Connect with us

Miestas

Buvusios „Audėjo“ gamyklos vietoje projektuojami administraciniai ir gyvenamieji pastatai

Avatar

Paskelbta

Link pabaigos artėjant statybų darbams Vilniaus Paupio rajone, „Architektūros parkas“ plečiasi toliau palei Vilnios upę – viešai pristatyti projektinius pasiūlymus rengiasi buvusios „Audėjo“ gamyklos teritorijos vystytojai, bendrovė „Vilniaus miesto projektai“. Rasų seniūnijoje, Markučiuose, 3 hektarų plote, greta intensyvaus eismo Drujos gatvės architektūros studija „Unitectus“ statytojo užsakymu suprojektavo daugiafunkcį kompleksą, kur vienas kvartalas bus skirtas administracinei, kitas – gyvenamajai paskirčiai.

Projektas numatomas svarbioje teritorijoje – prie pat miesto istorinio branduolio, gamtiniais resursais turtingame Vilnelės upės slėnyje, bet miesto magistralinių gatvių apsuptyje. Ir – ne tuščioje vietoje. Buvusioje pramoninėje teritorijoje, kurios, kaip ir kitos greta esančios, Bendrajame plane numatytos konvertuoti į mišrias didelio tankio daugiafunkces teritorijas, jau pradėti perstatinėti atskiri pastatai, parengti atskirų teritorijų planavimo darbai.

„Architektūros parkas“ yra didžiausias konversijos projektas Vilniuje, kurio tikslas – iš istorinių Paplaujos ir Markučių teritorijų iškelti pramonės įmones ir integruoti šią teritoriją į miesto centrą, paverčiant ją darniu gyvenamuoju rajonu, siūlančiu ir darbo vietų, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę. Urbanistai neabejoja, kad buvusių pramonės teritorijų pertvarkymas yra tvaresnis, nei naujos infrastruktūros priemiesčiuose kūrimas – tai skatina žmones grįžti į miestų centrą.

Projektą teiks vertinti architektūros ekspertams

 Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugiasi miesto plėtra pietrytinėje dalyje, po truputį tampančioje atsvara dominuojančiai plėtrai šiaurės rytuose. „Šalia Senamiesčio ir centro trūksta gyvenamojo būsto, tad tokie projektai kaip Drujos gatvės daugiafunkcis kompleksas laikytini pozityviu reiškiniu. Bet kartu labai svarbu, kad čia vykstanti konversija atitiktų bendrą Vilniuje vykstančių pokyčių dvasią ir reikalavimus, kuriuos mes keliame. Pirmiausia tai – gyvybingų miesto dalių formavimas, kuris neįmanomas be skirtingoms funkcijoms ir paslaugoms skirtų pirmųjų pastatų aukštų“, – sakė M. Pakalnis. Todėl sieksime, kad ir šio projekto pirmieji aukštai bei jų aplinka būtų tokie. Tokia pastaba jau išsakyta projekto autoriams.

Anot M. Pakalnio, tikimasi, kad judumo sprendimai Drujos gatvės komplekse bus sutvarkyti išlaikant pėsčiojo viršenybę – jiems, taip pat dviratininkams, gatvė ir visi čia esantys objektai turi būti patogiausiai naudojami. Kitas prioritetas yra viešasis transportas ir paskutiniai šioje grandyje liktų automobilių naudotojai. Ši logika turėtų sąlygoti ir gatvių bei šaligatvio pločio bei apželdinimo ir vidinių kompleksų erdvių, kitaip tariant – kiemų formavimo sprendinius: gyvenamąją paskirtį turinčiame kvartale jie turi būti patrauklūs bendruomeninei veiklai.

Vizual. „Unitectus“

M. Pakalnis giria architektų sprendimą pagal funkcijas visą plotą išskaidyti į du panašaus dydžio, bet tarpusavio ryšius turinčius kvartalus – tas leidžia kurti vientisą urbanistinį audinį. Bet „Unitectus“ studijos pasiūlyta komplekso daugiabučių architektūrinė išraiška vyriausiajam miesto architektui irgi kelia abejonių.

„Reikalavimai, lūkesčiai šiai vietai iškelti tikrai aukšti – Drujos gatvės projektas natūraliai bus lyginamas su gretimybėje esančiu Paupiu. Galvojant apie miesto integralumą architektūrinė kokybė yra itin svarbi. Projektą darė architektų komanda, kuri Vilniuje sėkmingai suprojektavo ne vieną didelį objektą. Bet šiuo atveju pasigendu architektūrinio charakterio, kurio linkėčiau šiai vietai. Norėtųsi, kad čia projektuojami namai neprimintų senųjų stambiaplokščių“, – sakė M. Pakalnis. Daugiau nuomonių jis tikisi išgirsti pateikęs projektą Lietuvos architektūros sąjungos tarybos vertinimui.

M. Pakalnis atkreipė dėmesį į tai kad konversija šioje miesto dalyje bene dešimčia metų lenkia projekto pradžioje, apie 2004 metus, buvusius miesto administracijos lūkesčius.

„Akivaizdu, kad šios sparčiai augančios miesto dalies iššūkiu čia taps socialinė infrastruktūra – aplink nėra tuščių vaikų darželių ar mokyklų, – pripažino vyriausiasis miesto architektas. – Vertinant dabartinį prie Drujos gatvės planuojamų daugiabučių projektą matyti, kad būstas čia orientuotas ne į šeimas, o į vienišius, kuriems reikia startinio laikino būsto. Tačiau nepaisant to tarsimės su naujųjų projektų vystytojais, ieškodami galimybių naujai statomų pastatų pirmuosius aukštus panaudoti socialinei infrastruktūrai – nuomotis ar įsigyti patalpų, kurias pritaikytume vaikų darželiui ar kitoms ugdymo įstaigoms. Galbūt rasime abiem pusėms priimtiną modelį. Mokyklų klausimas yra kiek kitoks – Vilniuje vaikai dažniausiai lanko ne gretimybėje esančias, o tėvams patinkančias mokyklas.“

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: priedas Nr. 1;   priedas Nr.2.

Viešas nuotolinis susirinkimas projektiniams pasiūlymams pristatyti vyks šiandien, gruodžio 4 d., 17 val. Nuoroda į prisijungimąhttp://drujos2.zoomtv.lt/

 

 

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt