Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge. Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams.

,,Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus“,  – pažymi Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad apie Vilnių vis plačiau kalbama kaip apie atvirą, svetingą miestą, turintį daug gabių ir darbščių žmonių, ir tai itin padeda pritraukti užsienio verslus ir talentus.

„Vilniuje daugėja tiek tarptautinių įmonių, tiek talentingų specialistų iš užsienio, kurie renkasi šį miestą dėl jo svetingumo, atviros ir kūrybiškos atmosferos. Mūsų užduotis – toliau dirbti, kad užsieniečių patirtis Vilniuje nuo atvykimo iki integracijos būtų sklandi ir gera, o į miestą norėtų atvykti dar daugiau aukšto lygio specialistų ir verslų, sukursiančių ir didelės pridėtinės vertės produktų, ir darbo vietų. Esame tikri, kad Vilnius gali ilgam įsitvirtinti perspektyvių tarptautinio lygio miestų pozicijose“, – teigia I. Romanovskienė.

Vidutinių ir mažų miestų „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. Išlaidų efektyvumo kategorijoje Vilnius pakilo į pirmą vietą iš anksčiau užimtos antros, draugiškumo verslui kategorijoje – į antrą iš šeštos, o žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo kategorijoje – į šeštą iš devintos.

„fDi Intelligence“ ekspertų pasaulinis ateities miestų reitingas sudaromas kas kelerius metus, siekiant atskleisti perspektyviausias vietas pasaulyje investicijoms ir verslo plėtrai. Miestai reitinguojami išanalizavus jų ekonomines, finansines ir verslo stiprybes. Be bendrojo reitingo miestai yra vertinami šešiose kategorijose: ekonomikos potencialo, išlaidų efektyvumo, ryšių, užsienio investicijų strategijos, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo būdo, draugiškumo verslui.

2021 m. gegužės 3 – 5 d. Vilniuje vyks 40-tasis Europos šilumininkų kongresas – svarbiausias sektoriaus renginys, kurį organizuoja tarptautinė asociacija Euroheat & Power kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.  

Kas antrus metus vis kitoje Europos šalyje vykstantis renginys pritraukia daugiau nei 350 dalyvių. Kongrese dalyvauja ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ar specialistai, bet ir Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai. Renginio metu aptariamos svarbiausios technologinės ir organizacinės inovacijos, dalinamasi skirtingų šalių patirtimi, apžvelgiamos centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo (CŠVT) sistemų ateities perspektyvos.

„Organizuoti tokio aukšto lygio renginį Vilniuje mums didžiulė garbė ir atsakomybė. Ypač, įvertinus laikotarpio, kuriame šiuo metu gyvename, iššūkius. Naujoji realybė diktuoja naują formatą, todėl daug ką teks daryti pirmą kartą. Šio kongreso metu didelis dėmesys skiriamas ne tik CŠVT inovacijoms ir problematikai aptarti, bet ir šalies pristatymui. Kviesime dalyvius susipažinti su Vilniaus miestu, organizuosime nuotolines ir gyvas ekskursijas po įdomiausius sektoriaus bendrovių objektus“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Euroheat & Power kongreso programa pirmą kartą vyks hibridiniu formatu – pritaikyta ir nuotoliniam, ir gyvam susitikimui. Kongrese pranešimus skaitys Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Ditte Jull-Joergensen, aplinkosaugininkas, Europos Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timermanso (Frans Timmermans) kabineto vadovas Diederik Samsom, AB Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas ir kt. Kongreso metu dalyviai svarstys, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams miestams, kaip aktyvinti  investicijas į naujų šilumos infrastruktūros projektų diegimą, vertins penktosios kartos CŠVT tinklų  perspektyvas. Startuolių bendruomenė turės galimybę pristatyti savo projektus CŠTV rinkos lyderiams.

„Manau, kad šis kongresas yra ne tik puiki proga pasidalinti skirtingų šalių praktika ir pamokomis, bet ir iš arti pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinės CŠVT sistemų galimybės. Pastebiu, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog šildymo, elektros energijos tiekimo bendrovėms stinga šiuolaikinių sprendimų, ar, kad jose nėra proveržio. Tiesa ta, kad pokyčiai mūsų sektoriuje vyksta ir pastaraisiais metais šis procesas vis greitėja. Kongresas bus naudingas Lietuvai, nes leis pasidalinti vertingiausia patirtimi. Užsienio ekspertus labai domina mūsų technologinė patirtis, inovacijos, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Lietuvos šilumos ūkio rinkos dalyviai galės susipažinti su pažangių Skandinavijos ir kitų šalių šilumos tiekimo sistemų plėtojimo naujovėmis, užmegzti ryšius su šiuolaikinės įrangos gamintojais, vystytojais, o tai padės ateityje įgyvendinti naujus projektus, plačiau panaudojant aplinkos, saulės ir atliekų energiją “, – pažymėjo V. Lukoševičius.

Nuotoliniu būdu įžangines sesijas į kongresą renginio dalyviai galės stebėti nuo kovo mėnesio.

Daugiau informacijos www.ehpcongress.org