Connect with us

Naujienos

Apsukrus jaunuolis ir „pirkęs“, ir „pardavęs“, ir netgi nuomotus paspirtukus perpardavęs – sučiuptas

Avatar

Paskelbta

2020 11 20

Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino Lietuvos siekius užsitikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintųjų gamtinių (SGD) tiekimą po 2024 m. įsigyjant ir nuosavybės teise valdant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir pritarė valstybės pagalbos suteikimui. Pagal šį modelį, valstybė suteikia garantiją SGD laivui-saugyklai įsigyti.  

„ES kelia tikslą kiekvienai valstybei turėti bent tris alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir maksimalus kainų konkurencingumas, todėl kritiškai svarbus EK pritarimas Lietuvai turėti ilgalaikę prieigą prie SGD. Šis valstybės pagalbos derinimo etapas užbaigia projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo užsitikrinimą. Lietuva jau priėmė reikalingus teisės aktus, o šiuo žingsniu gavo ir EK pritarimą. Todėl dabar jau KN (AB „Klaipėdos nafta“) operatyviai darys reikalingus sprendimus, kad laiku – iki 2022 m. pabaigos būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias SGD aprūpinimo sprendimas, kuris yra neatsiejamas ir nuo mūsų žaliosios energetikos darbotvarkės“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siekiant energetinio saugumo tikslų ir skatinant konkurenciją tarp gamtinių dujų tiekėjų, 2018 m. Seimas priėmė sprendimą nuosavybės teise įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir taip užtikrinti ilgalaikę Klaipėdos SGD terminalo veiklą pasibaigus esamos nuomos sutarties tarp valstybės kontroliuojamos KN ir „Höegh LNG“ galiojimo terminui 2024 m. pabaigoje.

Priimdama sprendimą dėl Lietuvai ekonomiškai naudingiausio SGD laivo-saugyklos įsigijimo pasiūlymo, Lietuva gali pasinaudoti dabartinio laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo galimybe arba tarptautinėje rinkoje įsigyti bet kurį kitą tokio tipo įrenginį. Valstybės keliamas uždavinys, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, yra pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą bei technologiškai tinkamiausią Lietuvai sprendinį.

Tai jau antrasis ir paskutinis valstybės pagalbos derinimo su EK etapas, susijęs su Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimu. Pirmuoju etapu pernai buvo užsitikrintas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo saugumo dedamosios restruktūrizavimui. Saugumo dedamoji nuo šių metų sumažėjo beveik 40 proc. pakeitus SGD laivo-saugyklos išlaikymo modelį ir išdėstant nuomos kaštus per ilgesnį laikotarpį.

„Mums tai atveria kelią įgyvendinti tolimesnius veiksmus – pasitelkus tarptautinius konsultantus, atlikti tokio tipo įrenginių kaip „Independence“ rinkos tyrimą, parengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo ir eksploatavimo strategiją, pradėti patį įrenginio pasirinkimo procesą, pasirengti eksploatuoti šį įrenginį. Visi šie etapai yra būtini tam, kad būtų išpildytas ir valstybės keliamas tikslas, ir pačios KN siekis rasti ekonomiškai naudingiausią sprendinį, kuris leistų toliau eksploatuoti turimą infrastruktūrą, t. y. SGD terminalo krantinę ir dujotiekio atšaką, į kuriuos jau esame investavę, bei toliau kurti vertę Lietuvai ir šalies gamtinių dujų vartotojams“, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Abiem etapais valstybės pagalba buvo derinama remiantis 2018 m. gruodį Seimo priimtais Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimais, numatančiais, kad Lietuva po 2024 m. užtikrins ilgalaikį SGD tiekimą įsigyjant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu. 2019 m. gruodį Seimas pritarė valstybės garantijų suteikimui Šiaurės investicijų banko (NIB) ir Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus (KN) paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui–saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti.

Valstybės garantija, sudaranti 100% paskolos sumos, bus suteikta Šiaurės investicijų banko (NIB) paskolai, kuri bus naudojama laivui-saugyklai įsigyti, padengti. Prieš tai valstybės pagalba suteikta padengti paskolai, skirtai SGD terminalo saugumo dedamajai sumažinti. Valstybės garantijos suteikimas šioms KN paskoloms leido užtikrinti itin palankias skolinimosi sąlygas.

Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir veikia prekybą tarp ES valstybių narių.

Pažymėtina, kad šiemet per sausį-spalį net 68 proc. viso į Lietuvą įleisto gamtinių dujų kiekio patiekta per SGD terminalą.

Šiuo metu Lietuva gamtines dujas importuoja vamzdynu iš Rusijos per Baltarusiją ir SGD terminalą Klaipėdoje. Trečiasis dujų importo šaltinis bus 2021 m. pabaigoje baigiama statyti dujų jungtis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Su EK pranešimu galite susipažinti šiame puslapyje.

Tolimesni žingsniai įsigyjant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu:

2021 m. I ketv. pasitelkus išorinius tarptautinius ekspertus parengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pasirinkimo strategiją, kurios sudėtinė dalis – rinkos tyrimas. Jo metu esamo SGD laivo-saugyklos parametrai ir galimo išpirkimo vertė bus palyginti su alternatyvomis rinkoje.

2021 m. II ketv. – 2022 m. II ketv. vykdyti  SGD laivo-saugyklos įsigijimo konkursą, jei tokia kryptis būtų pasirinkta atlikus rinkos tyrimą ir paaiškėjus, kad rinkoje yra ekonomiškai naudingesnių alternatyvų nei „Independence“.

Iki 2022 m. gruodžio priimti sprendimą ir pasirinkti, kokį konkretų SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu įsigyti.

Vėliausiai 2024 m. gruodį užtikrinti nepertraukiamą pasirinkto SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu eksploatacinę veiklą.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Pamatykite, kaip žiemos šventėms išpuoštos Vilniaus gatvės

Avatar

Paskelbta

Vilniaus gatvės nuo šio vakaro jau šviečia šventiškai – pirmąkart tokį miesto papuošimą kartu su savivaldybe konkurse balsuodami rinko ir patys vilniečiai.  Naujomis šventinėmis dekoracijomis jau išpuoštos ne vien centrinės miesto gatvės – ir įvažiavimai į miestą, tiltai bei kitos atokesnės nuo centro miesto erdvės.

Pasak konkursą laimėjusios bendrovės „Adam decoligh“ vadovo Nerijaus Chmieliausko, šįmet miesto puošyboje atsirado daugiau žalumos, eglišakių, kalėdinių žaisliukų, šviečiančių burbulų ir kitų tradicinių kalėdinių akcentų. Visa tai kuria pozityvią jaukią nuotaiką, šventinė aplinka traukia vaikščioti ir mėgautis Vilniumi.

„Stengėmės, kad miesto gatvių dekoracijas išvydęs žmogus įžvelgtų jose tokį jaukumą, kokį kuriame puošdami savo kalėdines eglutes namuose. Naujomis dekoracijomis siekiame, kad ir miesto svečiai, ir patys vilniečiai, iš naujo atrastų koks Vilnius jaukus, mielas ir daugiatautis: čia draugiškai sugyvena ir Kalėdas švenčia skirtingų tautų bendruomenės. Senamiesčio erdvėse dekoracijos ir prabyla apie tai“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Šventinėmis dekoracijomis papuoštos ne tik centrinės Vilniaus miesto gatvės Gedimino pr., Konstitucijos pr., Rotušės a., Vokiečių g., Vrublevskio g., Šventaragio g., Pilies g., Stiklių g., Aušros Vartų gatvė nuo Šv. Teresės bažnyčios iki Aušros Vartų koplyčios, Aušros Vartų gatvė ties dr. Jono Basanavičiaus paminklu, bet ir kitos miesto erdvės, kuriose atsikartoja tie patys puošybos akcentai, išlaikant kalėdinės puošybos vientisumą. Šventinės dekoracijos pasitiks ir miesto svečius įvažiuojant į miestą: Gariūnų g. (nuo Gariūnų turgaus iki tilto per Nerį), Savanorių pr., Ukmergės g. (nuo Tarandės g. iki šviesoforo ties M. Lietuvio g.), Molėtų pl. (nuo Skersinės g. iki Mokslininkų g.), Nemenčinės pl. (nuo Svajonių g. iki O. Milašiaus g.), Dariaus ir Girėno g. (nuo Eišiškių pl. iki Kapsų g.) bei Galvės g. (nuo Žarijų g. iki Kirtimų g.).

Pasak N. Chmieliausko, kiekvienam miestui stengiamasi kurti savitą sprendimą, todėl Vilniui buvo sukurtos dekoracijos, kurios nebūtų plačiai paplitusios.Pagrindinę idėją puošybos įmonės „Adam decolight” kūrybinė komanda kūrė drauge su menininke ir Senamiesčio kūrybingos bendruomenės vietokūros asociacijos „Miesto kvartalas” pirmininke Julija Janus.  Bendrovė „Adam decolight” miestų erdves bei pastatus Lietuvoje puošia apie keturiolika metų.

Kalėdiniam Vilniaus papuošimui metams skirta daugiau kaip 179 tūkst. Eur, o puošybos konkursą laimėjusi įmonė Vilnių puoš trejus metus.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt