Connect with us

Naujienos

„Kaimas į namus“ – galimybė nusipirkti norimą produktą tiesiai iš ūkio

Avatar

Paskelbta

2020 11 25

Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint mažos vertės turtą. Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai taisyti socialiai neteisingą situaciją ir mažinti padidėjusius mokesčius. 

„Registrų centro įkainiai turi būti tokie, kad visiems gyventojams būtų prieinamos jiems reikalingos paslaugos. Tai – itin aktualu socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Negali būti, kai mokesčiai už testamentu ar kitaip paveldėtą turtą beveik prilygsta jo vertei”, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. 

Nuo spalio 1d. Registrų centro pradėti taikyti įkainiai itin padidėja tais atvejais, kai registruojama nuosavybės teisė į nedidelės vertės nekilnojamuosius daiktus. Pavyzdžiui, iki spalio 1 d. nuosavybės teisės įregistravimas į paveldėtus 15 nedidelės (5300 eurų) vertės objektus kainavo 46 eurus, o nuo spalio 1 d. – 258 eurus.

“Kadangi žmogui mokestis itin išauga tuomet, kai registruojama nuosavybės teisė į mažavertį turtą, pavyzdžiui, seną namą, ūkinius, kitus pastatus, turime pakoreguoti tokį tokį ydingą  reglamentavimą, – sako E. Jankevičius. – Bus nustatytos žemesnės atliekamų veiksmų „lubos“, kurios lemia mažesnius atlygio dydžius”.

Dabar už nuosavybės teisės į keletą paveldėtų nekilnojamųjų daiktų registravimą, numatytas  mažesnis mokestis – reikėtų mokėti tik vieno jų registravimo atlygį.

Paveldėjęs namą ir ūkinius pastatus žmogus privalo užregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą Registrų centre. Nepriklausomai nuo nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, vienodai kainuotų įteisinti visus paveldimus pastatus,– 32,63 euro. Pavyzdžiui, paveldėjus gyvenamąjį namą su 4 papildomais pastatais,  ši suma mažėtų beveik 4 kartus:  nuo 119 eurų dabartinės sumos – iki 32,63 euro. Jeigu tai būtų 10 nekilnojamųjų daiktų, 224,78 euro registravimo mokestis mažėtų apie 7 kartus. 

Nuosavybės teisės liudijimo įteisinimas taip pat kainuotų fiksuotą sumą – 19,22 euro. Šiuo metu 5 pastatų liudijimo įteisinimas žmogui kainuoja tris kartus daugiau – 63,34 euro, o 10 nekilnojamųjų daiktų –  beveik 6 kartus –  118,49 euro. 

Ženkliai mažės ir išlaidos registruojantiems bendrosios nuosavybės teisę į paveldėtus ar dovanojimo sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus. Numatyta, kad bendra suma po lygiai bus paskirstyta kiekvienam bendraturčiui. Pavyzdžiui, jei 3 bendraturčiai norėtų įteisinti 3 paveldėtus pastatus, kiekvienas turėtų mokėti tris kartus mažiau – vietoje dabar mokamų 76,14 euro, įkainis mažėtų iki 25,38 euro. Šioje situacijoje tiek pat kartų mažėtų ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo paslauga. Kiekvienas iš 3 paveldėjimo teisę turinčių asmenų vietoje dabar nustatytų 228, 42 euro mokėtų 76,14 euro.

Numatyti pakeitimai padės geriau išspręsti tokias  situacijas, kai paveldimas ar dovanojamas turtas lieka tos pačios šeimos nariams, tačiau jo registravimo sumos išauga keletą kartų. Taip pat užkirs kelią didinti to paties daikto nuosavybės teisės registravimo įkainius.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

M. Rekst: Vyriausybės sprendimas dėl kelių finansavimo – diskriminacinis ir neproporcingas

Avatar

Paskelbta

Vakar, sausio 27 d., Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybei bus skiriamas daug mažesnis finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai. Mūsų savivaldybės gyventojams tai reiškia vieną – planai išasfaltuoti kelius ir gatves, sutvarkyti senąją kelių infrastruktūrą ar tinkamai prižiūrėti žvyro dangos kelius, kad jie būtų patogūs ir, svarbiausia, saugūs – vėl nukeliami neapibrėžtam laikotarpiui.
„Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, su savivaldybe nebuvo diskutuota. Tai yra Vilniaus rajono gyventojus diskriminuojantis sprendimas, dėl kurio neteksime maždaug 577 tūkst. eurų. Tai nesąžininga mūsų gyventojų atžvilgiu“, – apie Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimtą sprendimą Vilniaus rajono savivaldybei nebetaikyti žiedinių savivaldybių prioriteto kalbėjo merė Marija Rekst.
Savo sprendimu Vyriausybė išbraukė Vilniaus rajono savivaldybę iš žiedinių savivaldybių sąrašo, pagal kurį skiriamos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tačiau kaip ir anksčiau, prie žiedinių savivaldybių lieka priskiriamos Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Alytaus rajono savivaldybės. O Vilniaus rajono savivaldybė, skirstant finansavimą, tampa nebe žiedine, nors juosia šalies sostinę ir aptarnauja didžiausius transporto srautus.
Anot Susisiekimo ministerijos, taip neva siekiama išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų ir suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms.
Vilniaus rajonas – didžiausias šalies rajonas, sparčiai urbanizuojamas ir apgyvendinamas
Vilniaus rajonas – vienas didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2 129 kv. km, gyventojų skaičius siekia virš 107 tūkst. Vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Kiekvienais metais vidutiniškai išduodama per 1 500 statybos leidimų (2020 m. išduota 1 700).
Kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius kasmet auga, jau 2013 metais buvo peržengta 100 tūkst. gyventojų riba. Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Rajonas tampa poilsio vieta, žmonės čia noriai atvyksta pailsėti į paežeres, aplankyti žymias kultūrines vietas.
Taip pat verta pažymėti, kad per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės.
Minėti faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių.
„Poreikis infrastruktūros plėtrai vis auga ir viršija savivaldybės finansines galimybes. Nuolat gauname bendruomenių ir gyventojų prašymų dėl kelių, žvyrkelių, gatvių tvarkymo. Visada stengiamės išnaudoti kiekvieną progą papildomam finansavimui gauti, kai buvo paskelbtas paraiškų priėmimas dėl Covid-19 programos, teikėme paraiškas Susisiekimo ministerijai. Tik mūsų pastangų ir įdirbio dėka galime džiaugtis jau įgyvendintais projektais visose 23 rajono seniūnijose, bet daug darbų dar laukia, o tam reikia lėšų“, – sakė Marija Rekst.
Neobjektyvūs lėšų paskirstymo kriterijai
Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) mūsų rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos yra nepakankamai objektyviai įvertinamos.
Aprašas numato, kad savivaldybėms skiriama lėšų suma vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti tokiu principu: pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.
Mūsų manymu, lemiamą reikšmę skirstant lėšas turi turėti eismo intensyvumas, kelių (gatvių) apkrova ir nusidėvėjimas, infrastruktūros plėtra bei demografiniai rodikliai, t. y. realus poreikis, kylantis dėl transporto priemonių srautų
Kadangi Vilniaus rajonas yra priemiestinis ir juosia žiedu sostinę, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2 538 km., iš jų su asfalto danga – apie 21 proc. visų kelių, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga. Vilniaus rajono keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamų sunkiasvorėmis ir lengvosiomis transporto priemonėmis, o tai lemia greitesnį jų nusidėvėjimą.
Sprendimas turės įtakos savivaldybės planams
Dabartiniu metu seniūnijose vyksta išplėstinės seniūnaičių sueigos, kurių metu svarstomi ir planuojami 2021 metų kelių ir gatvių tvarkymo darbai. Akivaizdu, KPPP lėšų sumažinimas ženkliai koreguos seniūnijų veiklos planus, neigiamai paveiks bendruomenių požiūrį į šalyje vykstančius neapgalvotus procesus.
Teks koreguoti savivaldybės strateginiame plane numatytus ir šiems metams suplanuotus tęstinius kelių tvarkymo projektus. Gavus mažesnį finansavimą, greičiausiai sulėtės arba visiškai sustos sodininkų bendrijų tranzitinių kelių priemiestinėse seniūnijose priėmimas į savivaldybės balansą ir kiti darbai.
„Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti. Tokiu sprendimu savivaldybė su didžiausiu šalyje vietinių kelių tinklu Vyriausybės paliekama be atitinkamo finansavimo, o gyventojų pelnyti lūkesčiai liks neišpildyti“, – apgailestavo merė Marija Rekst ir pridūrė, kad savivaldybė dės pastangas, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

Skaityti toliau

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt