Connect with us

Naujienos

Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Viena prioritetinių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sričių – civilinė sauga. Nuo 2019-ųjų jai buvo skirta itin daug dėmesio.

„Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, civilinė sauga – tai sritis, kurią reikia stiprinti, nes ji susijusi su kiekvieno iš mūsų ir visuomenės saugumu. Įvairūs įvykiai: potvynis, škvalas, gaisras, pandemija ar Astravo atominė elektrinė (AE) – tai iššūkiai, kuriems privalome būti pasirengę, žinoti pareigas, atsakomybę, gebėti veikti ir įveikti sudėtingas ir pavojingas situacijas. Per daugelį metų ši sritis buvo nustumta į institucijų veiklos paraštes, todėl reikėjo sutelkti didžiausius pajėgumus, kad pasiektume gerų rezultatų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šiemet spalio mėnesį Seimui buvo pateiktas Civilinės saugos įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai. Juose siūloma optimizuoti valdymą, atsisakyti perteklinių grandžių ir greitinti sprendimų priėmimą, užtikrinti jų privalomumą institucijoms ir tarnyboms. Seimui pritarus pasiūlymams, būtų sustiprinti civilinės saugos mechanizmai, užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo AE darbo, situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos modelis.

„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.

Astravo AE grėsmė yra nuolatinio pobūdžio, todėl nacionalinių CBRN (cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių incidentų) kompetencijų stiprinimas kaip niekad aktualus. Planuojama, kad pirmajame etape Lietuvoje atsiras 2 CBRN moduliai (švarinimas ir antžeminė žvalgyba), tam biudžeto projekte numatoma skirti 4,8 mln. eurų. Šis pasirengimas ir investicija padės mums pritraukti Europos Sąjungos (ES) lėšų ir pretenduoti įsteigti regioninį Europos centrą.

„Tai Lietuvos ambicija – pasirengti ir turėti ne tik gerą įrangą, bet ir stiprinti specialistų kompetencijas. Šiuo metu procesas pradėtas, mūsų šaliai tai puiki galimybė stiprinti civilinę saugą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Taip pat skirtos lėšos savivaldybių pasirengimui Astravo AE keliamoms grėsmėms. Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis vykdė funkcines pratybas, buvo atnaujintas interneto puslapis www.Lt72.lt, atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos, nupirktos papildomos licencijos, siekiant sustiprinti Gyventojų perspėjimo sistemą bei siekiant užtikrinti, kad perspėjimo žinutes gautų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. 

COVID-19 pandemijos valdymas

Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri greitai reagavo ir priėmė reikalingus sprendimus, atsižvelgusi į tai, kaip plinta COVID-19 pandemija Europoje. Vasario mėnesio pabaigoje sušauktas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis ir visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o netrukus po to buvo pranešta apie pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje. Per 2020 metus buvo organizuota 13 VESK posėdžių. Taip pat Vidaus reikalų ministerijai teko priimti sprendimus dėl judėjimo per sienas kontrolės užtikrinimo ir vidaus tarnybų darbo perorganizavimo. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras nuolat tikrina pareigūnų sveikatą, jiems atliekami ir COVID-19 testai. 

2020 m. nuo kovo 14 d. iki rugsėjo 14 d. buvo atkurta laikina vidinių sienų kontrolė, įkurti mobilūs pasienio postai prie sienos su Lenkija ir Latvija, sustiprintas patruliavimas, pareigūnai nuo kovo mėnesio dirba aukščiausios parengties režimu.

„Užaugo visa karta, kuri jau pamiršo, kas yra valstybių sienos, Europos Sąjungoje keliavome laisvai, bet staiga – per vieną dieną – mums teko pasirūpinti ir užtikrinti sienų kontrolę. Visa tai buvo milžiniškas iššūkis, kurį mums pavyko įveikti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministerija ėmėsi lyderystės ir organizavo nuotolines konferencijas savivaldybėms, kur dalyvavo ir kitų institucijų vadovai bei specialistai ir teikė aktualią informaciją. Toks bendradarbiavimo formatas išliko iki šiol.

Humanitarinis koridorius

Ekstremaliąją situaciją patyrė ir migracijos sistema, kai teko greitai priimti sprendimus, kad būtų suteikta pagalba Baltarusijos piliečiams ir sprendžiama dėl politinės krizės pasekmių šalinimo. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją bei susiklosčiusias politines aplinkybes ar kitokias grėsmes Baltarusijos Respublikoje, Vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams. Iki 2020 m. gruodžio 4 d. išduoti 687 leidimai, taip pat buvo sudaryta galimybė Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams gauti nacionalinę vizą supaprastinta tvarka. Taip pat jau 66 asmenys pasiprašė prieglobsčio. Vidaus reikalų ministerija išleido specialų leidinį, kur pateikiama visa reikalinga informacija apie galimybes atvykti ir gyventi Lietuvoje.

Regioninė politika

„Regioninė politika yra investicijų ir savarankiškumo politika. Ji skatina kurti darbo vietas, plėtoti konkurencingumą, ekonomikos augimą, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės ir tvarios plėtros, mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Regioninei politikai nereikia šablonų, kurie negali vienodai tikti visiems, bet svarbu savitas požiūris į kiekvieną regioną. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie priešmokyklinio ugdymo gerinimą, tai galbūt ne visiems reikia naujo pastato, bet gero kelio ar tinkamo transporto? Taigi jau šiame etape prasideda regioninė politika“, – kalba vidaus reikalų ministrė.

Praeitų metų pabaigoje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Regioninės plėtros įstatymui. Nuspręsta įgyvendinti regioninę politiką decentralizuotai, suteikti savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių regionų plėtros taryboms, priimti tarpusavyje suderinti  pagrindiniai planavimo dokumentai :

  • 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymas. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione planuos ir koordinuos regiono plėtros taryba – savarankiškas juridinis asmuo, turintis įstatymu nustatytą kompetenciją; sukurtos paskatos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas;
  • 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Strateginio valdymo įstatymas. Pagal šį įstatymą regiono plėtros taryba taps lygiaverčiu strateginio valdymo sistemos dalyviu, o regiono plėtros planas – tos pačios svarbos dokumentu, kaip ir bet kurios ministerijos rengiama plėtros programa. Atskirose ministerijose buvusius krepšelius pakeis regiono plėtros planas, finansuojamas iš regioninei politikai skirtų lėšų;
  • Nacionalinio pažangos plano projekte numatyta ne keliolika skirtingų ministerijų regioninių tikslų ir uždavinių, bet vienas regioninės plėtros tikslas ir uždaviniai – tolygus ekonomikos augimas ir prieinamos paslaugos visiems gyventojams. Kaip jį įgyvendinti, kokius būdus pasirinkti, sprendžia regiono plėtros taryba;
  • įteisintas regionų plėtros tarybų juridinis statusas, funkcijos ir finansavimas. Iki 2021 metų kovo mėn. steigiamos 10 tarybų su savo administracijomis.  Regioninės plėtros įstatyme ir Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios, kad regioniniam planavimui būtų skirta 30 proc. ES struktūrinių fondų lėšų 2021–2027 metų laikotarpiu;
  • vyksta pasirengimas 2021–2027 metų finansavimo iš ES fondų laikotarpiui.

Migracijos procesų optimizavimas

Vidaus reikalų ministerija ypatingą dėmesį skyrė migracijos procesams optimizuoti, klientų aptarnavimo kokybei ir Migracijos departamento darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, kitoms priemonėms, susijusioms su migracijos procesų valdymu, įgyvendinti. Prieš metus pradėjo veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS), skirta teikti elektronines paslaugas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims bei gyventi ir dirbti ar kitais pagrindais į Lietuvos Respubliką atvykstantiems užsieniečiams. Atnaujinta interneto svetainė www.migracija.lt, informacija klientams pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, sukurta patogi vizitų registracijos sistema ir el. paslaugų vedlys. 2019 m. rugsėjo mėn.– 2020 m. spalio mėn. per MIGRIS pateikta daugiau nei 73 tūkst. prašymų, rezervuota daugiau nei 317 tūkst. vizitų migracijos padaliniuose. Optimizavus klientų aptarnavimo procesus, vidutinis laukimo gyvoje eilėje laikas sutrumpėjo iki 10 minučių (palyginti su 2018–2019 metų I pusmečio statistika, kai laukimo laikas buvo iki 45 min.), visos Lietuvos teritorijoje nuo 2019 metų II pusmečio papildomai įsteigta daugiau nei 40 klientų aptarnavimo langelių.

Gegužės mėnesį įsigaliojo nauja paslauga – paso išdavimas tą pačią dieną. Net  190 piliečių jau pasinaudojo minėta paslauga. Vidaus reikalų ministerija pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siekiama palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus ir nustatyti, kad asmenims nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų, taip pat sudaryti galimybę vaikams iki 2 metų nevykti į Migracijos departamentą dėl dokumento išdavimo.

2020 metų vasario–kovo mėn. darbo užmokestis padidintas 45 proc. mažiausią darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, o Migracijos departamento Kauno, Kėdainių, Tauragės, Šalčininkų ir Vilniaus teritoriniai skyriai perkelti į naujas patalpas.

„Migracijos departamentui, atlikus jo pertvarką 2019 metais, kai departamentas buvo atskirtas nuo Policijos, reikėjo skirti papildomą finansavimą. Atnaujinome patalpas, skyrėme lėšų įsigyti 11 naujų automobilių, jie skirti teritorinių skyrių darbuotojams, teikiantiems mobiliąsias paslaugas klientams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo pataisomis nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, paspartintos prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros, nustatytos palankesnės leidimų gyventi išdavimo sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, startuoliams, reglamentuota Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Lietuvos elektroninės atpažinties schema, pagal kurią išduodama asmens tapatybės kortelė, pripažinta viena saugiausių ir patikimiausių Europos Sąjungoje. Nuo šiol, naudodamiesi viešojo administravimo paslaugomis, Lietuvos piliečiai galės naudoti asmens tapatybės korteles kaip elektroninės atpažinties priemones visose Europos Sąjungos valstybėse.

Vidaus tarnybų aprūpinimas

Nuo 2016 metų pareigūnų darbo užmokestis nuosekliai didėjo. Visų įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 proc. Per pastaruosius ketverius metus gerėjo pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir kt. priemonėmis. Policijos pareigūnų aprūpinimas pagal nustatytus standartus pasiekė 77 proc., pasieniečių – 75 proc., ugniagesių gelbėtojų – 71 proc. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinio transporto priemonių parkas atnaujintas 61 proc., aprūpinimas informacinių technologijų ir ryšio priemonėmis 2020 metais pasiekė 85 proc.; pasirašytos sutartys dėl patruliavimo laivo ir greitaeigio katerio įsigijimo. Šiemet intensyviai vykdomi sienos stebėjimo sistemų diegimo darbai: Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Neringos pasienio užkardų sausumos sienos ruože (prie valstybės sienos su Rusijos Federacija). Baigus šiuos projektus planuojama, kad 2020 metais moderniomis sienos stebėjimo sistemomis bus saugoma 61 proc. ES išorės sienos.

Taip pat iš esmės sprendžiančios ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo darbo priemonėmis problemos: įsigyti 995 komplektai apsauginės ugniagesių aprangos, 600 komplektų dujokaukių su dujų ir garų filtrais, vykdomos išskirtinius parametrus atitinkančių šalmų pirkimo procedūros, sudarytos sutartys dėl 35 vienetų hidraulinės įrangos komplektų, 25 vienetų plaukiko gelbėtojo kostiumų, 32 vienetų pripučiamų gelbėjimo oro pagalvių komplektų, 20 vienetų pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, 40 vienetų teigiamo slėgio ventiliatorių įsigijimo. Vykdomi pirkimai, kurių metu bus įsigyta 77 gelbėjimo moduliai (gaisrinės automobilinės cisternos su visa reikiama įranga).

„Pradėjusi eiti vidaus reikalų ministro pareigas siekiau pasirūpinti pareigūnais – didinti jų atlyginimus, gerinti aprūpinimą, stiprinti motyvaciją ir tarnybų patrauklumą.  Labai  svarbu, kad pavyko padidinti minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie darbai neliko nepastebėti – padidėjo pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas nuo 5,4 (2017 metais) iki 6,1 (2020 metais). Be to, aktyviai bendradarbiavome ir plėtojome socialinį dialogą ir su pareigūnų profesinėmis sąjungomis, pasirašyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šakos kolektyvinė sutartis, baigtos derybos dėl Policijos šakos kolektyvinės sutarties“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Su ataskaita galite susipažinti ČIA.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt