Connect with us

Naujienos

Ateities ekonomikos DNR: žalia šviesa kosmoso sektoriaus plėtrai Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

2020 11 23

Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar trims vertinimui pateiktoms koncepcijoms. Didžiausio dėmesio sulaukė investicijos nukreiptos į aviacijos ir kosmoso tyrimų eksperimentinę plėtrą Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas  Investicijų komitete pristatė ambicingus planus – skatinti kosmoso sektoriaus plėtrą Lietuvoje.

Anot veiksmo plėtotojų, Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra – viena prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau yra įkūrusi Lietuvos kosmoso biurą, kuris aktyviai bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra (EKA), prisideda prie Europos bendradarbiaujančių valstybių plano programos įgyvendinimo, organizuoja studentų stažuotes JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje (NASA), vykdo kitas kosmoso sektoriaus plėtros skatinimo veiklas.

Panaudodama didelį potencialą mokslo ir technologijų srityse, tokiose kaip fizika, medžiagų mokslas, nanotechnologijos, mikroelektronika, biotechnologijos, lazerių technologijos, mechatronika ir optoelektronika, Lietuva plėtoja savo galimybes kosmoso technologijose, daugiausia susijusiose su besiformuojančiu mažų palydovų sektoriumi.

Pirmieji du Lietuvos palydovai – „Lituanica SAT-1“ ir „LitSat-1“ buvo išleisti į kosmosą dar 2014 m. Trečiasis Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 m.

Naujos investicijos užtikrins tolimesnį veiksmo tvarumą ir Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtrą bei didins mūsų konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Investuojama į sveikatos apsaugos gerinimo iniciatyvas

Sveikatos apsaugos ministerija Investicijų komitete pateikė dvi koncepcijas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas pristatė koncepciją „Inovatyvių ambulatorinių ir stacionarinių kardiologijos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių parengimas, išbandymas ir diegimas“. Šiuo projektu tikimasi pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų.

Anot veiksmo plėtotojų, COVID-19 pandemija sudavė stiprų smūgį sveikatos apsaugai, kai buvo sutrikdyta stacionarinė sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Lietuvos sveikatos sektorius turi progą spartinti perėjimą prie skaitmeninių sveikatos paslaugų teikimo sprendimų, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, sklandų paslaugų prieinamumą, išlaikant aukštą kokybę.

Neabejojama, kad įgyvendinus projektą ženkliai pagerės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagerėjusi paslaugų kokybė klaidingų diagnozių tikimybę sumažins apie 40 proc. bei leis sukurti efektyvią paslaugų kokybės ir prieinamumo stebėsenos sistemą.

Skaitmeninės technologijos atvėrė naujas galimybes naudoti dirbtinio intelekto sistemas įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Būtent dirbtinio intelekto pagalba Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikisi pagerinti nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. 

Efektyvi, šiandienos poreikius atitinkanti sveikatos priežiūros įstaigų veikla su išmaniąja duomenų analitika, leistų teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams. Sveikatos sistemų skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto produktų diegimas sveikatos sistemoje (pvz. inovatyvūs sveikatos monitoringo sprendimai, medicininių vaizdų analizės algoritmai, nuotolinės medicinos sprendimai ir kt.) ženkliai padidintų sveikatos sektoriaus darbo produktyvumą, tuo pačiu ir Lietuvos piliečių gerovę.

„Investicijų reikalingumu sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui turbūt niekas nesuabejotų. Šiandien pritarėme idėjai, leisiančiai užtikrinti taip reikalingas aukšto lygio nuotolines paslaugas ateityje, o stebint dabartines tendencijas, išties gyvybiškai svarbu plėsti nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Palankesnei verslo aplinkai kurti – investicijos į Šiaulių regiono pramonės parką

Susisiekimo ministerija Investicijų komitete atkreipė dėmesį į Šiaulių regioną, kuriame ne iki galo išnaudojamas ekonominis potencialas. Veiksmo plėtojai tikisi gerinti investicinę aplinką, siekiant pritraukti investuotojus ir sudaryti sąlygas kokybiškų darbo vietų sukūrimui Šiaulių regione.

Anot jų, Šiaulių mieste trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir atitinkamai gerai apmokamų darbo vietų. Būtent naujomis investicijomis planuojamas teritorijos, esančios greta Šiaulių pramonės parko, oro uosto ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos išvystymas sudarant sąlygas verslo investicijoms į pramonės parką.

Naudą dėl ženkliai pagerėjusio susisiekimo su oro uostu ir geresnių investavimo sąlygų, logistikos galimybių, papildomai gaus ir šios zonos: Pramoninio parko teritorijos sklypai, LEZ teritorijos sklypai, kitos pramoninės teritorijos.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Rząd zdecydował o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego

Avatar

Paskelbta

Ograniczenia dotyczące kwarantanny pomogły spowolnić rozprzestrzenianie się koronawirusa na Litwie, ale wskaźnik zachorowalności jest nadal wysoki. W związku z tym rząd zdecydował w środę o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego. Będzie również obowiązywał zakaz przemieszczania się z jednego samorządu do drugiego.
Wyjazd z samorządu jest możliwy tylko w wyjątkowych przypadkach, np. w przypadku pracy lub opieki zdrowotnej oraz odwiedzanie osób samotnych na zasadach „bańki” społecznej.

Według danych Departamentu Statystyki obecnie wskaźnik zachorowalności w kraju sięga 498,2. przypadków na 100 tysięcy mieszkańców. Według statystyk Europejskiego Centrum Zapobiegania i Kontroli Chorób Litwa nadal pozostaje w czerwonej strefie, wśród krajów najbardziej dotkniętych koronawirusem.
Według epidemiologów rozprzestrzenianie się wirusa nie zostało wystarczająco ograniczone na tyle, aby znieść ograniczenia. Jeśli to zrobić zbyt wcześnie, prawdopodobne jest, że zachorowalność ponownie wzrośnie. Takie jest stanowisko również innych krajów Unii Europejskiej. Niektóre z nich, np. Francja i Niemcy rozważają nie tylko przedłużenie ograniczeń, ale także ich zaostrzenie.

L24.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus biudžetas 2021: papildomi 50 mln. eurų ir nemokamas transportas švietimo darbuotojams

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pasitvirtino 2021 m. sostinės biudžetą: po svarstymų Taryboje, jis padidėjo ir buvo papildytas naujais projektais. Iš viso šiems metams suplanuota 842,5 mln. eurų – 52,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Komitetuose apsvarstytas biudžetas buvo padidintas, į jį įtraukta papildomų projektų. Vienas iš naujų sprendimų – savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą.

„Šiuo bandomuoju projektu tikimės pagerinti dvi Vilniui itin svarbias sritis – švietimą ir sklandaus bei tvaraus judėjimo mieste galimybių didinimą. Visų pirma, kompensuodami viešąjį transportą siekiame atsidėkoti švietimo įstaigų darbuotojams už jų itin reikšmingą darbą visuomenei ir juos papildomai motyvuoti. Taip pat siekiame realiais veiksmais paskatinti keliones atsinaujinusiu viešuoju miesto transportu“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios 117 mokyklų, 125 darželiai, 32 neformalaus ugdymo įstaigos, jose dirba 19 tūkst. darbuotojų. Visiems jiems bus dovanojami ilgalaikiai bilietai. Tam savivaldybė 2021–2022 m. planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Iš viso švietimo sričiai tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Be ugdymo sistemos finansavimo, planuojama šiais metais toliau rekonstruoti ir plėsti mokyklas, steigti naujus darželius.

Antra didžiausia pagal finansavimą sritis – aplinka ir miesto plėtra. Jai skirta 102,3 mln. eurų. Iš šio biudžeto bus puoselėjami želdynai ir žaliosios erdvės Vilniuje, įrengiamos naujos viešosios erdvės Amatų, Vingrių, Giedraičių gatvėse ir kitose miesto erdvėse.

Patogesniems ir tvaresniems miestiečių judėjimo sprendimams šiemet teko 75,0 mln. eurų. Pirmą kartą daugiau biudžeto skirta dviračių takams bei pėsčiųjų infrastruktūrai, nei automobilių judėjimui.  Planuojama plėsti dviračių takus Naujamiestyje, Naujininkuose, palei Nerį. Numatyta pradėti įrenginėti Užvingio salos tiltą pėstiesiems ir dviratininkams bei pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu, Iešmininkų gatvėje. Taip pat ketinama plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, rekonstruoti judrias sankryžas, Kernavės gatvę, Nemenčinės plentą.

Dėmesys sveikatai ir žaliosioms erdvėms

Labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18,0 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų. Numatyta plėsti ir rekonstruoti gydymo įstaigas Antakalnyje, Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje bei Salininkuose. Bus tęsiamas sporto aikštynų prie mokyklų įrengimas, planuojama užbaigti Žemynos progimnazijos sporto salių kompleksą. Daug dėmesio bus skiriama programoms, skirtoms psichikos sveikatos stiprinimui.

2021 m. Vilniaus miesto biudžeto plane socialinei apsaugai skirta 78,8 mln. eurų. Ketinama plėsti socialinio būsto prieinamumą, užbaigti nakvynės namų A. Kojelavičiaus gatvėje įrengimą.
Kultūros srityje planuojama tęsti palaikymą kultūros įstaigoms COVID-19 pandemijos metu, organizuojant kultūros rėmimo konkursus, plečiant ir kuriant kultūros įstaigas. Iš viso kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų.

Miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų. Tęsiamas stebėjimo kamerų įrengimas, taip pat numatyta mieste įdiegti ir daugiau kamerų, nuskaitančių automobilių numerius. Miesto administravimo reikmėms ketinama skirti 96,5 mln. eurų. Iš šios sumos 2 mln. eurų – kovos su COVID-19 pandemija reikmėms.

Skaičiuojama, kad šiemet Vilniaus skolintos lėšos sudarys 43,0 mln. eurų. Jos bus skirtos investicijų projektams finansuoti ir paskoloms grąžinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus 700 moksleivių idėjų konkursas: daugiau nei 70 idėjų

Avatar

Paskelbta

Vilnius pradėjo pasiruošimą ypatingai šventei – 2023-iesiems metams, kuomet įvyks Vilniaus 700 metų gimtadienis. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pakvietė  visos Lietuvos moksleivius dalyvauti konkurse „Ateities Vilnius“ bei informacinėmis technologijomis vizualizuoti savo idėjas, – kaip Lietuvos sostinė galėtų atrodyti ateityje?

Konkursui paraiškas galėjo teikti įvairaus amžiaus moksleiviai, klasiokai, jų grupės, iš visos Lietuvos. Konkurso esmė: sugalvoti ir kūrybiškai pateikti savo viziją, kaip galėtų atrodyti ateities svajonių Vilnius. Užduočiai įgyvendinti moksleiviai galėjo pasitelkti įvairias informacinių technologijų priemones, pasirinkti jiems priimtiniausius 3D modeliavimo įrankius.


„Vilnius gali būti skraidančiu išradimų bei atradimų miestu. Dažniausiai mus stabdo ne galimybių stoka, o mūsų pačių minties ribos. Tikiu, kad jaunųjų kūrėjų idėjos ateityje sukurs tokią sostinę, kokios šiandien nė negalime įsivaizduoti“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kurdami idėjas, kandidatai vadovavosi keliais kriterijais – darbuose turėjo atsispindėti Vilniaus simboliai ir atpažįstami objektai, IT pritaikymo įgūdžiai, žaliojo miesto išsaugojimas, apgalvota ir sumani infrastruktūra bei mobilumas, pritaikomumas. Kaip įkvėpimą, moksleiviai galėjo naudoti ir fantastinius filmus, ir kasdienio gyvenimo aspektus.

Idėjų rengimo metu konkurso dalyviai galėjo naudotis specialia nemokama mokomąja vaizdine medžiaga, tiesiogiai susisiekti ir konsultuotis su savo srities profesionalais. Ateities Vilniaus vizijų konkurso nugalėtojai bus išrinkti visuomenei balsuojant už labiausiai patikusį projektą.

„Vilnius – daugybę kultūrų, skirtingų tradicijų ir patirčių apjungiantis miestas, turintis daugybę galimybių augti ir stebinti pasaulį savo inovatyvumu. Džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą atsiliepė tiek daug kūrėjų. Net neabejoju, kad Lietuvos moksleiviai yra be galo išradingi ir talentingi, o jų idėjos įkvėps sostinės gyventojus ir svečius pamatyti kitokį Vilnių“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Konkurso laimėtojų laukia ypatingos dovanos, kurias iš pateikto sąrašo nugalėtojai galės pasirinkti patys. Prizai, kuriuos 3 skirtingo amžiaus grupių moksleiviams (1-4, 5-8, 9-12 klasėms) įsteigė projekto partneriai, moksleivius skatins patirti, mokytis, išmokti ir dalintis savo žiniomis ir patirtimis interaktyviu būdu.

Konkurso kūrinius ir balsavimą už savo mėgiamiausiuosius rasite: www.700vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt