Connect with us

Naujienos

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia pasidžiaugti per visus Nepriklausomybės metus veikiančiomis įmonėmis, turinčiomis lietuviškus pavadinimus

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsisprendžia pati mokykla arba jos steigėjas, bendrojo ugdymo mokyklų atveju dažniausiai tai yra savivaldybės.

Primename pagrindinius reikalavimus švietimo įstaigoms.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Vaikai gali lankyti tik tą pačią grupę toje pačioje patalpoje, auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu vaikai naudojasi bendromis patalpomis, pvz., muzikos ar sporto sale, po kiekvienos grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos. Vaikai maitinami taip pat grupės patalpose, o jeigu valgykloje, – vienu metu gali valgyti tik viena grupė pagal iš anksto parengtą grafiką.

Pradinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams per pamokas neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu mokiniai naudojasi bendromis patalpomis, po kiekvienos klasės, grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos.

Pailgintos dienos grupę gali lankyti tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniai.

Pradinis ugdymas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu įvedant įstaigoje infekcijų plitimą ribojantį režimą. Tokiu atveju tėvams yra mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos išmokos.

Pagrindinis, vidurinis ugdymas. 5-12 klasių mokiniai mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu: dėl mokymosi formos apsisprendžia mokykla arba mokyklos steigėjas – dažniausiai tai savivaldybė. Jei sudėtinga ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, gali būti derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.

Derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami  įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta viena ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (III – IV gimnazijos klasės). Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pvz., 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą kasdieniu būdu.

Kai mokomasi ne nuotoliniu būdu, o mokykloje, turi būti maksimaliai ribojami skirtingų mokinių kontaktai tiek per pamokas, tiek po pamokų. Mokiniai turi mokytis toje pačioje klasėje, mokytojai turi ateiti į klasę, o ne mokiniai eiti pas mokytojus. Taip pat laikomasi kitų operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Per karantiną rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu aktyvių veiklų, kurių negalima atlikti dėvint kaukes (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei jos vyksta, tarp dalyvių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Neformalusis švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo programos gali vykti įprastai kontaktiniu būdu šiais atvejais:

  • tose mokyklose, kuriose neformalusis švietimas yra arba tos mokyklos ugdymo plano, arba pailgintos dienos grupių, arba visos dienos mokyklos veiklos dalis;
  • jeigu užsiėmimai organizuojami lauke, užtikrinant dviejų metrų atstumą. Šiuo atveju dalyvių skaičius neribojamas;
  • per individualius mokytojo ir mokinio užsiėmimus, laikantis 2 m atstumo, kitų saugos reikalavimų;
  • kai programos vykdomos mokytojo, dirbančio tik su viena, ne didesne kaip 5 mokinių grupe, ir tik vienoje įstaigoje, patalpose užtikrinant 10 m2 plotą vienam mokiniui.

Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, jeigu jos vyksta kontaktiniu būdu, turi būti vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo: užtikrinama, kad vaikai nuolatos dalyvautų tos pačios grupės veiklose, būtų išvengiama skirtingų grupių vaikų kontakto bei vaikų kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ne ilgiau nei 15 min.

Švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu, ir įprastai. 

Kai švietimo pagalbos specialistai konsultuoja tiesiogiai, konsultacijos turi būti teikiamos tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniams. Po kiekvienos konsultacijos patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojami liečiami paviršiai ir naudotos priemonės.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, daroma išimtis  – specialiąsias mokyklas, bendrojo ugdymo mokyklų specialiąsias klases ar pirminio profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programas – jie lanko įprastai.

Preliminariais iš mokyklų ir savivaldybių gautais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos. 

Mokyklų pateiktais duomenimis, šiuo metu serga apie 700 mokinių, tai sudaro 0,2 proc. nuo bendro 450 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių, ir apie 600 pedagogų, t.y. apie 1,3 proc. nuo visų 45 tūkst. pedagogų.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Dėl karantino pratęsiamas traktorių techninės apžiūros galiojimo laikas

Avatar

Paskelbta

Primename, kad šalyje paskelbus karantiną, traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigė po 2020 m. lapkričio 4 d. ir traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigs iki kol šalyje bus atšauktas karantino režimas, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas laikotarpiui, iki Lietuvoje galios karantino režimas ir 2 mėn. po jo.
Traktorių techninės apžiūros tvarka buvo papildyta 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Galiojanti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos suvestinė čia.
Raginame traktorių savininkus būti atsakingiems ir nevažinėti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Rajonas

Mieszkańcy Mickun, podnosząc flagę gminy przy swoim domu, zachęcają całą społeczność do naśladowania ich przykładu

Avatar

Paskelbta

Mieszkańcy miasteczka Mickuny rejonu wileńskiego cieszą się, mogąc przedstawić społeczeństwu zainicjowany przez siebie pomysł – podniesienie flagi gminy Mickuny w swoim miejscu zamieszkania, która po raz pierwszy została uroczyście wzniesiona 20 stycznia na ulicy Vilniaus w miasteczku Mickuny.
Według pomysłodawców, chęć przyczynienia się do stworzenia pozytywnego wizerunku gminy Mickuny pobudziła do wywieszenia flagi gminy na ulicy w miasteczku zamieszkania. „Jesteśmy dumni, że mieszkamy w tej pięknej miejscowości, chcielibyśmy, aby ludzie mieszkający, odwiedzający lub przejeżdżający przez miasteczko Mickuny, zobaczyli, że mamy naszą flagę, że kochamy nasze miasteczko. Mamy nadzieję, że nasz pomysł zachęci innych mieszkańców gminy do podniesienia flagi gminy na podwórku swego domu, a tym samym do wsparcia i kontynuacji tej pięknej inicjatywy” – są przekonani mieszkańcy gminy Mickuny z ulicy Vilniaus.
„Cieszę się i w imieniu wszystkich pracowników i mieszkańców gminy Mickuny jeszcze raz serdecznie dziękuję inicjatorom pomysłu. To wspaniały przykład jedności i wspólnoty” – cieszy się z aktywności mieszkańców gminy starosta Mickun Renata Mickiewicz.
Flaga gminy przedstawia herb Mickun, stworzony przez artystę Arvydasa Každailisa w 2013 roku. Herb Mickun został zatwierdzony przez Litewską Komisję Heraldyki 20 czerwca 2013 roku. Tworząc motywy herbu, zwrócono uwagę na dwie osobliwości tego terenu – piękną przyrodę, przepływającą przez Mickuny krętą Wilenkę oraz trzech znanych słuchaczy Uniwersytetu Wileńskiego (Augusta Ludwika Bécu, Juliusza Słowackiego i Stanisława Morawskiego), ówczesnych ludzi oświeconych, zasłużonych dla medycyny, edukacji i literatury. Przyroda tego terenu i wijąca się przez Mickuny Wilenka na herbie są przedstawione za pomocą głęboko falującego srebrnego (kolor wody) paska, który częściowo przedstawia pierwszą literę nazwy Mickun. Trzech luminarzy tego kraju symbolizują trzy złote, siedmiokątne gwiazdy. A błękit – to nie tylko kolor powietrza i nieba (czysta, piękna przyroda), ale także kolor mądrości.
Więcej o herbie miasteczka Mickuny: https://www.facebook.com/notes/144960940500262/

Foto Gmina Mickuny

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt