Connect with us

Miestas

Regėjimo negalią turintiems viešojo transporto keleiviams – atnaujinta programėlė „Transporto balsas“

Avatar

Paskelbta

 

Neregiams ir silpnaregiams po miestą judėti viešuoju transportu bus patogiau ir paprasčiau – atnaujinta nemokama mobilioji programėlė „Transporto balsas“. Sostinėje veikianti programėlė papildyta naujais funkcionalumais, o tai reiškia, kad nuo šiol Vilniuje, Kaune, Šiauliuose veikia vieninga „Transporto balso“ versija, artimiausiu metu ją planuojama pristatyti ir Klaipėdoje. Pakeitimai atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su pačiais regėjimo negalią turinčiais keleiviais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

„Džiaugiamės, kad galime pristatyti patobulintą „Transporto balso“ programėlę regėjimo negalią turintiems sostinės keleiviams. Programėlę Vilniuje pristatėme jau pernai, tačiau tuo metu ji neturėjo dalies funkcionalumų, kurie veikia dabar – pavyzdžiui, balsu anonsuojamas realiai į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Dėkojame regėjimo negalią turintiems keleiviams, kad aktyviai įsitraukė į atnaujintos programėlės testavimą, teikė komentarus.

Gerai ir tai, kad Vilniuje bei kituose miestuose nuo šiol veikia vienoda programėlės versija, taip ja naudotis dar paprasčiau ir judant tarp miestų. Norime, jog viešasis transportas būtų draugiškas visiems keleiviams, todėl siekiame užtikrinti kuo sklandesnį programėlės prieinamumą regėjimo negalią turintiems, taip pat pasirūpinti visa kelionės kokybe“, – teigia Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.

Be to, Vilniuje viešojo transporto priemonėse papildomai sumontuotos su programėle integruotos aktyvios žymos – iki šiol jos buvo įrengtos tik stotelėse. Būtent viešajame transporte atsiradusios žymos užtikrina tikslų neregių informavimą apie fiziškai į stotelę atvykusį konkretų troleibusą ar autobusą.

Vilniuje šiuo metu yra 580 viešojo transporto stotelių, kuriose veikia „Transporto balsas“. Visų stotelių žemėlapį galima rasti čia: http://bit.ly/TransportoBalsas_Vilnius. Turint pastebėjimų ar kilus klausimų dėl programėlės veikimo jos naudotojai Vilniuje gali kreiptis: balsas-info@judu.lt

Atnaujinta versija Vilniuje – po testavimo su regėjimo negalią turinčiais keleiviais

„Transporto balsu“ besinaudojantys keleiviai savo išmaniajame telefone girdi balsu sakomą informaciją apie viešojo transporto judėjimą. Užfiksavusi konkrečią stotelę pagal galiojančius viešojo transporto tvarkaraščius programėlė skelbia transporto priemonių atvykimo laikus.

„Transporto balsas“ būtent Vilniuje, suvienodinant su kituose miestuose veikiančia versija, papildytas funkcionalumu, kurį labiausiai akcentavo ir patys sostinės regėjimo negalią turintys keleiviai. Nuo šiol balsu anonsuojamas realiai (fiziškai) į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Autobusui ar troleibusui atvykus į stotelę pirmiausia pasakomas maršruto numeris ir jo kryptis – pavyzdžiui, „devynioliktas troleibusas į Pašilaičius“.

„Dalyvavau programėlės testavime ir galiu pasakyti, kad atnaujinta versija yra gerokai informatyvesnė. Padeda tai, jog realiai į stotelę atvykęs viešasis transportas dabar „pasisako“ savo numerį ir kryptį, kur link jie važiuoja. Pasitaiko, kad vienas kitas autobusas, troleibusas ar stotelė dar tyli, bet, tikėkimės, kuo toliau tuo bus geriau. Esu neregė, todėl aplinką matau tiek, kiek ji skleidžia garsų. Dabar mieste matau gerokai daugiau, nes einant su įjungta programėle gatve man „prisistato“ pravažiuojantys autobusai, troleibusai, „kalba“ sutiktos stotelės“, – pastebi programėlę po atnaujinimų Vilniuje išbandžiusi Eglė Jarmolavičiūtė.

Dar vienas programėlės atnaujinimas – automatinis miestų pasirinkimas. Jis naudingas visiems keliaujantiems tuose miestuose, kuriuose veikia programėlė. Atvykus į miestą, kuriame veikia „Transporto balsas“, programėlė aptiks pirmąją žymą ir automatiškai parinks veikimą būtent tame mieste.

Į atnaujintos programėlės testavimą aktyviai įsitraukė patys regėjimo negalią turintys keleiviai. Vilniuje suorganizuota uždara Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų, programėlės diegėjų, įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovų grupė, kuri visą spalio mėnesį bandė programėlę ir teikė komentarus.

„Viešuoju transportu keliaujantys aklieji ir silpnaregiai programėlę „Transporto balsas“ išbandė ir aktyviai teikė savo pastebėjimus, pasiūlymus. Džiugu, kad į nemažą dalį mūsų siūlymų jau atsižvelgta atliekant pataisymus ir patobulinimus. „Transporto balsas“ yra labai reikalinga pagalba savarankiškai transportu besinaudojantiems regos negalią turintiems keleiviams. Programėlė, manau, pravers ir gerai matantiems: prie telefono prisijungus ausinę. Taip galima, pavyzdžiui, akims „duoti“ knygą, naujienas, o atvykusį troleibusą ar autobusą „pamatys“ ausys“, – sako Vytautas Gendvilas, Informacinės aplinkos specialistas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos.

Švieslentė telefone – naudotis gali ir kiti keleiviai

Šią programėlę taip pat galima vadinti vaizdine ir garsine viešojo transporto švieslente, kurią savo telefone gali turėti kiekvienas keleivis. Įsijungus programėlę garsu įvardijama artimiausia stotelė, esanti maždaug 50 metrų atstumu, taip pat atvažiuojančių maršrutų numeriai, stotelių kryptys ir trukmė minutėmis iki transporto priemonės atvykimo.

Programėlė yra pritaikyta telefonams su „Android“ operacine sistema, ją atsisiųsti galima čia: https://ply.gl/com.kvt.voice.app. Veikimui reikalingas interneto ryšys, prieš naudojimąsi savo telefone keleiviai turi aktyvuoti „Bluetooth“ funkciją. Taip pat būtina aktyvuoti geografinės vietos (vietovės bendrinimo) nustatymo funkciją telefone arba tiesiog leisti tai padaryti telefono „Android“ programinei įrangai.

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt