Connect with us

Naujienos

Bus sutvarkytos dar dvi užterštos buvusių naftos bazių teritorijos

Avatar

Paskelbta

2020 11 19

Viešoje erdvėje paskutiniuoju metu ypač gausu netikslios informacijos apie vakcinų nuo COVID-19 kūrimą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), bendradarbiaudama su Europos vaistų agentūra (EVA), parengė informaciją visuomenei, kurioje atkreipia dėmesį į svarbiausius faktus.

Kaip teigia VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimams. „Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo koronaviruso infekcijos. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie kuriamą vakciną“, – tvirtina VVKT vadovas G.Andrulionis.

VVKT pabrėžia, kad šiuo metu dar nėra patvirtintų vakcinų nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos). Tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos pagrindinius faktus:

• Vakcinos padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą (natūralią organizmo apsaugą) atpažinti ir apsiginti nuo konkrečios ligos. Kai žmogus bus paskiepytas, tai sukels imuninį atsaką. Jei žmogus vėliau užsikrės virusu, imuninė sistema jį atpažins ir, kadangi jau bus pasirengusi atakuoti virusą, apsaugos nuo COVID-19.

• Vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos laikantis tų pačių teisinių farmacinės kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų kaip ir kiti vaistai.

• Kaip ir visų vaistų, taip ir vakcinų nuo COVID-19 poveikis pirmiausia išbandomas laboratorijoje su gyvūnais, vėliau vakcinos testuojamos su savanoriais žmonėmis (žr. 1 pav.).

• Prieš patvirtinant, ES visos vakcinos, kaip ir kiti vaistai, yra vertinamos pagal tuos pačius kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus. Tačiau atsižvelgiant į kritinę epidemiologinę situaciją,  kurioje atsidūrė visuomenės sveikata, visame pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos kur kas greičiau nei įprastai. 

• Europos vaistų agentūra (EVA) subūrė specialią ekspertų darbo grupę ir pagreitino kuriamų vakcinų peržiūros procedūras, kad per trumpiausią įmanomą laiką galėtų įvertinti potencialių vakcinų gamintojų paraiškas. O Europos Komisija (EK) pasinaudos visomis galimybėmis, kad pagreitintų galimų vakcinų, skirtų naudoti visoje ES, patvirtinimą. Tačiau tai bus įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei EVA gaus patikimų mokslinių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad vakcinų nauda žmonių sveikatai yra didesnė už galimą riziką.

• Vakcinų gamintojai ir mokslininkai naudoja turimas žinias bei gamybos sistemas, kurios šiuo metu yra naudojamos saugioms ir veiksmingoms vakcinoms gaminti. Be to, jie nuolat tiria naujus vakcinų gamybos ir kūrimo būdus, o kai kurie iki šiol pasiekti laimėjimai taip pat taikomi kuriant vakcinas nuo COVID-19.

• Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kada vakcinos nuo COVID-19 bus patvirtintos, taip pat kiek laiko tai užtruks.

• Vakcinos yra kuriamos. Geriausiu atveju EVA klinikinius duomenis apie pažangiausias kuriamas vakcinas galėtų gauti iki 2020 metų pabaigos.

• Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, EK registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką. Vertinant kitas vakcinas, kurios šiuo metu yra ankstesnėse kūrimo stadijose, tai greičiausiai bus atliekama 2021 metais ir vėliau.

• Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalingas papildomas reguliarus paskiepijimas. 

• Ilgalaikių imunogeniškumo (ar vakcina sugeba sužadinti imuninį atsaką) ir veiksmingumo tyrimų duomenys parodys būsimas vakcinacijos strategijas.

• Kokią skiepijimo politiką taikys, turės nuspręsti pačios ES valstybės narės.

• Paprastai virusai mutuoja (keičiasi viruso genetinė medžiaga), tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos veiksmingumui nuo viruso. Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą, pavyzdžiui, vakcinos nuo tymų ar raudonukės. Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, virusas keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint jog ši būtų veiksminga.

• Mokslo bendruomenė ir reguliavimo institucijos stebės, ar koronavirusas Sars-CoV-2 laikui bėgant keičiasi, ir, jei taip, ar vakcinos gali apsaugoti žmones nuo infekcijos. 

Daugiau aktualios informacijos apie vakcinas rasite paspaudę šią nuorodą.

SAM ir VVKT inf.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Šiandien nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas paskelbė 2020 metų Kultūros ministerijos premijų laureatus. 

M. Kvietkauskas sveikinimo kalboje akcentavo, kad šios Kultūros ministerijos premijos yra pamatinės, nes skiriamos už veiklą, sudarančią mūsų kultūros pagrindą. Pasak laikinojo kultūros ministro, tai be galo graži ministerijos tradicija, o šiemet premijos, nors yra išskirtinės ir neįprastos, turi papildomą prasmę: „Šiemet premijos teikiamos ir už susitelkimą, tvirtybę, kūrybingumą, kurie leido mums kovoti su labai didele krize kultūros sektoriui, su pandemijos iššūkiais. Be jūsų tvirtybės, be jūsų kūrybingumo, be jūsų vidinės laikysenos nebūtų buvę įmanoma tų iššūkių įveikti. Būtent už šį susitelkimą, tvirtybę ir atsidavimą savo darbui tokiu sunku metu nuoširdžiai jums visiems dėkoju. Norėčiau jums palinkėti darnios idilės, kurioje raškytumėte savo kūrybos ir veiklos vaisius.“

Premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įvertinta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Larisa Lempertienė.

Muziejininkystės premija paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresniajam muziejininkui Eduardui Remecui, o Muziejų vertybių restauravimo premija – Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Restauracinės priežiūros grupės eksperto kvalifikacinės kategorijos restauratorei Jurgitai Kalėjienei.

Balio Buračo fotografijos meno premija apdovanota fotomenininkė Dovilė Dagienė už konceptualų ir empatišką žvilgsnį į senąsias medines Lietuvos sinagogas, atminties ir gamtos įprasminimo subtilumą bei įspūdingą idėjų pateikimą.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui paskirta Lietuvos istorijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Redai Griškaitei už mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos, Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veiklą Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje. 

Bronio Savukyno premija įvertinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Satkauskytė už kritišką humanitarikos problemų refleksiją ir aktualizuojančią grožinės literatūros analitiką.

2020 metų premijos už publicistinius kūrinius paskirtos teatro ir kino kritikui, publicistui Vaidui Jauniškiui, prozininkei, publicistei, poetei, vertėjai Birutei Jonuškaitei ir žurnalistui, eseistui, vertėjui Nikodemui Ščyglovskiui

Trys premijos skirtos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą: tautodailininkei Elenai Kniūkštaitei, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausiajai specialistei Aldonai Kuprelytei ir Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorei, dailininkei etnologei dr. Elenai Matulionienei.

Premija už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose įvertinta Druskininkų kultūros centro kultūrinės veiklos administratorė Danguolė Žėkienė.

Už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas premija paskirta Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos skyriaus muziejininkams Erikai Kisieliūtei, Mindaugui Tamošiūnui, Justui Motijauskui ir Simonui Semenavičiui, edukatoriams Virginijai Kuklytei-Gedvilienei ir Šarūnui Gedvilui bei kultūros vadybininkei Aistei Ulubey.  

Metų debiuto premija apdovanotas jaunosios kartos poetas Simonas Bernotas už poezijos knygą „Reivas“, Jaunojo muzikos atlikėjo premija – pianistas Rokas Valuntonis

Jaunojo kūrėjo premijomis įvertinti penki menininkai: aktorius Matas Dirginčius, aktorė Jovita Jankelaitytė, aktorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, šviesų dailininkas, fotografas Julius Kuršis ir vizualaus meno kūrėjas Augustas Serapinas

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt