Connect with us

Naujienos

Praėjusią parą patvirtinti 2272 koronaviruso atvejai

Avatar

Paskelbta

2020 11 20

2020 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, jų koordinatorių teigimu, įgyvendino užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, garsino istorinius miestelių vardus, didino jų žinomumą šalyje, šventė reikšmingas s, o daugelyje miestelių įvyko kultūros proveržis, pakeitęs bendruomenės gyvenimą. Sėkmingai suburtas kultūros lauko veikėjų tinklas, sutelkta bendruomenė įtraukiant kraštiečius, verslininkus, kitus socialinius partnerius, įgyvendintos kultūrinio turizmo iniciatyvos, įdiegtos naujos netradicinės renginių formos. Įgyvendinti praktiškai visi Lietuvos kultūros tarybos ir Žemės ūkio ministerijos finansuoti projektai.

Dėl besikeičiančios epidemiologinės situacijos keitėsi arba buvo tikslinami renginių kalendoriai, kūrybiškai ieškota kitokių formų, tačiau COVID-19 pandemija nesutrukdė gimti kūrybinėms iniciatyvoms: surengta nemažai renginių, akcijų, stovyklų, varžybų ir kitų veiklų, atskleidžiančių miestelių unikalumą. Keletas Lietuvos mažųjų kultūros sostinių koordinatorių dalijasi mintimis apie tai, ką pavyko per šiuos metus nuveikti. 

Lina Sinkevičienė, Kačerginė:

Kačerginės erdvėse gražiai skleidėsi ryškiausiųjų Lietuvos aktorių – Andriaus Žiurausko, Dariaus Petkevičiaus, Petro Venslovo, Mariaus Jampolskio – kūrybos žiedai. Į Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjų Stasio ir Valerijos Ratkevičių vasarnamį Kačerginėje su istorinėmis lėlėmis atkeliavo šio teatro aktoriai, taip pat ne tik lėles, bet ir teatro patriarchų atminimą saugantis buvęs ilgametis teatro vadovas Sigitas Klibavičius ir naujoji teatro vadovė Rasa Bartninkaitė. Etnomuzikologė Zita Kelmickaitė įvairiaspalvio talento žavesiu visus metus šildė Kačerginės praeities ir dabarties kultūrą. Tikrą lobį kurortinio miestelio dviratininkams dovanojo kolekcininkas Romanas Senapėdis. Šimtai dviratininkų dėkoja už turtingą istorinių dviračių fotografijų parodą po atviru dangumi, kurią įgyvendino Kačerginės kultūros puoselėtojas Paulius Bitinaitis. 

Mažąją kultūros sostinę aplankė trys projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadoriai: fotožurnalistas Artūras Morozovas, filosofas Gintautas Mažeikis, rašytoja Aldona Ruseckaitė. VšĮ „Kaunas 2022“ organizuojamas „Istorijų festivalis“ dovanojo talentingo menininko Vytenio Jako gatvės meno paveikslą. Festivalio „ConTempo“ kūrėjai sužavėjo netradiciniu bendravimu ir laisva improvizacija. Dėkojame Kauno rajono savivaldybei už palaikymą ir 23 tūkst. eurų paramą, kad būtų įgyvendinti Lietuvos mažosios kultūros sostinės planai.

Vaida Brazaitienė, Lekėčiai:

Džiaugiamės daug svečių sutraukusiu renginių ciklu „Atrask Lekėčius“, kuriame pristatėme savo kraštą, istoriją ir dabartį, svarbiausius kultūrinius objektus, kulinarinį paveldą, kolektyvus. Daugiausiai iššūkių kilo organizuojant pagrindinę, tradicinę miestelio šventę „Mėlynių festivalis“. Ji paprastai pritraukia tūkstančius žmonių, tačiau jų skaičių dėl pandemijos teko riboti. Norėtume pasidžiaugti šiemet išleistu Lekėčių kalendoriumi, kraštietės poetės Gražinos Tulauskaitės laiškų ir eilėraščių rinktine, skulptūrine kompozicija „Lekėčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020“, stacionaria lauko fotografijų paroda „Senosios Lekėčių fotografijos“. Įprasmindami Tautodailės metus bendruomeniškai rišome varinį sodą, kurį pakabinome centriniame miestelio skvere. Ten pat pastatėme „Lauko bibliotekėlės“ namelį, sukūrėme skulptūrinį „Inkilų medį“ pažymėdami tradicinę mūsų krašto inkilų kalimo šventę. 

Lina Meilutė-Datkūnienė, Juodupė: 

Pagrindinis mūsų tikslas buvo sutelkti bendruomenę, įkvėpti pasitikėjimo vienas kitu, vietove, kurioje gyvename, išgryninti stipriąsias mūsų krašto ir žmonių savybes. 

Džiaugiuosi, kad baigiantis metams galima justi didesnį bendruomenės sutelktumą, norą prisidėti toliau puoselėjant naujas idėjas. Išaugo ir žiniasklaidos susidomėjimas. Vis dar sulaukiame pasiūlymų prisidėti prie mūsų bendruomenės arba bendradarbiauti su ja. 

Šis projektas tapo puikia galimybe įgyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus ir viziją. Siekiame  tapti miesteliu, kuriame gyvena daugybė jaunų žmonių, vystyti jame autoturizmą, įgyvendinti netradicinius meninius sprendimus.

Dėkojame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai už idėją ir galimybes kiekvienai kaimiškai vietovei ir bendruomenei, taip pat kiekvienam Juodupės miestelio bendruomenės rėmėjui, pagalbininkui, idėjų autoriams ir tiems, kurie patikėjo bei atrado iš naujo savo gimtąjį kraštą. Itin svarbus kraštiečio architekto Arvydo Karaliaus indėlis – šio žmogaus archyvuose rastas įrašas perrašė Juodupės istoriją, nes jis liudija apie ankstesnį miestelio vardo paminėjimą, nei buvo žinoma iki šiol. 

Rasa Bartkuvienė, Skaudvilė:

Džiaugiamės, kad Skaudvilė atkreipė istorikų, paveldosaugininkų, turistų, kultūrininkų dėmesį. Pradėti vykdyti įvairūs papildomi virtualūs projektai, kurie jau netrukus išvys dienos šviesą. Vienas jų – „Skaudvilės piliakalnių žiedas“.

Svarbiausias metų renginys – Skaudvilės miesto šventė, skirta pirmojo miestelio vardo paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose 260 metų sukakčiai. Šventėje eksponuota lauko fotografijų paroda „Skaudvilė senojoje fotografijoje“, o Skaudvilės krašto muziejuje buvo galima apžiūrėti specialiai šiai šventei iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parvežtą „Skaudvilės lobį“. Skaudvilės kultūros namuose vyko tarptautinio ekslibrisų konkurso „Skaudvilė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ darbų parodos pristatymas, iškilmingi dalyvių apdovanojimai. Šiam konkursui darbus pateikė 31 dailininkas iš vienuolikos šalių. 

Už finansinę paramą esame dėkingi Tauragės rajono savivaldybei, kuri visų metų kultūrinėms veikloms skyrė apie 40 tūkst. eurų, taip pat Lietuvos kultūros tarybai, Žemės ūkio ministerijai, verslo subjektams ir visiems, padėjusiems organizuoti šventę.

2020 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės: Alytaus apskrityje – Simnas, Kauno apskrityje – Kačerginė, Klaipėdos apskrityje – Veiviržėnai, Marijampolės apskrityje – Lekėčiai, Panevėžio apskrityje – Juodupė, Šiaulių apskrityje – Akmenė, Tauragės apskrityje – Skaudvilė, Telšių apskrityje – Žlibinai, Vilniaus apskrityje – Musninkai, Utenos apskrityje – Tauragnai.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina vaikų dienos centrus kuo skubiau akredituoti savo paslaugas ir užsitikrinti stabilų finansavimą kitais metais.

Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 400 vaikų dienos centrų. Iki šiol savo paslaugas akreditavo tik ketvirtadalis visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų.

Tik septyniose, Birštono, Elektrėnų, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Ukmergės rajono ir Vilkaviškio rajono, savivaldybėse savo paslaugas akreditavo visi veiklą vykdantys vaikų dienos centrai.

Marijampolės, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Varėnos rajono, Šilutės rajono, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse dėl akreditacijos kreipėsi tik dalis vaikų dienos centrų. Kitose Lietuvos savivaldybėse kol kas teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą nesuteikta nė vienam vaikų dienos centrui.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojami vaikų dienos centrai turi akredituoti savo paslaugas, kad visuose juose nuo 2021 metų vaikams būtų teikiamos vienodai kokybiškos paslaugos – nesvarbu, ar vaikas gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje. Nauja tvarka ne tik užtikrins kokybiškesnes paslaugas vaikams – patys dienos centrai gaus tvaresnį ir stabilesnį finansavimą.

Prioritetai lieka tie patys

Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę.

Dar 2015 metais dienos centrams buvo rekomenduota, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu), centro darbuotojams būtų sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją.

Rekomendacijose taip pat buvo nurodoma, kad vaikų dienos centre turi būti daugiau nei viena patalpa, kuriose vaikams būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

Nuo šių metų liepos minėtos rekomendacijos tapo privalomomis, jų turi laikytis visi vaikų dienos centrai, kurie siekia teikti akredituotą vaikų dienos centrų socialinę priežiūrą ir nuo 2021 metų gauti valstybės bei savivaldybės finansavimą.

Stabilesnis finansavimas

Ministerija iki šiol vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo. Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose  buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus  darbuotojus.

Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad nuo 2021 m. vaikų dienos socialinę priežiūrą įgyvendinantys vaikų dienos centrai turės būti akredituoti savivaldybėse, kuriose vykdys savo veiklą, o vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Akredituotą paslaugą teikiantys vaikų dienos centrai turės sudaryti finansavimo sutartis su savivaldybėmis.  Nuo 2021 m sausio mėnesio paslauga toliau bus teikiama nenutrūkstamai. Akreditacija suteikiama 3 metams.
2021 metams vaikų dienos centrams iš valstybės biudžeto numatoma skirti 5,8 mln. eurų. Šios lėšos bus pervedamos savivaldybių biudžetams, o savivaldybės tiesiogiai jas perves vaikų dienos centrams. Taip atsisakoma senosios dienos centrų finansavimo tvarkos organizuojant konkursus.

Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kuriems pradėta taikyti akreditacija. Nuo 2022 metų analogiškai turės būti akredituojamos visos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Kokios paslaugos vaikams teikiamos dienos centruose

Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai, pavyzdžiui, mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Dienos centrus lankantys vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas.

Dienos centre vaikai gauna šilto maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, dalis centrų veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Kiekvienu atveju atsižvelgiama, kokių paslaugų vaikui ir jo šeimai reikia labiausiai, pavyzdžiui, padedama spręsti šeimoje iškilusias problemas, rūpinamasi vaiko teisių apsauga, organizuojama psichologinė pagalba, teikiamos kitos individualios socialinės paslaugos.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt