Connect with us

Naujienos

Mažiesiems – Vilniaus TLK parengtos knygelės apie sveikatą

Avatar

Paskelbta

Kauno Kuršių gatvės kelių daugiabučių gyventojai kartu su architektu Algimantu Grigu panaikino ribą tarp meno ir gyvenimo bei ieškojo nuotykio savo gyvenamojoje vietoje. Ne tik ieškojo, tačiau ir atrado. Dabar Kuršių gatvės 28 namo kiemas – patraukli bendruomenės erdvė. Tai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas! Kiemas“ dalis.

„Fluxus Labas!“ Kuršių gatvės kiemas pasiryžo įgyvendinti svajonę – pamatyti vieningus aplinkinių namų gyventojus kartu kuriančius ir grąžinančius savo aplinką, kurioje buriasi ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai bei senjorai. Rugpjūčio pradžioje „Fluxus Labas!“ Kuršių gatvės Šilainių kiemo gyventojai nelabai prižiūrimo kiemo iššūkį ryžosi išspręsti fluxus „pasidaryk pats“ metodu dirbtuvių maratono metu.

Kiemo bendruomenė, kurią sudaro ne tik kiemą supančių daugiabučių, bet ir toliau esančių daugiabučių gyventojai atsinaujino suoliukus, rekonstravo ir pavertė stoginėmis senus sporto skersinius, sukūrė ir pastatė pagrindinį akcentą – poilsio baldą, tapatybės ženklą „ŠL“, šifruojamą kaip Šilainiai arba šiuolaikinis laisvalaikis. Spontaniškai atsiradusios senos kabelių ritės čia tapo lauko stalais, o pagrindinė kiemo aikštė buvo išvaduota ir išvalyta nuo žolių ir apaugusios velėnos.

Dirbtuvių metu ne itin jaukų kiemą gyventojai, savanoriai, kiemo aktyvistė Živilė Katkauskė ir architektas Algimantas Grigas bandė paversti atviru, aktyviu daugiabučio kiemu, kuriame kiekvienas jaučiasi kaip savo nuosavame kieme ir nori eiti į kiemą, susitikti su kaimynais, draugais, paminėti šventes. „Tada, kai kilo ši mintis, aš nesvajojau, kad ji virs tokia gražia realybe. Nesitikėjau, kad idėja gali taip plačiai pasklisti, taip stipriai įtraukti ir suvienyti žmones – visai nepažįstamus, labai skirtingus. Kažkas ne iš šios materialios visuomenės realybės“, – sakė kiemo aktyvistė ir idėjos sumanytoja Živilė Katkauskė.

Dirbtuvių maratonui pasibaigus Kuršių kieme veiksmas nesustojo. Susibūrusi iniciatyvinė kaimynų grupė, jų draugai ir pažįstami tęsia bendruomenės būrimo veiklas: organizuoja renginius, kūrybinius susitikimus, kviečiasi svečius, žiūri filmus.

Pokalbis su Ž.Katkauske – apie idėją ir iniciatyvą, kuri pranoko lūkesčius, drąsą bei buvimą bendruomenės dalimi.

– Kodėl pasirinkote tokias veiklas, tokį formatą? Ir kiek žmonių prisidėjo?

– Todėl, kad pamačiau „Fluxus Labas!“ projektą. Pastebėjau visiškai atsitiktinai. Jis puikiai tiko idėjos įgyvendinimui, suteikė daugiau galimybių. Visos kitos veiklos gimė natūraliai – bendraujant kieme, kiekvienam svarstant, ko dar norėtųsi ir ką galime padaryti, kad tai įvyktų. Prie kiemo gerovės galima prisidėti labai įvairiai, taip pat ir palaikymu, žinučių dalinimusi, padėkos žodžiais, tad būtų sudėtinga įvardinti konkretų skaičių.

– Vienas įdomių akcentų yra ŠL. Šilainiai arba šiuolaikinis laisvalaikis.

– Idėja sukurti ŠL baldą kilo mano tuomet dar šešiamečiui sūnui. Į vieną iš susitikimų su architektu A.Grigu jis atsinešė Modernaus meno centro išleistą Ewa Solarz knygą „Dizainas“ ir pasidalino idėja kieme sukurti Verner Panton „Living tower“ (gyvenamasis bokštas) baldą. Džiaugiuosi, kad architektas buvo dėmesingas visų kiemo bendruomenės narių nuomonei, tad ryžosi šią idėją įgyvendinti. Diskusijų metu išsigryninome, kad čia tiktų ŠL raidės, kurias galima šifruoti įvairiai: Šilainiai, šiuolaikinis laisvalaikis ar taip, kaip kiekvienas norėtų. Labai džiaugiamės kieme turėdami šį baldą – tai vieta ir vaikams žaisti, ir knygą paskaityti ar šiaip prisėsti.

– Gana įdomiai skamba ir senos kabelių ritės, tapusios lauko stalais.

– Taip, ir dar išskirčiau idėją kieme buvusius prisitraukimų skersinius paversti stoginėmis su suoleliais. Tai buvo puikus sprendimas – mes ne tik užmaskavome neišvaizdžius senus dalykus, bet ir sukūrėme vietas, kuriose galima būti kieme net ir lyjant lietui. Šiuo atveju komplimentų nusipelno kiemo vyrai, kurie ne tik sugalvojo, bet ir įgyvendino. Mes turime ilgą sąrašą idėjų, ką norime turėti savo kieme – nuo kiemo aikštės apšvietimo, lauko žaidimų įrengimo, veiklų paaugliams sukūrimo iki piešinių ant namų sienų ar ant grindinio išpieštų sporto pratimų ciklo. Tai yra tik kelios idėjos, o jų atsiranda vis daugiau ir įdomesnių.

– Kiek laiko jūs pati jau gyvenate šiame kieme? Galbūt pati esate kultūros lauko žmogus?

– Kaune gyvenu apie 15 metų, o pastaruosius 8 – Šilainiuose, Kuršių gatvėje. Esu baigusi teisę, dirbau teisininke 13 metų, tačiau prieš trejus metus pajutau, kad norisi kažko daugiau, labiau save realizuoti. Tad kardinaliai pakeičiau karjerą ir šiuo metu dirbu informacinių technologijų srityje.

– Koks buvo jūsų kiemas prieš tai? Ar buvo kai kuriems gyventojams minčių, kad kam to reikia? Kaip atsakytumėt pati į klausimą: kam to reikia?

– Namus būtent šioje vietoje įsigijome galvodami apie ateitį ir norėdami gyventi patogiai – taip, kad viskas būtų šalia ir lengvai pasiekiama. Tad gyvename 4 kambarių bute, pro vienus langus matome darželį, o pro kitus – pradinę mokyklą, kas yra labai patogu turint vaikų, nes nereikia jų niekur vežti. Pėsčiomis pasiekiami visi didieji mažmeninės prekybos centrai, šalia pramogų centras, įvairūs sporto klubai, grožio salonai. Čia pat autostrada, leidžianti greitai nuvykti į Vilnių, kas yra patogu, kai tenka dirbti ne Kaune. O ir iki Kauno centro vos septyni kilometrai.

Ilgainiui pradėjome galvoti, kad norėtume turėti nuosavą namą – norėjosi turėti savo kiemą, kur galėtume vakaroti, pasikviesti draugus ir su jais būti lauke. Tačiau čia gyventi yra labai patogu, o tokios infrastruktūros Kauno priemiesčiuose nepavyktų rasti. Tuomet susivokiau, kad mes juk turime kiemą! Šalia mūsų namo – didelis, erdvus kiemas, yra senų medžių, kalvelių. Tik mes juo nesinaudojame. Kas įprastai būna kieme? O gi mamos su mažais vaikais ir tie, kurie vedžioja šunis.

Visi kiti tėra praeiviai arba jame išvis nesilanko. Galvojau, kodėl žmonės nesinaudoja šiuo nuostabiu kiemu? Radau atsakymą: todėl, taip elgtis nėra įprasta. Dar ir todėl, kad kieme nėra pakankamos infrastruktūros. Tuomet ir kilo idėja: daugiabučio namo kiemas – lyg nuosavo namo kiemas visiems. Norėjosi, kad ir kiti pamatytų, kokį nuostabų kiemą turime; norėjau, kad jame laisvalaikį leistų suaugusieji, ne tik tie, kurie turi vaikų, taip pat paaugliai, senjorai. Tiesiog norėjau padrąsinti išeiti į kiemą ir juo džiaugtis, nes jis yra visai čia pat ir yra mūsų visų. Kieme tebuvo du suoleliai, vaikų žaidimo zona ir krepšinio zona. Išėjus į kiemą labai trūko vietų, kur atsisėsti, taip pat trūko ir veiklų.

Kai sausio mėnesį pamačiau „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ skelbiamą konkursą, supratau, kad tai gali būti puiki galimybė įgyvendinti šią idėją. Jis ir skirtas būtent tam – bendruomenių subūrimui ir įgalinimui. Taip jau nutiko, kad tądien pristatyti šios idėjos vykome tik dviese – aš ir mano sūnus. Ir laimėjome galimybę kūrybiškai, pasitelkiant menininką išspręsti šį bendruomenės iššūkį.

– Kaip sureagavo kaimynai, sužinoję, kad kiemas laimėjo projektą?

– Vos tik jį laimėjus pakviečiau gyventojus ateiti į kiemą – į šį susitikimą tamsų vasario vakarą atėjo virš 30 žmonių! Tai parodė, kad ši idėja yra aktuali kiemo gyventojams. Nuolat bendravome: rengėme projekto pristatymus kieme, kvietėme gyventojus dalintis savo idėjomis kiemui ir prisidėti.

– Kaip ir visiems, veiklas pristabdė ir karantinas?

– Jis buvo paskelbtas tik praėjus pusantro mėnesio po projekto laimėjimo. Tad esu labai dėkinga „Fluxus Labas!“ programos kuratoriams, kurie palaikė ir kartu ieškojo sprendimų, kaip burti ir palaikyti bendruomenę net ir tokiomis sąlygomis. Karantino laikotarpiu mūsų kieme įvyko zumbos treniruotė, Kauno gimtadienio baigiamasis koncertas su „Baltic Balkan“ – šios veiklos vyko mūsų kieme, o mes jose dalyvavome būdami savo balkonuose. Tai buvo neįtikėtinos iniciatyvos, labai suartinusios bendruomenę.

Pasibaigus karantinui veiklos tęsėsi. Buvo dienų, kai kieme dirbo net 70 žmonių – ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji, ir senjorai. Dirbtuvių metu pamatėme kokie įvairiapusiai ir vieningi yra žmonės, kai siekia vieno tikslo – čia įvairiausių profesijų atstovai (verslininkai, menininkai, medikai ir t.t.) parodė, kad moka virinti, pjauti, šlifuoti, dažyti. Norėjome, kad kieme būtų daugiau ir įvairesnių veiklų, tad beveik kiekvieno trečiadienio vakarą mūsų kieme vyko įvairūs renginiai: žaidimų, pramogų, sporto, poezijos, skaitymo, dailės, muzikos ar kineziterapeutės užsiėmimai. Kieme žmonės susirenka ir kitomis progomis – pavyzdžiui mes jame esame šventę sūnaus 7-ąjį gimtadienį: buvo gera matyti didelį būrį svečių, užteko erdvės ir vaišėms, ir moksliniams eksperimentams, ir lauko žaidimams.

Neįtikėtina buvo tai, kad vieną iš savo projektų mūsų kieme nusprendė surengti menininkė iš Londono Claudia Janke. Jo metu kiemo bendruomenės sukurtas žinutes kaimynams vis ar galite pamatyti kieme. Tad šis kiemas – mūsų visų ir mes visi rūpinamės juo taip, kaip kas galime. Labai svarbu yra tai, kad žmonės prisideda prie kiemo gerovės, skiria savo laiko ir resursų tam – joks vienas žmogus viso to nepadarytų.

Per šį laiką kieme užgimė ne viena graži draugystė tarp kaimynų, kurie iki tol nebuvo pažįstami. Bendraudami ir pažindami vienas kitą galime ne tik išeiti į kiemą atsigerti kavos ir paplepėti, galime vienas kitam padėti – kartais užtenka patarimo, kartais vieni kitiems padedame ir daugiau, kad ir padėdami įvaldyti naujai įsigytą kompiuterį vyresniam kaimynui, padėdami prižiūrėti vaikus, atiduodami nenaudojamus daiktus. Yra patogu ir gera turėti bičiulį šalia savo namų.

Kitais metais – dar septyni kiemai

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Visi kaip vienas“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva sako, kad „Fluxus Labas! Kiemas“ projektas, kuris vyksta jau antrus metus, orientuotas ne į rezultatą, bet į procesą – skatinti kiemų gyventojus keisti savo gyvenamąją aplinką, kartu su savo kaimynais kūrybiškai spręsti iškylančius iššūkius. „Pasididžiavimo jausmą kelia šiemet „Fluxus Labas!“ kiemuose bendruomenių ir bendruomeninių menininkų bendrakūrybos būdu įgyvendinti net šeši „Fluxus Labas! Kiemas“ projektai, kurie vyko tiek Kauno mieste, tiek Kauno rajone.

Šiuose kiemuose bendruomenių būrimas prasidėjo dar pavasarį, kuomet pirmojo karantino metu vyko tokios iniciatyvos kaip „Kultūra į kiemus“, „Karantino langai“ ir zumbos treniruotės balkonuose. Karantinui pasibaigus prie bendruomenių iniciatyvų prisijungė net septyni šių metų projektų menininkai: architektas Algimantas Grigas, sceninio vyksmo režisierė Edita Niciūtė, šviesų menininkai Robertas Balčiūnas ir Eimantas Kukta, „Building Narratives. Eiguliai“ projekto menininkai Goda Verikaitė, Povilas Jankūnas ir Sonja Lakic. Kitais metais pokyčius planuojame pamatyti dar septyniose Kauno miesto kiemų erdvėse, kuriose menininkai ir kiemo bendruomenės nariai galės fluxiškai spręsti kieme esančią problemą“, – sakė G. Pomeranceva.

Kalbėdama apie konkrečius kiemus, pašnekovė teigė, kad įdomių idėjų buvo ne tik Kuršių gatvės kieme, o nuotykio, atsitiktinumo ir paprastumo nepabijojo ir kiti. Pavyzdžiui, Pilėnu g. 3 namo kieme Akademijos miestelyje įgyvendintas „Drakono“ pavadinimą turinčios namo bendruomenės ir „Glow Factory“ šviesų menininkų Roberto Balčiūno ir Eimanto Kuktos projektas „Čiurliai“.

„Namo bendruomenė su drąsiu, jaunatvišku šiemet išrinktu namo pirmininku Vitaliu Orentu priešakyje išdrįso „išjudėti“ iš kasdienybės bei rutinos ir tamsiausią namo vietą, atgrasų ir nejaukų kiemo praėjimą, paversti draugiška gyventojams erdve su tamsiu paros metu ultravioletinėje šviesoje išryškėjančiais bendruomenės simboliu tapusiais Čiurliais. Be kūrybiškų, originalių problemų spendimų rezultatų – naujų objektų atsiradimo, didžiausi laimėjimai kiemuose nėra fiziniai: užmegzti ryšiai tarp kaimynų, išbandyta bendro darbo patirtis: kalbėjimasis, iššūkių, bendrų klausimų sprendimas, gebėjimas kartu atrasti sprendimus per kūrybines praktikas ir kultūrinį kiemo kontekstą.

Po „Fluxus Labas! Kiemas“ projekto kiemuose gyventojai pradėjo sveikintis, organizuoti talkas, kurti naujas apšvietimo idėjas, šventes, organizuoti užsiėmimus vaikams, paskaitas ir filmų peržiūras. Kiemų bendruomenės drąsiau puoselėja savo kultūrą ir tampa svetingais savo vietos šeimininkais“, – sakė G.Pomeranceva.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Martyno Plepio

Daugiabučių gyventojai kiemą pavertė jaukia erdve, o idėja sukurti šiuolaikinio laisvalaikio baldą kilo šešiamečiui berniukui

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Nabrały rozpędu szczepienia seniorów. Zachęcamy osoby 65-letnie i starsze do aktywniejszej rejestracji na szczepienie przeciwko koronawirusowi

Avatar

Paskelbta

Szanowni mieszkańcy rejonu wileńskiego w wieku 65 lat i starsi, zapraszamy Państwa do aktywniejszej rejestracji na szczepienia przeciwko chorobie COVID-19 i tym samym zabezpieczania się przed zakażeniem koronawirusem i jego możliwymi powikłaniami. W zaistniałej sytuacji globalnej pandemii z powodu koronawirusa, szczepionki przeciwko COVID-19 nie tylko ochronią Państwa zdrowie i zdrowie Państwa bliskich, ale także stworzą bezpieczne środowisko dla całego społeczeństwa. Osoby starsze, które chcą się zaszczepić od COVID-19, są proszone o skontaktowanie się z lekarzem rodzinnym w swojej przychodni medycznej.
Już nabrały rozpędu szczepienia wg priorytetowych grup mieszkańców. Zaszczepiono 80-letnich i starszych oraz pacjentów w wieku 75-79 lat. Dalej są szczepione osoby w wieku 70-74 lat i 65-69 – latkowie. Jednak medycy zauważają, że tylko około jedna trzecia osób starszych zgadza się na szczepienie. Lekarze przypominają, że szczepionka jest najbardziej potrzebna osobom starszym, ponieważ może uchronić przed ciężkimi postaciami choroby, powikłaniami lub śmiercią.
Osoby w wieku ponad 65 lat, do których dotychczas nie zadzwonił lekarz rodzinny lub pielęgniarka, są proszone o kontakt telefoniczny z przychodnią, by się zarejestrować na szczepienie przeciwko Covid-19. Członkowie rodziny i bliscy są proszeni o pomoc w zarejestrowaniu rodzicom i dziadkom w honorowym wieku.
Seniorzy wymagający stałej opieki lub stałego doglądu mogą zostać zaszczepieni w domu po przybyciu pracownika służby zdrowia. Swoją sytuację z wyprzedzeniem należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu.
Szczepienia odbywają się według rozporządzenia Ministra Zdrowia dotyczącego kolejności szczepień przeciwko Covid-19 (Rozporządzenie Ministra Zdrowia Republiki Litewskiej nr V-3006 z dnia 23 grudnia 2020 r. „O szczepieniu przeciwko COVID-19 (infekcji koronawirusowej) ze środków budżetu państwa” (nowelizacja rozporządzenia z dnia 28 stycznia 2021 r.).
Należy pamiętać, że nie zaleca się szczepienia osób, którym od zdiagnozowania Covid-19 minęło mniej niż trzy miesiące lub tych, którym badania serologiczne wykonywane przed szczepieniem wykazały obecność przeciwciał koronawirusa.
Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.

Przydatne kontakty:
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027
PP Poliklinika w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885

Skaityti toliau

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Rajonas

Įsibėgėjo vyresnio amžiaus žmonių skiepijimas. 65 metų ir vyresni gyventojai kviečiami aktyviau registruotis vakcinacijai nuo COVID-19 ligos

Avatar

Paskelbta

Mieli 65 metų ir vyresni Vilniaus rajono gyventojai, kviečiame Jus aktyviau registruotis vakcinacijai nuo COVID-19 ligos ir taip apsaugoti save nuo susirgimo koronaviruso infekcija ir jos galimų komplikacijų. Pandemijai sukausčius pasaulį, vakcinos nuo COVID-19 ne tik padės apsaugoti Jūsų ir artimųjų sveikatą, bet ir sukurti saugią aplinką visuomenei. Norintieji pasiskiepyti COVID-19 vakcina, mielai prašomi kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jau įsibėgėjo vakcinacija pagal prioritetines gyventojų grupes. Paskiepyti 80 m. ir vyresni bei 75-79 m. asmenys. Toliau yra skiepijami 70-74 m. ir 65-69 m. pacientai. Tačiau medikai pastebi, kad tik apie trečdalį vyresnio amžiaus gyventojų sutinka skiepytis. Gydytojai primena, kad vakcina labiausiai reikalinga būtent vyresnio amžiaus žmonėms, nes gali apsaugoti nuo sunkių ligos formų, komplikacijų ar mirties.
Jei Jums daugiau nei 65 metai ir dėl vakcinacijos nesulaukėte dar skambučio iš savo šeimos gydytojo ar slaugytojos, prašome su jais susisiekti telefonu ir užsiregistruoti skiepams. Šeimos narių ir artimųjų prašome padėti užsiregistruoti garbaus amžiaus tėvams ir seneliams.
Senjorai, turintys nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikį gali būti skiepijami namuose, atvykus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui. Apie savo padėtį iš anksto informuokite šeimos gydytoją.
Vakcinacija vyksta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą prioritetinių asmenų grupių sąrašą ir eiliškumą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ 2021 m. sausio 28 d. redakcija).
Atkreipiame dėmesį, kad yra rekomenduojama neskiepyti žmonių, kuriems nuo Covid-19 ligos diagnozavimo nėra praėję trys mėnesiai arba prieš skiepijimą jiems atlikto serologinio tyrimo metu nustatoma koronaviruso antikūnų.
Vakcinacija yra savanoriška, o tiek vakcina, tiek skiepijimo paslauga – nemokama.

Naudingi kontaktai:
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika – tel. (8 5) 247 0027
VšĮ Nemenčinės poliklinika – tel. +370 600 38 885
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt