Connect with us

Naujienos

Paskirta nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Viena prioritetinių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sričių – civilinė sauga. Nuo 2019-ųjų jai buvo skirta itin daug dėmesio.

„Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, civilinė sauga – tai sritis, kurią reikia stiprinti, nes ji susijusi su kiekvieno iš mūsų ir visuomenės saugumu. Įvairūs įvykiai: potvynis, škvalas, gaisras, pandemija ar Astravo atominė elektrinė (AE) – tai iššūkiai, kuriems privalome būti pasirengę, žinoti pareigas, atsakomybę, gebėti veikti ir įveikti sudėtingas ir pavojingas situacijas. Per daugelį metų ši sritis buvo nustumta į institucijų veiklos paraštes, todėl reikėjo sutelkti didžiausius pajėgumus, kad pasiektume gerų rezultatų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šiemet spalio mėnesį Seimui buvo pateiktas Civilinės saugos įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai. Juose siūloma optimizuoti valdymą, atsisakyti perteklinių grandžių ir greitinti sprendimų priėmimą, užtikrinti jų privalomumą institucijoms ir tarnyboms. Seimui pritarus pasiūlymams, būtų sustiprinti civilinės saugos mechanizmai, užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo AE darbo, situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos modelis.

„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.

Astravo AE grėsmė yra nuolatinio pobūdžio, todėl nacionalinių CBRN (cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių incidentų) kompetencijų stiprinimas kaip niekad aktualus. Planuojama, kad pirmajame etape Lietuvoje atsiras 2 CBRN moduliai (švarinimas ir antžeminė žvalgyba), tam biudžeto projekte numatoma skirti 4,8 mln. eurų. Šis pasirengimas ir investicija padės mums pritraukti Europos Sąjungos (ES) lėšų ir pretenduoti įsteigti regioninį Europos centrą.

„Tai Lietuvos ambicija – pasirengti ir turėti ne tik gerą įrangą, bet ir stiprinti specialistų kompetencijas. Šiuo metu procesas pradėtas, mūsų šaliai tai puiki galimybė stiprinti civilinę saugą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Taip pat skirtos lėšos savivaldybių pasirengimui Astravo AE keliamoms grėsmėms. Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis vykdė funkcines pratybas, buvo atnaujintas interneto puslapis www.Lt72.lt, atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos, nupirktos papildomos licencijos, siekiant sustiprinti Gyventojų perspėjimo sistemą bei siekiant užtikrinti, kad perspėjimo žinutes gautų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. 

COVID-19 pandemijos valdymas

Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri greitai reagavo ir priėmė reikalingus sprendimus, atsižvelgusi į tai, kaip plinta COVID-19 pandemija Europoje. Vasario mėnesio pabaigoje sušauktas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis ir visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o netrukus po to buvo pranešta apie pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje. Per 2020 metus buvo organizuota 13 VESK posėdžių. Taip pat Vidaus reikalų ministerijai teko priimti sprendimus dėl judėjimo per sienas kontrolės užtikrinimo ir vidaus tarnybų darbo perorganizavimo. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras nuolat tikrina pareigūnų sveikatą, jiems atliekami ir COVID-19 testai. 

2020 m. nuo kovo 14 d. iki rugsėjo 14 d. buvo atkurta laikina vidinių sienų kontrolė, įkurti mobilūs pasienio postai prie sienos su Lenkija ir Latvija, sustiprintas patruliavimas, pareigūnai nuo kovo mėnesio dirba aukščiausios parengties režimu.

„Užaugo visa karta, kuri jau pamiršo, kas yra valstybių sienos, Europos Sąjungoje keliavome laisvai, bet staiga – per vieną dieną – mums teko pasirūpinti ir užtikrinti sienų kontrolę. Visa tai buvo milžiniškas iššūkis, kurį mums pavyko įveikti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministerija ėmėsi lyderystės ir organizavo nuotolines konferencijas savivaldybėms, kur dalyvavo ir kitų institucijų vadovai bei specialistai ir teikė aktualią informaciją. Toks bendradarbiavimo formatas išliko iki šiol.

Humanitarinis koridorius

Ekstremaliąją situaciją patyrė ir migracijos sistema, kai teko greitai priimti sprendimus, kad būtų suteikta pagalba Baltarusijos piliečiams ir sprendžiama dėl politinės krizės pasekmių šalinimo. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją bei susiklosčiusias politines aplinkybes ar kitokias grėsmes Baltarusijos Respublikoje, Vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams. Iki 2020 m. gruodžio 4 d. išduoti 687 leidimai, taip pat buvo sudaryta galimybė Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams gauti nacionalinę vizą supaprastinta tvarka. Taip pat jau 66 asmenys pasiprašė prieglobsčio. Vidaus reikalų ministerija išleido specialų leidinį, kur pateikiama visa reikalinga informacija apie galimybes atvykti ir gyventi Lietuvoje.

Regioninė politika

„Regioninė politika yra investicijų ir savarankiškumo politika. Ji skatina kurti darbo vietas, plėtoti konkurencingumą, ekonomikos augimą, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės ir tvarios plėtros, mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Regioninei politikai nereikia šablonų, kurie negali vienodai tikti visiems, bet svarbu savitas požiūris į kiekvieną regioną. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie priešmokyklinio ugdymo gerinimą, tai galbūt ne visiems reikia naujo pastato, bet gero kelio ar tinkamo transporto? Taigi jau šiame etape prasideda regioninė politika“, – kalba vidaus reikalų ministrė.

Praeitų metų pabaigoje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Regioninės plėtros įstatymui. Nuspręsta įgyvendinti regioninę politiką decentralizuotai, suteikti savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių regionų plėtros taryboms, priimti tarpusavyje suderinti  pagrindiniai planavimo dokumentai :

  • 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymas. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione planuos ir koordinuos regiono plėtros taryba – savarankiškas juridinis asmuo, turintis įstatymu nustatytą kompetenciją; sukurtos paskatos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas;
  • 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Strateginio valdymo įstatymas. Pagal šį įstatymą regiono plėtros taryba taps lygiaverčiu strateginio valdymo sistemos dalyviu, o regiono plėtros planas – tos pačios svarbos dokumentu, kaip ir bet kurios ministerijos rengiama plėtros programa. Atskirose ministerijose buvusius krepšelius pakeis regiono plėtros planas, finansuojamas iš regioninei politikai skirtų lėšų;
  • Nacionalinio pažangos plano projekte numatyta ne keliolika skirtingų ministerijų regioninių tikslų ir uždavinių, bet vienas regioninės plėtros tikslas ir uždaviniai – tolygus ekonomikos augimas ir prieinamos paslaugos visiems gyventojams. Kaip jį įgyvendinti, kokius būdus pasirinkti, sprendžia regiono plėtros taryba;
  • įteisintas regionų plėtros tarybų juridinis statusas, funkcijos ir finansavimas. Iki 2021 metų kovo mėn. steigiamos 10 tarybų su savo administracijomis.  Regioninės plėtros įstatyme ir Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios, kad regioniniam planavimui būtų skirta 30 proc. ES struktūrinių fondų lėšų 2021–2027 metų laikotarpiu;
  • vyksta pasirengimas 2021–2027 metų finansavimo iš ES fondų laikotarpiui.

Migracijos procesų optimizavimas

Vidaus reikalų ministerija ypatingą dėmesį skyrė migracijos procesams optimizuoti, klientų aptarnavimo kokybei ir Migracijos departamento darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, kitoms priemonėms, susijusioms su migracijos procesų valdymu, įgyvendinti. Prieš metus pradėjo veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS), skirta teikti elektronines paslaugas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims bei gyventi ir dirbti ar kitais pagrindais į Lietuvos Respubliką atvykstantiems užsieniečiams. Atnaujinta interneto svetainė www.migracija.lt, informacija klientams pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, sukurta patogi vizitų registracijos sistema ir el. paslaugų vedlys. 2019 m. rugsėjo mėn.– 2020 m. spalio mėn. per MIGRIS pateikta daugiau nei 73 tūkst. prašymų, rezervuota daugiau nei 317 tūkst. vizitų migracijos padaliniuose. Optimizavus klientų aptarnavimo procesus, vidutinis laukimo gyvoje eilėje laikas sutrumpėjo iki 10 minučių (palyginti su 2018–2019 metų I pusmečio statistika, kai laukimo laikas buvo iki 45 min.), visos Lietuvos teritorijoje nuo 2019 metų II pusmečio papildomai įsteigta daugiau nei 40 klientų aptarnavimo langelių.

Gegužės mėnesį įsigaliojo nauja paslauga – paso išdavimas tą pačią dieną. Net  190 piliečių jau pasinaudojo minėta paslauga. Vidaus reikalų ministerija pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siekiama palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus ir nustatyti, kad asmenims nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų, taip pat sudaryti galimybę vaikams iki 2 metų nevykti į Migracijos departamentą dėl dokumento išdavimo.

2020 metų vasario–kovo mėn. darbo užmokestis padidintas 45 proc. mažiausią darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, o Migracijos departamento Kauno, Kėdainių, Tauragės, Šalčininkų ir Vilniaus teritoriniai skyriai perkelti į naujas patalpas.

„Migracijos departamentui, atlikus jo pertvarką 2019 metais, kai departamentas buvo atskirtas nuo Policijos, reikėjo skirti papildomą finansavimą. Atnaujinome patalpas, skyrėme lėšų įsigyti 11 naujų automobilių, jie skirti teritorinių skyrių darbuotojams, teikiantiems mobiliąsias paslaugas klientams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo pataisomis nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, paspartintos prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros, nustatytos palankesnės leidimų gyventi išdavimo sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, startuoliams, reglamentuota Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Lietuvos elektroninės atpažinties schema, pagal kurią išduodama asmens tapatybės kortelė, pripažinta viena saugiausių ir patikimiausių Europos Sąjungoje. Nuo šiol, naudodamiesi viešojo administravimo paslaugomis, Lietuvos piliečiai galės naudoti asmens tapatybės korteles kaip elektroninės atpažinties priemones visose Europos Sąjungos valstybėse.

Vidaus tarnybų aprūpinimas

Nuo 2016 metų pareigūnų darbo užmokestis nuosekliai didėjo. Visų įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 proc. Per pastaruosius ketverius metus gerėjo pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir kt. priemonėmis. Policijos pareigūnų aprūpinimas pagal nustatytus standartus pasiekė 77 proc., pasieniečių – 75 proc., ugniagesių gelbėtojų – 71 proc. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinio transporto priemonių parkas atnaujintas 61 proc., aprūpinimas informacinių technologijų ir ryšio priemonėmis 2020 metais pasiekė 85 proc.; pasirašytos sutartys dėl patruliavimo laivo ir greitaeigio katerio įsigijimo. Šiemet intensyviai vykdomi sienos stebėjimo sistemų diegimo darbai: Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Neringos pasienio užkardų sausumos sienos ruože (prie valstybės sienos su Rusijos Federacija). Baigus šiuos projektus planuojama, kad 2020 metais moderniomis sienos stebėjimo sistemomis bus saugoma 61 proc. ES išorės sienos.

Taip pat iš esmės sprendžiančios ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo darbo priemonėmis problemos: įsigyti 995 komplektai apsauginės ugniagesių aprangos, 600 komplektų dujokaukių su dujų ir garų filtrais, vykdomos išskirtinius parametrus atitinkančių šalmų pirkimo procedūros, sudarytos sutartys dėl 35 vienetų hidraulinės įrangos komplektų, 25 vienetų plaukiko gelbėtojo kostiumų, 32 vienetų pripučiamų gelbėjimo oro pagalvių komplektų, 20 vienetų pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, 40 vienetų teigiamo slėgio ventiliatorių įsigijimo. Vykdomi pirkimai, kurių metu bus įsigyta 77 gelbėjimo moduliai (gaisrinės automobilinės cisternos su visa reikiama įranga).

„Pradėjusi eiti vidaus reikalų ministro pareigas siekiau pasirūpinti pareigūnais – didinti jų atlyginimus, gerinti aprūpinimą, stiprinti motyvaciją ir tarnybų patrauklumą.  Labai  svarbu, kad pavyko padidinti minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie darbai neliko nepastebėti – padidėjo pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas nuo 5,4 (2017 metais) iki 6,1 (2020 metais). Be to, aktyviai bendradarbiavome ir plėtojome socialinį dialogą ir su pareigūnų profesinėmis sąjungomis, pasirašyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šakos kolektyvinė sutartis, baigtos derybos dėl Policijos šakos kolektyvinės sutarties“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Su ataskaita galite susipažinti ČIA.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Nabrały rozpędu szczepienia seniorów. Zachęcamy osoby 65-letnie i starsze do aktywniejszej rejestracji na szczepienie przeciwko koronawirusowi

Avatar

Paskelbta

Szanowni mieszkańcy rejonu wileńskiego w wieku 65 lat i starsi, zapraszamy Państwa do aktywniejszej rejestracji na szczepienia przeciwko chorobie COVID-19 i tym samym zabezpieczania się przed zakażeniem koronawirusem i jego możliwymi powikłaniami. W zaistniałej sytuacji globalnej pandemii z powodu koronawirusa, szczepionki przeciwko COVID-19 nie tylko ochronią Państwa zdrowie i zdrowie Państwa bliskich, ale także stworzą bezpieczne środowisko dla całego społeczeństwa. Osoby starsze, które chcą się zaszczepić od COVID-19, są proszone o skontaktowanie się z lekarzem rodzinnym w swojej przychodni medycznej.
Już nabrały rozpędu szczepienia wg priorytetowych grup mieszkańców. Zaszczepiono 80-letnich i starszych oraz pacjentów w wieku 75-79 lat. Dalej są szczepione osoby w wieku 70-74 lat i 65-69 – latkowie. Jednak medycy zauważają, że tylko około jedna trzecia osób starszych zgadza się na szczepienie. Lekarze przypominają, że szczepionka jest najbardziej potrzebna osobom starszym, ponieważ może uchronić przed ciężkimi postaciami choroby, powikłaniami lub śmiercią.
Osoby w wieku ponad 65 lat, do których dotychczas nie zadzwonił lekarz rodzinny lub pielęgniarka, są proszone o kontakt telefoniczny z przychodnią, by się zarejestrować na szczepienie przeciwko Covid-19. Członkowie rodziny i bliscy są proszeni o pomoc w zarejestrowaniu rodzicom i dziadkom w honorowym wieku.
Seniorzy wymagający stałej opieki lub stałego doglądu mogą zostać zaszczepieni w domu po przybyciu pracownika służby zdrowia. Swoją sytuację z wyprzedzeniem należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu.
Szczepienia odbywają się według rozporządzenia Ministra Zdrowia dotyczącego kolejności szczepień przeciwko Covid-19 (Rozporządzenie Ministra Zdrowia Republiki Litewskiej nr V-3006 z dnia 23 grudnia 2020 r. „O szczepieniu przeciwko COVID-19 (infekcji koronawirusowej) ze środków budżetu państwa” (nowelizacja rozporządzenia z dnia 28 stycznia 2021 r.).
Należy pamiętać, że nie zaleca się szczepienia osób, którym od zdiagnozowania Covid-19 minęło mniej niż trzy miesiące lub tych, którym badania serologiczne wykonywane przed szczepieniem wykazały obecność przeciwciał koronawirusa.
Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.

Przydatne kontakty:
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027
PP Poliklinika w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885

Skaityti toliau

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Rajonas

Įsibėgėjo vyresnio amžiaus žmonių skiepijimas. 65 metų ir vyresni gyventojai kviečiami aktyviau registruotis vakcinacijai nuo COVID-19 ligos

Avatar

Paskelbta

Mieli 65 metų ir vyresni Vilniaus rajono gyventojai, kviečiame Jus aktyviau registruotis vakcinacijai nuo COVID-19 ligos ir taip apsaugoti save nuo susirgimo koronaviruso infekcija ir jos galimų komplikacijų. Pandemijai sukausčius pasaulį, vakcinos nuo COVID-19 ne tik padės apsaugoti Jūsų ir artimųjų sveikatą, bet ir sukurti saugią aplinką visuomenei. Norintieji pasiskiepyti COVID-19 vakcina, mielai prašomi kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jau įsibėgėjo vakcinacija pagal prioritetines gyventojų grupes. Paskiepyti 80 m. ir vyresni bei 75-79 m. asmenys. Toliau yra skiepijami 70-74 m. ir 65-69 m. pacientai. Tačiau medikai pastebi, kad tik apie trečdalį vyresnio amžiaus gyventojų sutinka skiepytis. Gydytojai primena, kad vakcina labiausiai reikalinga būtent vyresnio amžiaus žmonėms, nes gali apsaugoti nuo sunkių ligos formų, komplikacijų ar mirties.
Jei Jums daugiau nei 65 metai ir dėl vakcinacijos nesulaukėte dar skambučio iš savo šeimos gydytojo ar slaugytojos, prašome su jais susisiekti telefonu ir užsiregistruoti skiepams. Šeimos narių ir artimųjų prašome padėti užsiregistruoti garbaus amžiaus tėvams ir seneliams.
Senjorai, turintys nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikį gali būti skiepijami namuose, atvykus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui. Apie savo padėtį iš anksto informuokite šeimos gydytoją.
Vakcinacija vyksta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą prioritetinių asmenų grupių sąrašą ir eiliškumą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ 2021 m. sausio 28 d. redakcija).
Atkreipiame dėmesį, kad yra rekomenduojama neskiepyti žmonių, kuriems nuo Covid-19 ligos diagnozavimo nėra praėję trys mėnesiai arba prieš skiepijimą jiems atlikto serologinio tyrimo metu nustatoma koronaviruso antikūnų.
Vakcinacija yra savanoriška, o tiek vakcina, tiek skiepijimo paslauga – nemokama.

Naudingi kontaktai:
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika – tel. (8 5) 247 0027
VšĮ Nemenčinės poliklinika – tel. +370 600 38 885
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt