Connect with us

Naujienos

Penktadienį prasideda švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2020“, ji vyks nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

2020 11 19

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Dėl savo teisių darbe rekomenduojama konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija, netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje bei kreiptis dėl nedarbo ar ilgalaikio darbo išmokų iš „Sodros“.

„Visiškai suprantama, kad tebesitęsianti pandemija stipriai smogė verslui. Tačiau darbuotojams svarbu žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai ir karantinui, Darbo kodekso reikalavimai išlieka ir jų laikytis – privalu. Darbuotojus raginu domėtis savo teisėmis ir svarbiausia – nebijoti konsultuotis“, – sako laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einantis Linas Kukuraitis.

Kiek darbuotojas gauna prastovos metu

Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams. Tačiau tokiu atveju darbdavys gali skelbti darbuotojui prastovą, mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą už visą etatą ir iš valstybės gauti subsidiją darbo užmokesčiui.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:

Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

  • 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:

  • 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

SVARBU. Visi prastovose esantys darbuotojai turi žinoti, kad nors prastovos metu darbuotojas nedirba, darbdavys jam turėtų mokėti ne mažiau nei 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Darbuotojo negalima atleisti be įspėjimo ir išmokų

Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Todėl geriau pasiūlyti darbdaviui atleisti savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:

  • 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

RIBOJIMAI. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jeigu esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų arba nėščia darbuotoja (iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai).

Ką daryti, jeigu atleido

NEDARBO IŠMOKA. Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau).

Vidutinė nedarbo išmoka už pilną mėnesį siekia apie  343 eurus, maksimali – apie 783 eurus.

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKA. Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

  • 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
  • 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
  • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 statistika Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdami į vis besikeičiančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo šiol, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialia informacija, pateiksime apibendrintą svarbiausią Covid-19 statistiką Vilniaus rajono savivaldybėje.
Lapkričio 27 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 25 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Šiuo metu iš viso Vilniaus rajone Covid-19 serga 1 129 asmenys, nuo pandemijos pradžios – 1 687 asmenys. Pasveiko – 558 asmenys, mirė – 7 Covid-19 liga sirgę asmenys. Izoliacijoje šiuo metu yra 820 asmenys.
Plintantis koronavirusas įsisuko ir į švietimo įstaigas. Iš 62 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldume esančių švietimo įstaigų šiuo metu Covid-19 atvejai fiksuojami 30 mokyklų. Nuo spalio 22 d. iki lapkričio 27 d. imtinai iš viso serga 91 asmuo, iš jų 47 moksleiviai ir 44 suaugę asmenys (mokytojai ir (ar) personalas).
Deja, bet ne išimtis ir Vilniaus rajone socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Remiantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų. Savivaldybės duomenimis, nuo lapkričio 24 iki 27 d. imtinai fiksuojama 9 Covid-19 teigiamų tyrimo atsakymų tarp Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojų ir 24 atvejai tarp socialinės globos gyventojų. Visi minimi atvejai yra lengvi arba besimptomiai.

 
Ugdymo organizavimas
Paskelbto Lietuvoje antrojo karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai ugdymo įstaigas lanko kaip ir įprastai, t. y. fiziškai dalyvaujant užsiėmimuose. Tuo tarpu vyresniems (5-12 klasių) moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kitiems moksleiviams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – privaloma.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba nesant galimybių vykdyti laikantis Vyriausybės nustatytų būtinų saugos reikalavimų, neformalusis vaikų švietimas yra sustabdytas.
Priešmokyklinukams, pirmokams ar specialiųjų mokyklų vaikams, kuriems vyksta įprastas kontaktinis ugdymas, maitinimas vyksta įprastai, tik laikantis visų operacijų vadovo rekomendacijų. Tuo tarpu moksleiviams, kuriems pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigos užtikrina sausų maisto davinių teikimą. Kilus klausimų dėl maisto organizavimo, tėvai turi kreiptis į švietimo įstaigą.
 
Socialinių paslaugų įstaigų veikla karantino metu
Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigos karantino metu ir toliau veikia, tačiau siekiant užkirsti kelią viruso plitimui pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse, griežtai laikomasi visų Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui įstaigose, kuriose daugiausia yra rizikos grupei priklausančių asmenų, draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Išimtis taikoma tik terminalinės būklės gyventojų lankymui ir (ar) asmenims, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
Šeimos gydytojo konsultacijai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Vilniaus rajono ambulatorijose ir BPG kabinetuose priimami tik iš anksto registruoti pacientai. Registracija tel. (8 5) 247 0027 arba https://registracija.vrcp.lt/.  
Nuotoliniu būdu šeimos gydytojo komandos nario konsultacija teikiama, kai įtariama užkrečiamoji liga (karščiuojantys pacientai), kai paciento būklė leidžia jam teikti nuotolines paslaugas, pakartotinės konsultacijos, vaistų, medicinos pagalbos priemonių išrašymo, tyrimų rezultatų įvertinimo bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejais.
Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija tiesioginio kontakto būdu teikiama dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo pacientui. Kontaktiniu būdu ir toliau bus teikiamos odontologijos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos, taip pat konsultacijos vykdant ligų prevencijos programas.
Karščiuojantys pacientai kontaktiniu būdu konsultuojami tik po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos.
Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00–20.00 val., šeštadienį 8.00–12.00 val., sekmadienį nedirba.
Nemenčinės poliklinikos pacientai į tiesiogines ir nuotolines gydytojų konsultacijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 237 1365, (8 5) 237 1562 arba internetu www.nempol.lt.
Nemenčinės darbo laikas: pirmadienį – penktadienį 7.00-17.00 val., šeštadienį 8.00-12.00 val., sekmadienį nedirba.
 
Bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų veikla
Lietuvoje paskelbto karantino metu atšaukti visi šiuo laikotarpiu turėję vykti renginiai bibliotekose, kultūros centruose ir muziejuose, todėl pandemijos ir karantino metu kultūrinis gyvenimas ir veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės sprendimu leistas muziejų ir galerijų lankymas ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.
Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir bibliotekos struktūriniuose padaliniuose lankytojai į bibliotekų patalpas neįleidžiami, tačiau dominančias knygas ir leidinius gali užsakyti nuotoliniu būdu – internetinėje svetainėje https://virvb.libis.lt/content/login.jsp, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių elektroniniais paštais ir telefonais (kontaktų sąrašas pridedamas). Rekomenduojama pirmiausia užsisakyti knygas, gauti patvirtinimą, kad jos paruoštos, ir tik tada eiti į biblioteką. Leidinius grąžinti rekomenduojama vienkartiniame plastikiniame maišelyje.
Nemenčinės ir Rudaminos daugiafunkciniai kultūros centrai ir jų skyriai bei Vilniaus rajone veikiantys muziejai karantino metu savo lankytojus sekti naujienas bei dalyvauti renginiuose kviečia nuotoliniu būdu.
Kviečiame pasekti ir pamėgti Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras – NDKC ir Rudaminos DKC Facebook paskyras bei dalyvauti skelbiamose konkursuose ir nuotoliniuose koncertuose. Taip pat savo nuotolinę kultūrinę veiklą Facebook tinkle skelbia ir NDKC bei RDKC struktūriniai padaliniai.
Vilniaus krašto etnografinio muziejaus Facebook paskyroje pamatysite virtualias parodas ir įvairias pamokėles.
Raginame laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, tinkamai dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Būkime sveiki! Saugokime ir saugokimės!
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt