinkės teismas, o kitos institucijos ne teismo tvarka. Taip apylinkių teismuose beveik dviem trečdaliais sumažėtų administracinių nusižengimų bylų, be to, nuo šių bylų tyrimo būtų atleista beveik trečdalis teisėjų. 

Teisingumo ministerija taip pat parengė paketą įstatymų projektų, kuriais siekiama išgryninti teismų funkcijas, sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau spręsti ginčus teismuose. Siūloma notarams perduoti dalį apylinkių teismų šiuo metu sprendžiamų klausimų, kurie nėra susiję su teisinio ginčo sprendimu, būtent – santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtinimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, taip pat vedybų sutarčių keitimo tvirtinimas. Šie pakeitimai leistų beveik 10 proc. sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį, sudarytų sąlygas efektyviai ginti pažeistas asmenų teises. Kadangi dėl siūlomo teisinio reguliavimo apylinkių teismuose labai sumažėtų nagrinėjamų bylų, teismams siūloma perduoti iki 100 000 eurų sumos padidintas ieškinio bylas, kurios dabar priskiriamos apygardų teismams. 

Nacionalinė teisinė sistema – europine kryptimi 

Atlikta sisteminė Baudžiamojo kodekso peržiūra ir Seimui pateiktas įstatymų paketo projektas, kuriuo siekiama baudžiamąją politiką grįsti rodikliais, atitinkančiais dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą. Lietuva iš ES ir kitų demokratinių šalių išsiskiria bausmių griežtumu. Todėl siūloma dekriminalizuoti nedidelio pavojingumo veikas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Įvedus tokias pataisas teisėsaugos ir teismų resursai būtų skiriami pačioms sudėtingiausioms ir didžiausią žalą darančioms nusikalstamoms veikoms tirti.

Lietuvos teisinė sistema sustiprėjo nacionalinėje teisėje įtvirtinus tarptautinius ir ES standartus. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos dėl kovos su terorizmu ir ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, pinigų plovimu, sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis bei jų klastojimu, seksualine prievarta prieš vaikus ir kita. 

Pasirengta dirbti naujojoje ES institucijoje – Europos prokuratūroje. 

Šiuolaikinė pataisos įstaiga skatina ir padeda žmogui keistis 

2018–2020 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas bausmių vykdymo sistemos reformai, kuria siekta atsiriboti nuo praeities paveldo apraiškų. Taikomos ES šalių praktikoje pasiteisinusios alternatyvios bausmės, stiprinama resocializacija, skatinanti nuteistuosius rinktis kitokį gyvenimo kelią, gerinamos nuteistųjų buities ir pareigūnų darbo sąlygos. Šios pertvarkos simboliu galima laikyti iš Vilniaus centro iškeldintą seniausią ir itin prastomis kalinių laikymo sąlygomis pagarsėjusį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kurio uždaryti nepavyko nė vienai Vyriausybei. 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, kuriomis išplėstas alternatyvių bausmių spektras ir iš esmės pertvarkytas nuteistųjų resocializacijos procesas. Šios kryptingos priemonės per dvejus metus leido daugiau kaip tūkstančiu sumažinti bendrą įkalintų asmenų skaičių ir pasitraukti iš niūrios lyderės pozicijos ES pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičių. Tokių asmenų rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 232 iki 194, o ES vidurkis yra 118. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui, kas mėnesį sutaupoma apie 130 tūkst. eurų, kurie skiriami jų gerovės projektams. Panevėžio ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įgyvendintas projektas „Lengvojo režimo sektorius“, skatinantis nuteistuosius dirbti, gerai elgtis ir už tai gauti daugiau lengvatų. Jo veiksmingumą liudija tai, kad lengvojo režimo grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius padidėjo beveik 3 kartus. 

Laisvės atėmimo įstaigose sparčiai pereinama prie nuteistųjų priežiūros kamerų tipo patalpose, o tai sudaro palankesnes resocializacijos sąlygas, suvaržo subkultūros sklidimą. Naujų tokio tipo korpusų įrengta Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, dar vieni remontuojami Alytuje. Šiais metais pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo paramos sutartis, pagal kurią per artimiausius ketverius metus už 20 mln. eurų Vilniaus ir Pravieniškių pataisos įstaigose bus įrengta 300 naujų, tarptautinius standartus atitinkančių kalinimo vietų, nuteistųjų užimtumui ir resocializacijai vykdyti reikalingos patalpos. Už šias lėšas taip pat bus pastatytas naujas modernus Kalėjimų departamento Mokymo centras. 

Sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose integruota į nacionalinę sveikatos sistemą ir sudarytos galimybės gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Dabar nuteistieji valstybės biudžeto lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šie pokyčiai, taip pat struktūrinė medicinos tarnybų pertvarka laisvės atėmimo vietose suteikė galimybę sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 33 procentais.

Praėjusiais metais optimizuotas bausmių vykdymo įstaigų tinklas – įvykdyta Kalėjimų departamento ir visų kalinimo įstaigų reforma. Sujungus 6 įstaigas į 3 (sutaupyta apie 1 mln. eurų) ir konsolidavus  administracinius padalinius (sutaupyta dar pusė milijono eurų), sumažėjo vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų bei padaugėjo tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių pareigūnų. Penkiuose didžiuosiuose miestuose veikusios probacijos tarnybos sujungtos į vieną Lietuvos probacijos tarnybą. 

Pastaraisiais metais visų grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestis padidėjo 35 procentais. Šiemet mažiausias pareigūno atlyginimas, išskyrus tik pradėjusius dirbti asmenis, sieks 1000 eurų atskaičius mokesčius

Antstolių ir notariato paslaugos – paprastesnės, greitesnės ir pigesnės

Inicijuotos įstatymų pataisos, kurios suteikia galimybę riboti antstolių pelną ir atpiginti jų paslaugas gyventojams. Antstolių veiklos srityje nustačius naują – skaidresnę sprendimų vykdymo tvarką atsisakyta neretai atliekamų perteklinių ir ekonomiškai nepagrįstų veiksmų, sumažėjo skolų išieškojimo išlaidos. 

Teisingumo ministerijos iniciatyva padidinta skolininko būstui taikoma apsauga. Terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto, prailgintas nuo 6 iki 18 mėnesių, taip pat šis būstas negali būti parduodamas dėl palyginti nedidelių skolų. Dar vienas pokytis – žymiai sumažintas išskaitų, daromų iš skolininko darbo užmokesčio ar pensijos, procentas.

Be to, Teisingumo ministerijos inicijuoti teisės aktai skatina proceso šalis kuo daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu naudojantis informacinėmis technologijomis.

Patvirtinti nauji, dešimtmetį neperžiūrėti notarų įkainiai, suteiksiantys papildomų lengvatų. Nuo įkainio už hipotekos patvirtinimą atleidžiamos jaunos šeimos, kai yra įkeičiamas pirmasis būstas iki 87 000 eurų. Taip pat nuo jo mokėjimo atleidžiami globojami (rūpinami) nepilnamečiai vaikai, paveldintys nekilnojamąjį turtą po savo tėvų ar senelių mirties. 

Seimui pateikti įstatymų projektai, įteisinantys notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas, ir naują notarų paslaugą – organizuoti turto pardavimo ir nuomos aukcionus virtualioje erdvėje. 

Seimas patvirtino įstatymų pataisas, kad į antstolių ir notarų garbės teismus, nagrinėjančius drausmės bylas, būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tai teisinei sistemai suteiks daugiau atvirumo ir pasitikėjimo. 
 
Atveriami duomenys viešai prieigai 

Atsižvelgiant į naudotojų poreikį praėjusiais metais visuomenei ir verslui buvo atverti Teisingumo ministerijos valdomų Nekilnojamojo turto, Patentų, Prekių ženklų ir Dizaino registrų duomenys, o šiemet – ir Adresų registro duomenys.

Nuo 2020 m. liepos Teisingumo ministerija ir jos valdymo sričiai priskiriamos institucijos atveria savo tvarkomus ir statistinius duomenis bei skelbia juos Lietuvos atvirų duomenų portale. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino tvarką, pagal kurią visuomenė, institucijos, verslas gali naudotis jiems reikalinga nuasmeninta statistine ir analitine informacija. 

Parengti įstatymų pakeitimų projektai, sudarantys teisines prielaidas steigti Politinių partijų narių registrą, kuriame būtų registruojami politinių partijų nariai ir tvarkomi jų duomenys. Naujajame registre bus kaupiama tiksli ir teisinga informacija apie politinių partijų veikloje dalyvaujančius piliečius. ES piliečiams sudaryta galimybė būti Lietuvos politinių partijų nariais, jeigu jie teisėtai  šalyje gyvena ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Sustiprinta piliečių teisinė apsauga 

Teisingumo ministerija aktyviai kėlė produktų nevienodos kokybės klausimą tiek Lietuvoje, tiek ir ES lygiu. Pasiekta, kad ES teisėje skirtinga prekių kokybė prilyginta nesąžiningai komercinei veiklai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) suteikti įgaliojimai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus („slaptas pirkėjas“), blokuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetaines, kuriose šiurkščiai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai. Padidintos ir sankcijos verslo subjektams už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios sudarys sąlygas veiksmingiau ginti vartotojų teises, kai vartojimo ginčai sprendžiami neteismine tvarka. Vartotojų asociacijos galės pateikti grupės ieškinius, taip pat įsitraukti į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. Keičiamas vartotojų asociacijų vykdomų projektų ir veiklų finansavimas valstybės lėšomis – pinigai skiriami Teisingumo ministerijos identifikuotoms problemoms vartotojų teisių apsaugos srityje spręsti. 

Parengta ir patvirtinta Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros 2019–2027 metų programa. 

Įvykdyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reforma, kuri užtikrina, kad valstybės teikiamas nemokamas teisines paslaugas gautų tie asmenys, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali apginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas, patobulinta ir apmokėjimo už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą tvarka. Per 2016–2020 m. atlyginimo bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas užmokestis advokatams ir mediatoriams, padidėjo nuo 13  iki 18 eurų, arba 38,5 procento. 

Įgyvendinus ES duomenų apsaugos reformą, sustiprinta piliečių teisė į asmens duomenų apsaugą ir užtikrinta vienodo ir aukšto lygmens fizinių asmenų apsauga, tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų gegužę įsigaliojo teisingumo ministro patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurios išplečia vardo ir pavardės keitimo pagrindą. Sudaryta galimybė pasikeisti pavardę ir įgyti kitokį šios pavardės variantą: be priesagos, su priesaga, su kitokia priesaga ar galūne, jeigu tradicinėje vartosenoje yra toks pavardės variantas. Nustatyta teisė pasikeisti pavardę, jeigu pareiškėjas nori turėti savo pavardę, užrašytą lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles), bei teisė pakeisti vardą, jei vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje, kurioje asmuo nuolat gyvena arba yra jos pilietis.

Kyla antikorupcijos indeksas 

Organizacijos „Transparency International“ 2019 m. duomenimis korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus. Be to, mažėja gyventojų, manančių kad kyšis padeda spręsti problemas: nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais (buvo 68, 2019 m. – 61). 

2019 m. pradėjo veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, remiantis jų pranešimais pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Tai liudija, kad Lietuvoje formuojasi antikorupcinė aplinka, auga visuomenės nepakantumas šiam reiškiniui, mažėja korupcinė patirtis.

Tinkamai buvo pasirengta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ir atsižvelgiant į geriausią užsienio valstybių praktiką parengto Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimui. 2018 m. Teisingumo ministerija parengė įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos mechanizmą.

Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, nustatančius aiškias lobistinės veiklos taisykles, pagal kurias verslo asociacijos turės viešinti teisėkūrai daromą įtaką. Taigi lobistine veikla užsiimantys asmenys privalės atvirai ir skaidriai deklaruoti, kokių jie siekia valstybės sprendimų. 

Kad ir toliau kryptingai būtų skatinama antikorupcinė veikla, Teisingumo ministerija parengė Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo veiklų planą, kuriame apibrėžtos trejų metų korupcijos prevencijos priemonės, orientuotos į įvairius valstybės sektorius – savivaldybes, sveikatos priežiūrą, viešuosius pirkimus, teismų veiklą ir kita. 

Atsvara pandemijos barjerams – elektroninių paslaugų plėtra 

Netikėtą pasaulinės pandemijos iššūkį priėmėme, operatyviai ir plačiai pasitelkdami informacines technologijas, modernizuodami teisines procedūras, kurios leido sparčiai skaitmenizuoti daugelį veiksmų. Baigtas įtvirtinti antstolių privalomas darbas Antstolių informacinėje sistemoje leidžia proceso šalims iš bet kurios vietos, kur veikia internetas, prisijungus gauti informaciją. 

Elektroniniu būdu pradėta teikti daugiau civilinės metrikacijos paslaugų. Dabar galima užsakyti ir gauti civilinės būklės dokumentus neatvykstant į įstaigą, o prašymą sutuokti galima siųsti elektroniniu laišku, perduoti registruotu paštu arba per kurjerį 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą specialų įstatymą, reglamentuojantį vartotojų teises ir numatantį kuponų išdavimo vartotojams mechanizmą, kai dėl karantino ribojimų neįvyko sporto, kultūros, pramogų ar kiti renginiai. 

Nustatyta tvarka, kaip civiliniame ir administraciniame procese rengti nuotolinius teismo posėdžius, naudojant ne tik vaizdo konferencijų, bet ir telekonferencijų technologijas, užtikrinančias didesnes galimybes organizuoti sklandų teismų darbą. Tikiuosi, kad naujas Seimas pritars pateiktoms Baudžiamojo kodekso proceso pataisoms įtvirtinti siekiamybę nuotoliniu būdu atlikti ir ikiteisminį tyrimą bei nagrinėti baudžiamąsias bylas. 
————————————-
Čia paminėti tik svarbiausi visų mūsų atlikti ar pradėti darbai, kuriuos tęsiant toliau vyks būtinos permainos bei bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos, stiprės teisingumas visuomenėje, didės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti su Jumis – geriausiais įvairių sričių teisės specialistais Lietuvoje. 

Skaityti toliau

Rajonas

Savitarpio pagalbos grupės nuotolinis susitikimas Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Š. m. lapkričio 27 dieną nuo 15.30 val. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras kviečia globėjus (rūpintojus) į Savitarpio pagalbos grupės susitikimą.
Susitikimo metu aptarsime aktualias situacijas, skatinsime dalintis patirtimi ir patarimais, ieškosime sprendimo būdų.
Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, trukmė 1 val. Norinčius dalyvauti prašome registruotis el. p. terese.radziuniene@svgc.lt arba telefonu 8 614 84502.
Visiems dalyviams į nurodytus el. paštus bus atsiųstos prisijungimo nuorodos į susitikimą.
Susitikimą ves Tarnybos atestuoti asmenys Dorota Baranovska ir Teresė Radžiūnienė.

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centroGlobos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius: sustiprinome mūsų valstybės ir demokratinių vertybių apsaugą bei gyvybingumą

Avatar

Paskelbta

2020 11 25

Veiksminga ir skaidri pagalba žmogui ginant savo teises, teisingumo procesų spartinimas, pažangiais principais grįsta pataisos įstaigų veiklos pertvarka – tokie buvo kertiniai pastaruosius dvejus su puse metų trukę Teisingumo ministerijos darbai, kurie padėjo sustiprinti mūsų valstybės ir jos demokratinių vertybių apsaugą, padidino visuomenės saugumą. Dėkoju Jums už profesionalumą, stiprų pareigos jausmą, atsidavimą darbui, kuris ypač išryškėjo šiuo sunkiu Covid-19 pandemijos laiku, kai reikėjo atlikti ne tik kasdienines užduotis, bet ir operatyviai pertvarkyti institucijų veiklą, atsižvelgiant į naująją situaciją parengti reikalingus teisės aktus, taip pat –užtikrinti sklandžius rinkimus į Lietuvos Seimą. 

Prioritetas – piliečių teisės ir asmens laisvės 

Demokratinė valstybė turi nuolatos rūpintis savo piliečiais ir ginti jų teises ir laisves. Šioje srityje įvyko istorinis pokytis – Seimas priėmė Konstitucijos pakeitimą, įteisinantį individualų konstitucinį skundą. Teisingumo ministerijos specialistams parengus įstatymų pakeitimus, kuriais nustatomi tokio skundo pateikimo Konstituciniam Teismui sąlygos ir tvarka, šia teise gyventojai bei juridiniai asmenys jau gali naudotis nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu Seimo teisėkūros kelyje – ir kita Konstitucijos pataisa bei įstatymų projektai, reglamentuojantys visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą teismuose. Šie projektai parengti bendradarbiaujant Seimo nariams ir Teisingumo ministerijos specialistams. 

Problemas, susijusias su piliečių teisėmis ir jų apsauga, įtraukėme į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą. Po šio veiksmo žengtas ne mažiau svarbus žingsnis – toliau buvo svarstomas klausimas, kaip teisėtomis priemonėmis apginti ES piliečius nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo, teikiant nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

Mūsų iniciatyva ES teisingumo ministrų susitikime buvo aptartas ir ekspertams pavestas svarstyti klausimas dėl trečiosiose šalyse kalinamų piliečių perdavimo atlikti bausmę į savo pilietybės valstybę. 

Sustiprintos žmogaus teisių garantijos ir nacionalinėje teisėje. Laikydamiesi principo, kad asmens laisvės suvaržymas net ir trumpam laikotarpiui turi griežtai atitikti Konstitucijos nuostatas, parengėme ir Seimui svarstyti perdavėme įstatymų pataisas, padedančias apginti jų orumą ir reputaciją. Valstybė bus įpareigota sumokėti žmogui piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, jeigu iki teismo jis buvo suimtas, bet vėliau teismas panaikino visus įtarimus. Taip pat parengtos įstatymų pataisos, reglamentuojančios aiškesnę tvarką, kaip taikyti suėmimui alternatyvią priemonę – piniginį užstatą. Vienas iš paskutinių darbų – įstatymo pataisos, tiksliau apibrėžiančios asmens laikinojo sulaikymo pagrindus, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, taikant laisvės suvaržymą. 

Lietuva įvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą įteisinti bausmės iki gyvos galvos persvarstymo mechanizmą. Nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų bausmės, turi teisę pateikti teismui prašymą persvarstyti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės persvarstymo modelį EŽTT įvertino kaip vieną iš progresyviausių regione ir tapačias bylas išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo. Remiantis EŽTT sprendimais taip pat buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nagrinėjant baudžiamąją bylą asmuo neprivalės duoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, neatsižvelgiant į tai, koks jo statusas. 

Pertvarkomas teismų darbas 

Gana ilgai buvo konstatuojama, kad dėl didelio krūvio teismuose užtrunka bylų nagrinėjimas, o kai kurios bylos tęsiasi net kelerius metus. Parengėme teisinius pagrindus, leisiančius pertvarkyti bylų nagrinėjimo mechanizmą – spartinti teisingumo vykdymo procesą. Šios pertvarkos esmė – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, procesų supaprastinimas, mediacijos plėtojimas ir ikiteisminių ginčų sprendimo būdų taikymas, taip pat buvo parengti svarbūs baudžiamosios politikos pokyčiai. 

Šeimos ginčams spręsti įteisinta privalomoji mediacija sudaro prielaidas kasmet beveik 8000 tokių ginčų spręsti ne teismuose, o tarpininkaujant mediatoriams. Šių metų birželio mėnesį priimti nauji įstatymų pakeitimai suteikia galimybę vykdyti ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 

Šiuo metu Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plačiau taikyti paprastesnę ir greitesnę ikiteisminę administracinių, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir Mokestinių ginčų komisijoje. Tai leis užtikrinti efektyvią ir greitą pažeistų teisių gynybą bei trečdaliu sumažinti administracinių teismų darbo krūvį. 

Planuojama, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinės nebe apylinkės teismas, o kitos institucijos ne teismo tvarka. Taip apylinkių teismuose beveik dviem trečdaliais sumažėtų administracinių nusižengimų bylų, be to, nuo šių bylų tyrimo būtų atleista beveik trečdalis teisėjų. 

Teisingumo ministerija taip pat parengė paketą įstatymų projektų, kuriais siekiama išgryninti teismų funkcijas, sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau spręsti ginčus teismuose. Siūloma notarams perduoti dalį apylinkių teismų šiuo metu sprendžiamų klausimų, kurie nėra susiję su teisinio ginčo sprendimu, būtent – santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtinimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, taip pat vedybų sutarčių keitimo tvirtinimas. Šie pakeitimai leistų beveik 10 proc. sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį, sudarytų sąlygas efektyviai ginti pažeistas asmenų teises. Kadangi dėl siūlomo teisinio reguliavimo apylinkių teismuose labai sumažėtų nagrinėjamų bylų, teismams siūloma perduoti iki 100 000 eurų sumos padidintas ieškinio bylas, kurios dabar priskiriamos apygardų teismams. 

Nacionalinė teisinė sistema – europine kryptimi 

Atlikta sisteminė Baudžiamojo kodekso peržiūra ir Seimui pateiktas įstatymų paketo projektas, kuriuo siekiama baudžiamąją politiką grįsti rodikliais, atitinkančiais dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą. Lietuva iš ES ir kitų demokratinių šalių išsiskiria bausmių griežtumu. Todėl siūloma dekriminalizuoti nedidelio pavojingumo veikas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Įvedus tokias pataisas teisėsaugos ir teismų resursai būtų skiriami pačioms sudėtingiausioms ir didžiausią žalą darančioms nusikalstamoms veikoms tirti.

Lietuvos teisinė sistema sustiprėjo nacionalinėje teisėje įtvirtinus tarptautinius ir ES standartus. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos dėl kovos su terorizmu ir ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, pinigų plovimu, sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis bei jų klastojimu, seksualine prievarta prieš vaikus ir kita. 

Pasirengta dirbti naujojoje ES institucijoje – Europos prokuratūroje. 

Šiuolaikinė pataisos įstaiga skatina ir padeda žmogui keistis 

2018–2020 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas bausmių vykdymo sistemos reformai, kuria siekta atsiriboti nuo praeities paveldo apraiškų. Taikomos ES šalių praktikoje pasiteisinusios alternatyvios bausmės, stiprinama resocializacija, skatinanti nuteistuosius rinktis kitokį gyvenimo kelią, gerinamos nuteistųjų buities ir pareigūnų darbo sąlygos. Šios pertvarkos simboliu galima laikyti iš Vilniaus centro iškeldintą seniausią ir itin prastomis kalinių laikymo sąlygomis pagarsėjusį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kurio uždaryti nepavyko nė vienai Vyriausybei. 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, kuriomis išplėstas alternatyvių bausmių spektras ir iš esmės pertvarkytas nuteistųjų resocializacijos procesas. Šios kryptingos priemonės per dvejus metus leido daugiau kaip tūkstančiu sumažinti bendrą įkalintų asmenų skaičių ir pasitraukti iš niūrios lyderės pozicijos ES pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičių. Tokių asmenų rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 232 iki 194, o ES vidurkis yra 118. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui, kas mėnesį sutaupoma apie 130 tūkst. eurų, kurie skiriami jų gerovės projektams. Panevėžio ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įgyvendintas projektas „Lengvojo režimo sektorius“, skatinantis nuteistuosius dirbti, gerai elgtis ir už tai gauti daugiau lengvatų. Jo veiksmingumą liudija tai, kad lengvojo režimo grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius padidėjo beveik 3 kartus. 

Laisvės atėmimo įstaigose sparčiai pereinama prie nuteistųjų priežiūros kamerų tipo patalpose, o tai sudaro palankesnes resocializacijos sąlygas, suvaržo subkultūros sklidimą. Naujų tokio tipo korpusų įrengta Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, dar vieni remontuojami Alytuje. Šiais metais pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo paramos sutartis, pagal kurią per artimiausius ketverius metus už 20 mln. eurų Vilniaus ir Pravieniškių pataisos įstaigose bus įrengta 300 naujų, tarptautinius standartus atitinkančių kalinimo vietų, nuteistųjų užimtumui ir resocializacijai vykdyti reikalingos patalpos. Už šias lėšas taip pat bus pastatytas naujas modernus Kalėjimų departamento Mokymo centras. 

Sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose integruota į nacionalinę sveikatos sistemą ir sudarytos galimybės gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Dabar nuteistieji valstybės biudžeto lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šie pokyčiai, taip pat struktūrinė medicinos tarnybų pertvarka laisvės atėmimo vietose suteikė galimybę sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 33 procentais.

Praėjusiais metais optimizuotas bausmių vykdymo įstaigų tinklas – įvykdyta Kalėjimų departamento ir visų kalinimo įstaigų reforma. Sujungus 6 įstaigas į 3 (sutaupyta apie 1 mln. eurų) ir konsolidavus  administracinius padalinius (sutaupyta dar pusė milijono eurų), sumažėjo vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų bei padaugėjo tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių pareigūnų. Penkiuose didžiuosiuose miestuose veikusios probacijos tarnybos sujungtos į vieną Lietuvos probacijos tarnybą. 

Pastaraisiais metais visų grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestis padidėjo 35 procentais. Šiemet mažiausias pareigūno atlyginimas, išskyrus tik pradėjusius dirbti asmenis, sieks 1000 eurų atskaičius mokesčius

Antstolių ir notariato paslaugos – paprastesnės, greitesnės ir pigesnės

Inicijuotos įstatymų pataisos, kurios suteikia galimybę riboti antstolių pelną ir atpiginti jų paslaugas gyventojams. Antstolių veiklos srityje nustačius naują – skaidresnę sprendimų vykdymo tvarką atsisakyta neretai atliekamų perteklinių ir ekonomiškai nepagrįstų veiksmų, sumažėjo skolų išieškojimo išlaidos. 

Teisingumo ministerijos iniciatyva padidinta skolininko būstui taikoma apsauga. Terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto, prailgintas nuo 6 iki 18 mėnesių, taip pat šis būstas negali būti parduodamas dėl palyginti nedidelių skolų. Dar vienas pokytis – žymiai sumažintas išskaitų, daromų iš skolininko darbo užmokesčio ar pensijos, procentas.

Be to, Teisingumo ministerijos inicijuoti teisės aktai skatina proceso šalis kuo daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu naudojantis informacinėmis technologijomis.

Patvirtinti nauji, dešimtmetį neperžiūrėti notarų įkainiai, suteiksiantys papildomų lengvatų. Nuo įkainio už hipotekos patvirtinimą atleidžiamos jaunos šeimos, kai yra įkeičiamas pirmasis būstas iki 87 000 eurų. Taip pat nuo jo mokėjimo atleidžiami globojami (rūpinami) nepilnamečiai vaikai, paveldintys nekilnojamąjį turtą po savo tėvų ar senelių mirties. 

Seimui pateikti įstatymų projektai, įteisinantys notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas, ir naują notarų paslaugą – organizuoti turto pardavimo ir nuomos aukcionus virtualioje erdvėje. 

Seimas patvirtino įstatymų pataisas, kad į antstolių ir notarų garbės teismus, nagrinėjančius drausmės bylas, būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tai teisinei sistemai suteiks daugiau atvirumo ir pasitikėjimo. 
 
Atveriami duomenys viešai prieigai 

Atsižvelgiant į naudotojų poreikį praėjusiais metais visuomenei ir verslui buvo atverti Teisingumo ministerijos valdomų Nekilnojamojo turto, Patentų, Prekių ženklų ir Dizaino registrų duomenys, o šiemet – ir Adresų registro duomenys.

Nuo 2020 m. liepos Teisingumo ministerija ir jos valdymo sričiai priskiriamos institucijos atveria savo tvarkomus ir statistinius duomenis bei skelbia juos Lietuvos atvirų duomenų portale. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino tvarką, pagal kurią visuomenė, institucijos, verslas gali naudotis jiems reikalinga nuasmeninta statistine ir analitine informacija. 

Parengti įstatymų pakeitimų projektai, sudarantys teisines prielaidas steigti Politinių partijų narių registrą, kuriame būtų registruojami politinių partijų nariai ir tvarkomi jų duomenys. Naujajame registre bus kaupiama tiksli ir teisinga informacija apie politinių partijų veikloje dalyvaujančius piliečius. ES piliečiams sudaryta galimybė būti Lietuvos politinių partijų nariais, jeigu jie teisėtai  šalyje gyvena ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Sustiprinta piliečių teisinė apsauga 

Teisingumo ministerija aktyviai kėlė produktų nevienodos kokybės klausimą tiek Lietuvoje, tiek ir ES lygiu. Pasiekta, kad ES teisėje skirtinga prekių kokybė prilyginta nesąžiningai komercinei veiklai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) suteikti įgaliojimai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus („slaptas pirkėjas“), blokuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetaines, kuriose šiurkščiai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai. Padidintos ir sankcijos verslo subjektams už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios sudarys sąlygas veiksmingiau ginti vartotojų teises, kai vartojimo ginčai sprendžiami neteismine tvarka. Vartotojų asociacijos galės pateikti grupės ieškinius, taip pat įsitraukti į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. Keičiamas vartotojų asociacijų vykdomų projektų ir veiklų finansavimas valstybės lėšomis – pinigai skiriami Teisingumo ministerijos identifikuotoms problemoms vartotojų teisių apsaugos srityje spręsti. 

Parengta ir patvirtinta Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros 2019–2027 metų programa. 

Įvykdyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reforma, kuri užtikrina, kad valstybės teikiamas nemokamas teisines paslaugas gautų tie asmenys, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali apginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas, patobulinta ir apmokėjimo už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą tvarka. Per 2016–2020 m. atlyginimo bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas užmokestis advokatams ir mediatoriams, padidėjo nuo 13  iki 18 eurų, arba 38,5 procento. 

Įgyvendinus ES duomenų apsaugos reformą, sustiprinta piliečių teisė į asmens duomenų apsaugą ir užtikrinta vienodo ir aukšto lygmens fizinių asmenų apsauga, tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų gegužę įsigaliojo teisingumo ministro patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurios išplečia vardo ir pavardės keitimo pagrindą. Sudaryta galimybė pasikeisti pavardę ir įgyti kitokį šios pavardės variantą: be priesagos, su priesaga, su kitokia priesaga ar galūne, jeigu tradicinėje vartosenoje yra toks pavardės variantas. Nustatyta teisė pasikeisti pavardę, jeigu pareiškėjas nori turėti savo pavardę, užrašytą lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles), bei teisė pakeisti vardą, jei vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje, kurioje asmuo nuolat gyvena arba yra jos pilietis.

Kyla antikorupcijos indeksas 

Organizacijos „Transparency International“ 2019 m. duomenimis korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus. Be to, mažėja gyventojų, manančių kad kyšis padeda spręsti problemas: nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais (buvo 68, 2019 m. – 61). 

2019 m. pradėjo veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, remiantis jų pranešimais pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Tai liudija, kad Lietuvoje formuojasi antikorupcinė aplinka, auga visuomenės nepakantumas šiam reiškiniui, mažėja korupcinė patirtis.

Tinkamai buvo pasirengta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ir atsižvelgiant į geriausią užsienio valstybių praktiką parengto Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimui. 2018 m. Teisingumo ministerija parengė įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos mechanizmą.

Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, nustatančius aiškias lobistinės veiklos taisykles, pagal kurias verslo asociacijos turės viešinti teisėkūrai daromą įtaką. Taigi lobistine veikla užsiimantys asmenys privalės atvirai ir skaidriai deklaruoti, kokių jie siekia valstybės sprendimų. 

Kad ir toliau kryptingai būtų skatinama antikorupcinė veikla, Teisingumo ministerija parengė Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo veiklų planą, kuriame apibrėžtos trejų metų korupcijos prevencijos priemonės, orientuotos į įvairius valstybės sektorius – savivaldybes, sveikatos priežiūrą, viešuosius pirkimus, teismų veiklą ir kita. 

Atsvara pandemijos barjerams – elektroninių paslaugų plėtra 

Netikėtą pasaulinės pandemijos iššūkį priėmėme, operatyviai ir plačiai pasitelkdami informacines technologijas, modernizuodami teisines procedūras, kurios leido sparčiai skaitmenizuoti daugelį veiksmų. Baigtas įtvirtinti antstolių privalomas darbas Antstolių informacinėje sistemoje leidžia proceso šalims iš bet kurios vietos, kur veikia internetas, prisijungus gauti informaciją. 

Elektroniniu būdu pradėta teikti daugiau civilinės metrikacijos paslaugų. Dabar galima užsakyti ir gauti civilinės būklės dokumentus neatvykstant į įstaigą, o prašymą sutuokti galima siųsti elektroniniu laišku, perduoti registruotu paštu arba per kurjerį 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą specialų įstatymą, reglamentuojantį vartotojų teises ir numatantį kuponų išdavimo vartotojams mechanizmą, kai dėl karantino ribojimų neįvyko sporto, kultūros, pramogų ar kiti renginiai. 

Nustatyta tvarka, kaip civiliniame ir administraciniame procese rengti nuotolinius teismo posėdžius, naudojant ne tik vaizdo konferencijų, bet ir telekonferencijų technologijas, užtikrinančias didesnes galimybes organizuoti sklandų teismų darbą. Tikiuosi, kad naujas Seimas pritars pateiktoms Baudžiamojo kodekso proceso pataisoms įtvirtinti siekiamybę nuotoliniu būdu atlikti ir ikiteisminį tyrimą bei nagrinėti baudžiamąsias bylas. 
————————————-
Čia paminėti tik svarbiausi visų mūsų atlikti ar pradėti darbai, kuriuos tęsiant toliau vyks būtinos permainos bei bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos, stiprės teisingumas visuomenėje, didės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti su Jumis – geriausiais įvairių sričių teisės specialistais Lietuvoje. 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt