Connect with us

Naujienos

Lietuvoje – 2450 nauji koronaviruso atvejai

Avatar

Paskelbta

2020 12 03

Prieš metus Kauno „Arkos“ bendruomenė miesto centre pradėjo kurti grupinio gyvenimo namus – nedidelę šeimos tipo bendruomenę, kurioje namus randa intelekto negalią turintys suaugę žmonės, vadinami bičiuliais. „Arkos“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas pasakoja, kad bičiuliai, gyvendami čia drauge su asistentais, gali atsiskleisti, realizuoti savo talentus, patenkinti poreikį priimti sprendimus, kuris dažnai ignoruojamas ne tik instituciniuose globos namuose, bet  net ir šeimose. 

Pašnekovas sako, kad jie čia išmoksta savarankiškumo, pradeda kurti savo ateitį, supranta, kad yra svarbi visuomenės dalis, kad jų darbas prisideda prie bendro gėrio kūrimo. Pasak G. Malinausko, bičiuliai taip pat perduoda visuomenei svarbią žinią: intelekto negalią turintys žmonės yra stiprūs savo vidumi, o jų nuoširdumas ir draugiškumas turi galią gydyti visų mūsų sielos žaizdas ir keisti ar net paneigti mitus. 

Kaip keičiasi žmonių su negalia kasdienybė, kai jie atkeliauja iš didelės institucijos į grupinio gyvenimo namus?
Mes gyvenimo namus kūrėme norėdami atsiliepti į poreikį, kurį jautėme iš bičiulių – žmonių su negalia, su kuriais dirbame. Prieš kuriant gyvenimo namus, mūsų bendruomenėje lankėsi viena bičiulė, tačiau susiklostė situacija, kad jai ėmė grėsti apgyvendinimas didelėje institucijoje. Tada ir kilo idėja kurti gyvenimo namus – jai ir visiems kitiems, kurie to stokos. 

Juk kiekvienas žmogus nori gyventi šeimai artimoje aplinkoje. Mes darbuotojus vadiname asistentais, o santykiai yra itin draugiški. Kadangi nuomojamės namą gyvenamųjų namų kvartale, tai žmonės su intelekto negalia čia gyvena kaip kiekvienas iš mūsų. Juk yra skirtumas, ar tu gyveni izoliuotai, ar taip, kaip visi. Kasdienybėje mūsų bičiuliai taip ir pasako: „Čia darbas, o ten – namai.“ 

Vieni mūsų skubame susipažinti su kaimynais, kiti žiūrime įtariai, ieškome priekabių…
Pradėję kurti tiek gyvenimo namus, tiek socialines dirbtuves, nuo pat pradžių bendraujame su kaimynais: supažindiname su bičiuliais, pristatome save. Pamatę, kad tie bičiuliai yra dvasiškai turtingesni už mus, jie, nors iš pradžių į naujuosius kaimynus žiūrėjo su nepasitikėjimu, lyg ir su baime, pakeičia savo nuomonę.

Daugybę kasdieninių dalykų lengviau išspręsti, kai yra maža bendruomenė. Visų pirma, reikia sukurti draugiškus, pagarbius santykius su bičiuliu, būti lygus su lygiu. Ir tik paskui laikytis visų reikalavimų: tvarkos, režimo, taisyklių pandemijos metu. 

Sakote, kad iš pradžių kaimynai į bičiulius žiūrėjo nepasitikėdami. Kaip kūrėte santykį su kaimynais ir kokia šiandien yra bičiulių kaimynystė?
Dirbtuvės įsikūrusios rajone, kuriame yra ir daugiabučių, ir individualių namų. Labai džiaugiamės, kad įsikūrėme name, kuriame anksčiau gyveno gana įžymūs žmonės: garsi gydytoja ir jos sesuo  agronomė, profesorė. Mes įsikūrėme antrame aukšte, o šeimininkės liko pirmame ir gyveno čia iki pat savo mirties. Visą laiką šiltai draugavome, iki šiol lankome jų kapelius, pasimeldžiame už jas.

Porą metų rengėme Kaimynų dieną – kvietėme kaimynus ateiti susipažinti, paruošdavome jiems vaišių. Mums patiems buvo džiugus atradimas, kad susirinko daugybė kaimynų. Pažintis, pasimatymas, pokalbiai naudingi mums visiems. 

Su kokiomis istorijomis ir patirtimis bičiuliai ateina į gyvenimo namus?
Mūsų bičiulių atėjimo į gyvenimo namus istorijos yra labai įvairios: vienų atsisakė globėjai, kitų artimieji mirė. Tokiais atvejais, jei ne mes, jie būtų patekę į didelę instituciją. Taip pat yra keletas bičiulių, kurie turi šeimas, bet labai norėjo pradėti savarankišką gyvenimą. Dauguma tėvų net ir su suaugusiais negalią turinčiais savo vaikais elgiasi ne kaip su suaugusiais. Tas nuolatinis buvimas vaiko pozicijoje neleidžia veikti, kurti savo ateities. 

Turime keletą bičiulių, kurie, nors ir turi artimų giminaičių, atėjo gyventi į mūsų gyvenimo namus. Jiems tai yra kaip tramplinas į dar savarankiškesnį gyvenimą: galbūt ateityje jie įsidarbins ar pasinaudos dabar veikiančia apsaugoto būsto paslauga, kur teikiama tik minimali pagalba. 

Net jeigu žmogus gyvena dideliuose institucinės globos namuose, labai svarbu jo paklausti, ar jis nori apsigyventi šeimai artimesnėje aplinkoje ir gyventi bendruomenėje, ar labiau savarankiškai – apsaugotame būste… 
Žmogus turi turėti teisę rinktis, nes vieni mūsų esame labiau bendruomeniški, kiti geriausiai jaučiamės būdami vieni ar kuo mažesnėje grupelėje. Žmogui reikia leisti bandyti, o ne priimti sprendimą už jį.

Atsakyti į klausimą, ar tikrai nori kažką keisti, ar esi pasiruošęs pokyčiams, turbūt nėra lengva. Ypač jei daug metų niekas neklausė tavo nuomonės. Galbūt yra būdų, kaip padėti žmogui priimti sprendimą?
Mes stengiamės išsiaiškinti net pačių silpniausių savo bičiulių valią. Istoriškai įprasta žmones su negalia laikyti vargšais, už juos ne tik spręsti, bet ir padaryti. Mėginame bendruomenę kurti kartu – įtraukti bičiulius į kai kurių sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, „Arkos“ bendruomenės svarbiausi klausimai, tokie kaip gyvenimo namų kūrimas, buvo aptarti bendrai, surengus su tuo susijusių žmonių suvažiavimą. Prieš įkurdami socialines dirbtuves taip pat klausėme, ar jie pritaria, ką apie tai galvoja. Išsiaiškinti bičiulių nuomonę ne visuomet paprasta: yra ir aktyvių bičiulių, bet šalia jų yra ir tokių, kurie mažai ar neaiškiai kalba. Stengiamės įtraukti visus: kad kiekvienas galėtų balsuoti. Visiems svarbu turėti galimybę išsakyti savo nuomonę.

Nuo šiemet teikiame paslaugą – pagalbą priimant sprendimus. Ir iš tiesų matome šioje srityje didelį proveržį, teigiamus pokyčius pastebime ir tų žmonių kasdienybėje, kuriems reikia daugiausiai pagalbos. Tikrai dažnai pasitaiko, kad informaciją reikia paversti į simbolių kalbą ar lengvai skaitomą kalbą, kad bičiuliui būtų suprantama. O ir kiek kantrybės reikia – keletą klausimų gali svarstyti kone valandą. 

Labai svarbu laukti, neskubėti, paaiškinti tiek kartų, kiek reikia. Mes visi turime mokytis kantrybės. Aš galiu tik įsivaizduoti, kaip žmonės su negalia gyvena didelėse institucijose: juk ten darbuotojai negali vienam žmogui skirti valandos bandant išsiaiškinti jo nuomonę.

Mūsų bičiulių atėjimas į gyvenimo namus yra visai kitoks. Viena mūsų bičiulė yra gyvenusi ir šeimoje, ir institucijoje, ir laikinojoje globoje, ir dabar pas mus gyvenimo namuose. Kai jos kažko paklausi, ji nežino, ką pasakyti ir teirauja, kokia tavo nuomonė šiuo klausimu. Kodėl? Nes žmogaus keturiasdešimt metų niekas neklausė, ko jis nori, ką galvoja vienu ar kitu klausimu, – viskas buvo arba padaryta, arba nuspręsta.

Ar jūs „dirbate“ ir su bičiulių artimaisiais ir kokie iššūkiai laukia čia? Juk dalis artimųjų taip pat yra linkę verčiau nuspręsti už negalią turintį žmogų nei klausti jo nuomonės.
Su artimaisiais susitinkame ir kalbamės įvairiais būdais, nes kiekvieno bičiulio atvejis yra labai skirtingas. Ypač kalbant apie bičiulius, kuriems reikia daugiausiai pagalbos: pritaikyti informaciją, naudoti simbolių kalbą ar kitą metodiką. Mums svarbu, kad tas pats būtų taikoma ir namuose. Kai yra bendradarbiavimas, tęstinumas, augimo procesas, teigiami pokyčiai pasiekiami daug greičiau. 

Kas tris mėnesius susitinkame su artimaisiais pasidalinti patirtimi, kaip sekasi, kokių įžvalgų viena ar kita pusė turi. Mūsų visų tikslas – kad bičiulis taptų kuo savarankiškesnis, kad kuo mažiau pagalbos jam reikėtų. 

Tas momentas, kuomet pamatai realius bičiulio pokyčius, tarsi „išsiskleidimą“, turbūt labiausiai motyvuoja dirbti toliau, nenuleisti rankų…
Žinoma, šis procesas yra nepaprastai ilgas. Teigiami pokyčiai gali pasimatyti tik po 3 ar net 4 metų, o kartais ir dar vėliau. Bet nesitikime ir nereikalaujame greitų rezultatų, apsišarvuojame kantrybe ir į priekį judame mažais žingsneliais. Taip pat svarbu, kad tai netaptų tik užimtumu be jokios perspektyvos judėti į priekį, keistis.

Kaip bičiuliai jaučiasi, kai gali eiti į socialines dirbtuves, kas labai panašu į ėjimą į mums visiems įprastą darbą?
Bičiuliai, kuriems reikia mažiau pagalbos, puikiai dirba socialinėse dirbtuvėse, o tie, kuriems pagalbos reikia daugiau, leidžia laiką dienos centre. Dažnai girdime sakant, kad vieni žmonės turi labai sunkią negalią, o kiti – lengvesnę. Mes taip neskirstome, o sakome, kad vieniems reikia daugiau pagalbos dirbant, kitiems – mažiau. 
Socialinės dirbtuvės yra tarsi tramplinas judėti į atvirą darbo rinką. Mūsų įkurtose socialinėse dirbtuvėse dalis bičiulių gamina įvairius keramikos dirbinius, kuriuos vėliau parduodame, kiti važiuoja tvarkyti aplinką, pjauti žolę. Jiems tas išėjimas padeda pajusti savo vertę, patvirtinti, kad jo darbas yra reikalingas bendruomenei. Ir mes nežinome, kiek metų – dvejų, trejų ar dešimties – prireiks, kol žmogus bus pasiruošęs išeiti į atvirą darbo rinką. 

Tačiau yra ir kita pusė – įmonės. Kiek jos pasiruošusios priimti šiuos žmones. Mes, „Arkos“ bendruomenė, visuomet sakome, kad nereikia suvienodinti visų žmonių ir iš visų reikalauti to paties. Pavyzdžiui, gamykloje nustatyta, kad geras darbuotojas per tam tikrą laiką turi pagaminti tam tikrą skaičių detalių. O mes sakome, kad svarbiausia kiekvieno unikalios vidinės savybės. Manau, tai ir yra žmonių su negalia žinia visuomenei – verta atsižvelgti į kiekvieno žmogaus unikalumą ir individualumą.

Galbūt pasidalintumėte konkrečiais pavyzdžiais, kaip bičiuliams pavyksta įsilieti į dirbančių žmonių bendruomenę, į kolektyvą?
Galiu paminėti Belgijoje veikiančios „Arkos“ bendruomenės pavyzdį, kuomet mėsinėje buvo įdarbintas žmogus su intelekto negalia. Jis pats labai norėjo šio darbo, nes jo ir tėvai, ir seneliai buvo mėsininkai. O jo darbas buvo pačios geriausios mėsos gabalą nunešti iš vieno cecho į kitą. Kai jis gavo Metų darbuotojo apdovanojimą, arkiečiai nuvažiavo į įmonę padėkoti, bet taip pat ir pasakyti, kad nėra būtina apdovanoti žmogaus dėl to, kad jis yra kitoks. 

Įmonės vadovas net įsižeidė. Jis sako, kad apdovanojimą skyrė ne už perneštos mėsos kiekį, o už tai, kas pasikeitė kolektyve jam atsiradus. Darbas yra sunkus, vyriškas, aplinka tokia smurtinė, tad žmonės dažniausiai dirba tik dėl to, kad neranda geresnio darbo. Ir staiga atsiranda žmogus, kuriam tai yra svajonių darbas, kuris į jį eina su džiaugsmu. Prie to žmogaus lyg ir negražu keiktis. Dalis žmonių su intelekto negalia yra nepaprastai nuoširdūs, šilti, lengvai bendraujantys. Tai jis klausinėdavo apie šeimas, vaikus, gimtadienius, įsiminė gimimo s, pasveikindavo bendradarbius. Direktorius pastebėjo, kad be ypatingų pastangų atmosfera įmonėje pasikeitė į gera. 

Mes irgi, kai dirbame su įmonėmis, norime, kad jos ne tik nupirktų paslaugą, bet ir pabendrautų – ateitų į edukaciją mūsų dirbtuvėse, visi kartu papietautume. Labai svarbu kurti žmogišką ryšį. 

Susitinkate su užsakovais?
Yra viena įmonė, kuri mums ne kartą davė užsakymų. Šalia to – pasikvietė susipažinti. Su bičiuliais nuvažiavome į jų biurą, kur sugužėjo ir darbuotojai. Geriant arbatą pradėjau kalbėti apie bičiulių pomėgius. Tada vienas bičiulis atsisuko į šalia sėdintį darbuotoją ir pasiteiravo, koks jo hobis. Taip nuvilnijo grandinė šiltų pokalbių. Paskui direktorius papasakojo, kad jie apie tokius asmeninius dalykus su darbuotojais nesikalba, bet prisipažino, kad visiems labai patiko. „Arkoje“ laikomės požiūrio, kad svarbu ne tik darbo rezultatus, bet ir žmonių tarpusavio santykiai. 

Šiemet svajojome, kad keli bičiuliai pradėtų bent dalinai pradėti darbuotis kavinėje ir aptarnautų lankytojus, bet dėl visiems suprantamų priežasčių nepavyks to pasiekti Ateityje tai įgyvendinsime. Galbūt pirmomis dienomis jiems nepavyks atnešti kavos neišliejus, gal kils ir kitų nesklandumų, bet tikime, kad jie mokės šypsotis net ištikus nesėkmei ir savo nuoširdumu papirks lankytojus.

Dirbantys su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią, dažnai užsimena, kad tai mes, sveikieji, turime ko iš jų pasimokyti. Kokia jūsų patirtis?
Mano manymu, mes bičiuliams esame savarankiškumo, darbinių įgūdžių mokytojai, o jie yra mūsų širdžių gydytojai. Kartais gydymo procesas vyksta labai skausmingu būdu, t. y. kai mūsų šeimoje atsiranda žmogus su negalia ir turime sau atsakyti į klausimus, ar tai vertinti kaip nelaimę, ar kaip gyvenimo pamoką. Susidūrus su negalią turinčiu žmogumi pamatai jų kančios, su kuria jie gyvena, gylį ir tuomet atsiveria tavo paties žaizdos. Nereikia idealizuoti žmonių su negalia. Mes gyvenime laikomės įvairių taisyklių: žinome, kaip reikia elgtis darbe, ką galima sakyti ir ką geriau nutylėti, koks yra priimtas etiketas, o jie viską pateikia labai atvirai – tiek malonias emocijas, tiek pyktį. Ir tai neišvengiamai paliečia ir tave. Tačiau jeigu nuo to santykio nebėgi ir išbūni, prasideda gijimas – tu tampi nebe toks ribotas, atviresnis, nuoširdesnis. Šių dalykų neišmoksi jokiame universitete. 

Kaip keičiasi bičiuliai, kai pasijunta įvertinti?
Galiu vaizdžiai pasakyti, kaip pasijunta mūsų bičiuliai, kai yra įvertinami – taip, kaip jūs pasijustumėte gavusi aukščiausią apdovanojimą už savo kasdienę veiklą. Tuomet imtumėte galvoti, kad darote kur kas vertingesnį darbą, nei pati manote.

Tų pasiekimų yra tokių, kad gražu žiūrėti. Pamenu visai nekalbų, mažai bendraujantį, sudėtingo elgesio vyriškį. Prireikė daugybės metų, tačiau jis tarsi gimė iš naujo: dabar pradeda kalbėti grupėje, labai rūpintis kitais. 
Žmonės su intelekto negalia dažnai išgyvena tokią savotišką krizę: ar aš esu mylimas, ar aš esu reikalingas, ar kas nors su manimi nori kalbėtis ne tik apie mano poreikius.

Mes galime sakyti, kad šie žmonės ieško artumo dėl to, kad užaugo nemylimi, kad gyveno didelėse institucijose. Tačiau kažin ar tai tiesa, nes tą patį matau ir akyse tų, kurie pas mus ateina iš šeimų. Jiems rūpi tie patys klausimai: ar būsiu priimtas kaip žmogus, o ne tik paguostas, nes turiu negalią. Jie to moko, o gavę šiltą grįžtamąjį ryšį tiesiog pražysta.

Artėja gražiausios metų šventės. Kaip joms ruošiasi visa „Arkos“ bendruomenė, kaip nusiteikę bičiuliai? 
Bičiuliai susitelkia, mobilizuojasi kaip ir mes visi (šypteli). Atrodo, laikosi neblogai. Vieni dirba iš namų, kiti, apsistojusieji gyvenimo namuose, darbuojasi čia. Kaip vyksta nuotolinis darbas? Turime bendruomenės susitikimą, kuriame meldžiamės, kiekvienas pasipasakojame, kaip jaučiamės, kuo gyvename, o tuomet pabendraujame su kiekvienu atskirai. 

Buvo šioks toks iššūkis išmokti bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, bet puikiai prisitaikėme. Socialinių dirbtuvių dalyviai gauna darbų į namus – atvežame kas savaitę, o vėliau pasiimame jau pagamintus gaminius. Turime užsakymų, įsipareigojimų įmonėms, todėl sąžiningai laikomės susitarimų. Jeigu reikia važiuoti tvarkyti aplinką, važiuojame po vieną, ne grupelėmis kaip įprastai. 

Pasiruošimas šventėms – bene sunkiausias klausimas šiemet. Užpernai bičiuliai pasiūlė labai įdomią temą Kalėdų šventei – gėles. Atrodytų, keista: kodėl ne eglutės žaisliukai? Namus puošė pačių įvairiausių formų gėlėmis. Buvo įprasta, kad šventes planuojame kartu su bičiuliais. Jie mėgsta labai paprastus dalykus: susiėjimą, karnavalą, muziką. Kai patys prisijungia prie planavimo, jaučiasi to dalimi.

Turbūt labai laukiate laiko, kai vėl galėsite būti drauge…
Tą patyrėme jau pavasarį – susitikome labai emocingai: glėbesčiavomės, plepėjome nesustodami. Stengiamės, kad bičiuliai ir dabar jaustų nenutrūkstamą ryšį. Dalis bičiulių gauna maisto į namus iš „Maisto banko“, senyvo amžiaus žmonėms pasiūlome pagalbą buityje. 

Esame bendruomenė, kuriai labai svarbu tikėjimas, malda, bažnyčia. To neapleidžiame ir šventiniu laikotarpiu. 

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Rajonas

Jau galima teikti paraiškas ir atsisakyti dujų balionų daugiabučiuose namuose

Avatar

Paskelbta

Aplinkos projektų valdymo agentūra kviečia daugiabučių namų administratorius, bendrijas bei įgaliotuosius asmenis teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų daugiabučiuose namuose keitimui alternatyviais energijos šaltiniais – elektra arba gamtinėmis dujomis, jeigu name jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai. Tam iš viso valstybės biudžete numatyta 10 mln. eurų.
Vienam butui bus skiriama iki 726 Eur. su PVM parama – daugiabučių namų bendrųjų elektros arba dujų inžinerinių sistemų pertvarkymui – 242 Eur., butų elektros arba dujų sistemos pertvarkymui – 242 Eur., o taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui –242 Eur.  Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus – 3 proc. nuo bendrų pertvarkymo darbų ir viryklių įsigijimui numatytų maksimalių finansavimo įkainių.
Daugiabutis namas, kuriame numatoma vykdyti projektą turi būti įtrauktas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) daugiabučių namų sąrašą. Pasitikrinti, ar jūsų daugiabutis yra įtrauktas į šį sąrašą galima VERT interneto svetainėje. Įsitikinus, kad namas yra įtrauktas į sąrašą, gyventojai turės priimti vieningą sprendimą dėl dujų balionų atsisakymo ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį – elektrą, arba dujas, jeigu name yra dujų įvadai.
Paraiškas priims ir vertins Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), projektų vykdytojai turės užpildyti paraiškos ir projekto mokėjimo prašymo formas, kurios integruotos į aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).
Kvietimai teikti paraiškas bus priimami iki birželio 1 d. Visi projektai bus vertinami iš karto po paraiškos pateikimo, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka galės būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.
Gavus patvirtinimą apie skirtą paramą bus galima pradėti rangos darbus bei įsigyti naują viryklę. Atlikus darbus galutiniai mokėjimo prašymai turės būti pateikiami per APVIS sistemą iki 2021 m. gruodžio 1 d. Šiam projektui skirtos lėšos nebus perkeliamos į kitus metus, tad projektų vykdytojai, turės užtikrinti, kad prašymai būtų pateikiami laiku.
2020 m. sprendimus atsisakyti nesaugiai butuose naudojamų dujų balionų ir pereiti prie kitų energijos šaltinių priėmė daugiau nei 900 daugiabučių namų gyventojai. Paraiškas finansavimui gauti 2020 metais pateikė daugiau kaip 400 daugiabučių namų gyventojai. 309 daugiabučius namų gyventojams pašalinusiems  dujų balionus buvo suteikta beveik 4,5 mln. eurų subsidija, iš šių daugiabučių namų buvo pašalinta 5860 dujų balionų.
Šiuo metu šalyje dar yra apie  1500 daugiabučių namų, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai.
Daugiau informacijos rasite čia.

Inf. Aplinkos projektų valdymo agentūra

Skaityti toliau

Miestas

Nuo kovo 1-osios prasideda priėmimas į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti?

Avatar

Paskelbta

 

Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas kitiems mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki pat gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Pateikti prašymą kaip visada paprasta ir patogu – tereikia užsiregistruoti svietimas.vilnius.lt, jungiantis per elektroninę bankininkystę ar kitą el. atpažinimo priemonę. Tėveliai kviečiami neskubėti, įvertinti mokyklas, iš kurių renkamasi, maps.vilnius.lt.

Tėveliams svarbu prisiminti, kad jei į pasirinktą mokyklą priimama konkurso būdu, ar mokykla įgyvendina specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, prašymai turi būti pateikti anksčiau – iki kovo 31 d.

Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą – penktą, devintą (I gimnazijos) ar III gimnazijos klasę – toje pačioje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Kokios naujovės įsigalioja nuo 2021 metų?

Sostinės Taryba šiemet patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapį. Sprendimus patobulinti tvarką paskatino ne tik pasikeitę teisės aktai, bet ir Savivaldybės gyventojų skaičiaus kaita mieste ir seniūnijose, mokyklų apkrova bei iššūkiai, iškilę praėjusiais mokslo metais.

Kita naujovė – aktuali penktokams: jei penktokų, gyvenančių mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, prašymų pateikiama daugiau, nei yra nustatytas mokinių ir klasių komplektų skaičius toje mokykloje, pirmiausia priimami vaikai, kurie baigė pradines klases pradinėje mokykloje, o tik vėliau kiti mokiniai, kurie keičia ugdymo įstaigą ir nori patekti į kitą mokyklą.

Taip pat įsigaliojo nauja tvarka, kaip informuojama apie klasės komplektavimo principus ir auklėtojų skyrimą klasėms – nuo šiol ši tvarka viešinama įstaigų turimuose informaciniuose kanaluose ir priemonėse. Pagal miesto Tarybos sprendimą, informacija dėl laisvų vietų statistikos mokyklose, jos atnaujinimas e. sistemoje turi būti prieinami viešai visiems vilniečiams ir bus pateikiama adresu svietimas.vilnius.lt

Dar viena naujovė šiemet – patikslintas punktas apie nuomos sutarties ir deklaracijos terminus, registruojantis į pasirinktą mokyklą. Nuomos atveju, nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre ne mažesniam nei 1 metų laikotarpiui. Nuomos sutartis turi būti pridėta prie e. sistemos papildomų dokumentų. Jeigu nuomos terminas mažesnis nei metai ir į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai, paliekama teisė šiems mokiniams pasiūlyti artimiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų. Jeigu vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra mažesnis negu metai, tėvai turi pridėti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus ar kitus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus į e. sistemą. Jeigu į mokyklą nepatenka visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai ir tėvai nėra pateikę nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, ugdymo įstaigai paliekama teisė pasiūlyti šiems mokiniams arčiausią ugdymo įstaigą, kurioje yra laisvų vietų.

Per Nepriklausomybės laikotarpį Vilnius tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, vienu metu atidariusiu dvi mokyklas, tad dėl naujai pernai pradėjusių veikti ugdymo įstaigų, šiemet buvo pakoreguotos ugdymo įstaigų aptarnavimo teritorijos: naujai pastatytai Vilniaus Gabijos progimnazijai suformuota aptarnavimo teritorija, patikslinta Vilniaus Gabijos gimnazijos teritorija. Išimties tvarka suformuota 1-4 klasėms, 5-8 klasėms ir I-II gimn. klasei aptarnavimo teritorija Vilniaus Senvagės gimnazijai bei 1-4 klasėms Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai.

Svarbiausi akcentai pildant prašymą

Pildant prašymą, kiekvienam suteikta galimybė rinktis 3 ugdymo įstaigas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą detalių: viena iš trijų pasirinktų mokyklų būtinai turi būti priklausanti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, be to, trys mokyklos turi būti nurodomos prioriteto tvarka – pradedant nuo tos, į kurią norima labiausiai. Pavyzdžiui, jei labiau norima lankyti mokyklą, nepriklausančią pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ji nurodoma pirmuoju numeriu, tuomet mokykla pagal gyvenamąją vietą – antruoju arba trečiuoju numeriu.

Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleis pateikti prašymo. Pasitikrinti gyvenamajai vietai priklausančias mokyklas galima maps.vilnius.lt.

Internetu užpildyti prašymai automatiškai perduodami visoms pasirinktoms mokykloms, kurios toliau priėmimą organizuoja savarankiškai.

Jei mokykla gaus tiek daug prašymų, kad jis viršys galimą mokinių ir klasių komplektų skaičių toje mokykloje, miesto Tarybos patvirtintoje tvarkoje yra numatyti pirmumo ir priėmimo be eilės kriterijai. Pavyzdžiui, pirmumo kriterijai taikomi: našlaičiams, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiavaikių šeimų vaikai, dvynukams ir kt., taip pat vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta toje teritorijoje jau dveji ir daugiau metų.

Be eilės priimami reemigrantų vaikai, kurių tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą ir prie savo prašymo e. sistemoje pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jie su savo vaikais buvo išvykę gyventi į užsienį. Taip pat šią galimybę turi užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai.

Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti birželio mėnesio pradžioje mokyklų interneto svetainėse. Apie priėmimą tėvai bus informuoti ir elektroniniu būdu ir matys e. registracijos sistemoje.

Jeigu neradote atsakymo į Jums rūpimą klausimą nei čia, nei Priėmimo tvarkoje, esančioje https://svietimas.vilnius.lt/, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą tel. 1664 arba el. p. mokyklos@vilnius.lt.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt