Connect with us

Naujienos

COVID-19 darbovietėje: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojams?

Avatar

Paskelbta

2020 11 20

Pandemijai nesiliaujant, vis daugiau šalies įmonių susiduria su klausimais, kaip elgtis, jeigu COVID-19 suserga darbuotojas: kokius žingsnius privalu atlikti darbdaviui, kaip organizuoti darbą kitiems darbuotojams, ką būtinai turi atlikti kiekvienas darbuotojas, turėjęs sąlytį su sergančiuoju, galiausiai – kada COVID-19 sirgęs darbuotojas gali saugiai sugrįžti į kolektyvą.   

Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis: pagal galimybes valdyti darbuotojų srautus, ypač bendro naudojimo patalpose (poilsio, valgymo, rūkymo vietose), aprūpinti juos apsaugos priemonėmis, vėdinti patalpas, užtikrinti paviršių dezinfekciją, informuoti darbuotojus ir lankytojus, kaip saugotis. Taip pat, esant galimybei, organizuoti darbą ir aptarnauti lankytojus nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu būdu. 

Darbuotojai privalo laikytis jau įprastų, visuomenėje taikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių – saugaus atstumo, rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymosi, dėvėti kaukes, darbo patalpas vėdinti ne rečiau kaip kas valandą, o svarbiausia – pajutus koronaviruso infekcijai būdingus požymius, pavyzdžiui, karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą ir pan., apie tai skubiai informuoti darbdavį ir iš karto apleisti darbo vietą.

Darbdaviai ir darbuotojai turėtų kartu dėti pastangas, kad būtų sumažinta COVID-19 ligos išplitimo rizika tarp įmonės darbuotojų. 

DARBDAVIO VEIKSMAI. Jeigu įtariama, kad kuris nors darbuotojas serga arba jaučia infekcijos požymius, darbdavys turi nedelsiant jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir rekomenduoti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimo, gydymo ir nedarbingumo suteikimo. 

Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis. Sąlytį turėjusių asmenų sąrašą darbdavys turėtų nusiųsti NVSC, kas paspartintų židinio tyrimo procedūras. 

Darbdavys turėtų:
•    Sudaryti galimybę didelės rizikos sąlytį turėjusiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai įmanoma, arba skelbti prastovą. 
•    Informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar gauti prastovos, asmuo privalo kreiptis į NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą. 
•    Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus, kad jiems privalu 14 dienų izoliuotis ir stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – paskambinti ir vykdyti koronoviruso karštosios linijos 1808 nurodymus. 
•    Mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis informuoti, kad jiems 14 dienų po turėto sąlyčio privalu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, griežtai laikytis rankų higienos ir čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – nedelsiant izoliuotis ir skambinti koronoviruso karštąjai linijai 1808 bei vykdyti jos nurodymus.

Po nustatyto COVID-19 atvejo darbovietėje būtina išvalyti ir dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems didelės rizikos kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.

Nušalinimas nuo darbo. Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.

Jeigu dirbti nuotoliniu būdu neįmanoma, darbuotojui forminama prastova ir už visą darbo laiką mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga. 

DARBUOTOJŲ VEIKSMAI. Sužinoję apie turėtą didelės rizikos sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. 
    
Jeigu turėję mažos rizikos sąlytį, pajuntate COVID-19 ligai būdingus simptomus, turite nevykti į darbą ir apie susiklosčiusią situaciją informuoti savo tiesioginį vadovą. Jeigu tokius simptomus pajuntate būdamas darbe, turite nedelsiant palikti darbo vietą bei kreiptis nuotoliniu būdu į sveikatos priežiūros įstaigą arba skambinti karštosios linijos telefonu 1808. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

Dirbančiajam susirgus COVID-19 liga, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio. 

Didelės rizikos sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjęs darbuotojas. Tuo atveju darbuotojui  yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. 

Kaip įvertinti, ar aš esu sąlytį turėjęs asmuo?
Laikoma, kad turėjote sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19, jeigu su juo bendravote:

  • 3 d. laikotarpiu iki tol, kol jam pasireiškė simptomai, ir 14 d. laikotarpiu nuo simptomų atsiradimo.
  • 72 val. laikotarpiu iki tepinėlio užsikrėtusiajam paėmimo ir 10 d. laikotarpiu nuo tepinėlio paėmimo, jei jam simptomai nepasireiškė.  

Kaip įvertinti užsikrėtimo rizikos lygį?
DIDELĖS RIZIKOS SĄLYTIS:

Jeigu be apsaugos priemonių su užsikrėtusiuoju:
• bendravote ilgiau kaip 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu;
• turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, krauju);
• turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos paspaudimą).

MAŽOS RIZIKOS SĄLYTIS:
•  bendravote arba buvote toliau nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusiojo;
• buvote šalia jo trumpiau kaip 15 minučių;
• neturėjote tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiuoju;
• visada dėvėjote apsaugos priemones.

Nuotolinis darbas. Darbuotojas, kuriam privaloma izoliacija, gali su darbdaviu susitarti dėl nuotolinio darbo. Kai tai įmanoma, darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jam tuo metu turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. 

NEDARBINGUMAS IR LIGOS IŠMOKA. Jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

LIGOS IŠMOKA sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

DARBUOTOJO SUGRĮŽIMAS PO COVID-19 LIGOS. Pagal numatytą gydymo ir izoliacijos nutraukimo algoritmą, tam, kad žmogus būtų laikomas pasveikusiu nuo COVID-19 ar jam būtų nutraukiama izoliacija, nebereikia atlikti papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu, tačiau svarbu pabrėžti, kad asmuo laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. 

Asmenims, sirgusiems besimptome ir lengvos formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai. 

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, žmogui izoliacija gali būti nutraukiama po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą.

Tik itin išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt