Connect with us

Miestas

Kelionės į centrą alternatyvą siūlo Vilniaus rajonai: nuo šventinių žirafų iki didžiausio Lietuvoje kalėdinio vainiko

Avatar

Paskelbta

 

Ne paslaptis, kad centrinė Vilniaus kalėdinė eglė traukia savo išskirtiniu dizainu, tačiau tam, kad šventes vilniečiai sutiktų saugiai, „Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė po visą miestą išsidėsčiusių kalėdinių eglučių sąrašą ir kviečia jomis pasidžiaugti savo rajonuose.

Sąraše galima rasti kiekvienoje seniūnijoje stovinčių eglučių ir kitų šventinių dekoracijų vietas, informaciją apie papuošimus ir rekomendacijas, ką dar įdomaus galima atrasti netoliese. Kiekvienas Vilniaus rajonas pilnas įvairiausių istorijų ir netikėtų faktų, tad eglučių apžiūrėti išsiruošę miestiečiai raginami pratęsti pasivaikščiojimus savo apylinkėse ir geriau jas pažinti.

Keliauti raginame saugiai ir laikantis karantino taisyklių – po du arba tik su artimiausiais šeimos nariais, dėvėti apsaugines kaukes. Visas eglutes galima rasti šiame žemėlapyje. Tuo tarpu Katedros aikštėje stovinčią eglę galima apžiūrėti 3D ture, o kalėdinių lauktuvių įsigyti ne įprastoje mugėje, o E. Kalėdų miestelyje.

Antakalnio eglė. A. Pavelko nuotr.

Antakalnis
Eglės vieta: Antakalnio g. 17

Antakalnio kalėdinė eglė įsikūrusi vienoje gražiausių šio rajono vietų – Sapiegų parke. Nuo 2017 m. Sapiegų parke įsikūrusios ir žmogbeždžionių skulptūros – šiuolaikinio lietuvių skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio kūriniai. Skulptūrų ekspozicija buvo festivalio „Kultūros naktis“ programos istoriniame parke dalis. Donatas Jankauskas savo kūryboje lieka ištikimas primityvumo, primatų paieškai. Šie kūriniai, primenantys žmogaus vystymąsi nuo beždžionės iki Homo Sapiens, tarsi parodo, kad pirmykščio žmogaus pasaulis gali gyvuoti greta civilizuoto žmogaus pasaulio ir nė vienas „vertybiškai“ nėra pranašesnis. Šio rajono pažinimą siūloma pratęsti keliaujant Antakalnio maršrutu.

Fabijoniškių eglė

Fabijoniškės
Eglės vieta: S. Stanevičiaus g. 24

Šiandien Fabijoniškės pakliūna į trejetuką tankiausiai apgyvendintų Vilniaus rajonų. O XX a. pradžioje tai tebuvo kaimas su keliais šimtais gyventojų. Išlikusius kaimo pėdsakus galima surasti ir šiandien – reikia keliauti į Fabijoniškėse esančią ir savo pavadinimu daug pasakančią Kaimelio gatvę. Kaimelio ir J. Juzeliūno gatvių sankryžoje kadaise stovėjo kaimo kryžius, o prie J. Juzeliūno g. 8 namo yra išlikęs ir senasis kaimo šulinys. Fabijoniškių maršrute rasite daugiau senojo kaimo pėdsakų ir naujųjų rajono objektų.

Grigiškių eglė ir prakartėlė

Grigiškės
Eglės vieta: Kovo 11-osios g. 36

Grigiškių seniūnijos eglutė yra pastatyta netoli naujos Šventosios Dvasios bažnyčios ir varpinės. Prie eglutės pastatyta prakartėlė apšviesta Dovydo žvaigžde. Šią kompoziciją įrengė Grigiškių bendruomenė.

Eglutės vieta tapusi Grigiškių Šventosios Dvasios parapija įsteigta atgavus nepriklausomybę – 1992 metais. 1995 metais pašventinti parapijos namai su koplyčia. Įspūdingas pastato akcentas – garsaus vitražisto R. Mulevičiaus vitražas. 2016-aisiais šalia koplyčios padėtas kertinis akmuo ir pradėta bažnyčios statyba. Architekto Kęstučio Pempės suprojektuota šešiakampio plano, su kūginiu stogu ir aukštu bokšteliu bažnyčia pašventinta 2020 m. rugpjūtį. Tai – aštuntoji Vilniaus arkivyskupijoje po Atgimimo pastatyta bažnyčia. Grigiškėse gausu ir unikalių objektų, plačiau – rajono maršrute.

Kalėdinis kupolas Justiniškėse. S.Žiūros nuotr.

Justiniškių eglė. S. Žiūros nuotr.

Justiniškės
Eglės vieta: Rygos g. 15

Justiniškių seniūnijoje tradiciškai puošiama gyva eglė (kėnis) šalia seniūnijos, Rygos g. 15. Čia taip pat akį džiugina vieninteliai Vilniaus mieste šviečiantys interaktyvūs Kalėdiniai kupolai, sužimbantys 8 skirtingais spalvų deriniais. Mažasis kupolas šalia seniūnijos Rygos g. 15  ir didysis kupolas, kurio viduje puikuojasi girliandomis puošta gyva eglutė, gyventojus džiugina S. Gedos alėjoje.

Pėsčiųjų alėja, jungianti Justiniškių rajono centrą su sporto aikštynu ir Mykolo Biržiškos gimnazija, poeto Sigito Gedos pavadinimą gavo 2018 metais. Taikos g. 88 name Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas praleido 18 metų. Sigito Gedos alėjoje vasarą veikia 2008 m. atnaujintas stačiakampis fontanas. Justiniškių rajone kadaise buvo įrengti net penki dideli fontanai. Ne veltui M. Biržiškos stotelė iki 2005 metų turėjo pavadinimą „Fontanas“. Plačiau apie Justiniškes – šio rajono maršrute.

Karoliniškių eglė. S. Žiūros nuotr.

Karoliniškės
Eglės vieta: Joensū skveras (L. Asanavičiūtės g.)

Visi žinome, kad Kalėdų senelis gyvena Suomijoje, Laplandijos regione. O kito Suomijos miesto – Joensū garbei 2010 m. pavadintas skveras Vilniuje. Su šiuo miesteliu Vilnius pasirašė susigiminiavimo sutartį 1970 metais. Skvere 2005 m. buvo pastatyta ir skulptūra iš Suomijos – Marjo Riihelä penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“. Kosmoso tema apipinto Karoliniškių rajono istorijos – maršrute.

Lazdynų eglė. S. Žiūros nuotr.

Lazdynai
Eglių vietos: Architektų g. 152 ir Erfurto g. 29 (prie seniūnijos)

Lazdynų gyventojai šiemet džiaugiasi ne viena, o dviem kalėdinėm eglėm. Šalia vienos iš jų stovinčią Gedimino Karaliaus skulptūrą pavadinimu „Rytas“ galima drąsiai vadinti Lazdynų simboliu. Tiesa, jos pavadinimą žino retas – dažniausiai susitinkant sakoma tiesiog „prie arklio“. 1975 m. pastatyta skulptūra dažnai kentėdavo nuo vandalų, kadangi buvo nesunkiai pasiekiama – žirgas stovėjo ant žemo betoninio pagrindo. Išeitis buvo surasta 1983 m.. Architektas Henrikas Šilgalis skulptūrai pritaikė aukštą ir niekadėjams sunkiai įveikiamą postamentą. Antroji, gyva eglė įžiebta prie seniūnijos. Buvusio fontano vietoje turėjusią žibėti šventinę instaliaciją, deja, aplankė ilgapirščiai. Apdovanojimais už rajono projektą kadaise apdovanotus Lazdynus geriau pažinti galima keliaujant maršrutu.

Naujamiestis
Eglės vieta: skvere prie V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių

Vienos iš pagrindinių gatvių, vedusių į Vilnių iš Kauno, Trakų buvo Didžioji ir Mažoji Pohulianka. Didžioji Pogulianka dabar žinoma kaip J.Basanavičiaus, Mažoji – K. Kalinausko g. Buvo sakoma, kad į miestą vedančius pagrindinius kelius seniau buvo galima atpažinti pagal du atributus – smuklę ir koplytėlę. Šalia J. Basanavičiaus gatvės ir šiandien galime rasti juos abu. Buvusi Pohuliankos smuklė – tai Basanavičiaus g. 53 namas, o šalia jos nesunkiai rasime ir Šv. Jackaus koplyčią. Šv. Hiacintas (vėliau jam prigijo sulenkintas Šv. Jackaus vardas) laikomas keliautojų globėju, tad ir pastatytas pasimelsti keliautojams, išsirengiantiems iš Vilniaus į tolimą kelią. Ne veltui šventojo skulptūra atsisukusi veidu į senamiesčio pusę. Aplankę eglutę keliaukite Naujamiesčio maršrutu, kuris, kuris siūlo pažinti į vakarus nuo senojo miesto branduolio išsidėsčiusius įdomiausius XIX–XX a. aukštutinės Naujamiesčio dalies istorinius objektus.

Naujininkų eglė

Naujininkai
Eglės vieta: Dariaus ir Girėno g. 11

Naujininkų eglė išskirtinė – puošta vaikų sukurtais žaislais. Šalia eglės šiemet rasite ir šviečiantį elnią su rogėmis.

Vos už kelių šimtų metrų, Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje, stovi 2009 m. Dariaus Bražiūno sukurta skulptūra „Paparčio žiedas“. Ji lyg pakelės koplytstulpis senovėje – sutinka ir išlydi keliautojus. O dar už kelių šimtų metrų galite rasti ir tikrą išlikusį koplytstulpį – paieškokite jo aplink Dariaus ir Girėno g. 10 daugiabutį. Kelionę po vieną seniausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų pratęsti galima vadovaujantis Naujininkų maršrutu.

Naujoji Vilnia
Eglės vieta: Gerovės g. 1
Galima aplankyti nuo: gruodžio 17 d.

Pagrindinis Naujosios Vilnios seniūnijos Kalėdų eglutės išskirtinumas yra tai, kad ji yra natūrali, gyva, šalia Naujosios Vilnios kultūros centro auganti eglė, jau ne vienerius metu džiuginanti gyventojų širdis šventiniu laikotarpiu. Daugiau kaip 12 metrų aukščio žaliaskarė šiais metais bus papuošta subtiliu klasikiniu stiliumi, neužgožiant jos gyvo grožio. Kalėdų eglutė turėtų suspindėti visu gražumu ir abejingų nepalikti.

Šalia traukinių stoties esančią parduotuvę „Maxima“, tikriausiai, pravažiuoja dauguma besilankančių Naujojoje Vilnioje. Parduotuvės sunku nepastebėti – ji įsikūrusi buvusiame kino teatre „Draugystė“, statytame 1957 metais. Kelis dešimtmečius veikusiame ir gausiai lankomame kino teatre kiną žiūrėti galėdavo virš 300 žiūrovų. Panašiu metu Lietuvoje buvo pastatyta ir daugiau identiškų kino teatrų: „Tėvynė“ – Vilniuje (Kalvarijų g. 85), „Draugystė“ – Ukmergėje, „Aurora“ – Klaipėdoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo pastatas tapo apleistu, o 2007 m. jame atsidarė „Maxima“. Pastato viduje galima rasti išlikusio kino teatro interjero ir kolonų. Kadaise nepriklausomu miestu buvusi Naujoji Vilnia taip pat turi jai sukurtą maršrutą.

Paneriai
Eglės vieta: šalia E. Andrė g. 19, Trakų Vokės Tiškevičių dvaras

Panerių seniūnijos Kalėdinė eglė stovi istorinėje vietoje – Trakų Vokės Tiškevičių dvare. Ji pasitiks prie Raudonųjų vartų bei kartu su virtualiu Trakų Vokės dvaro sodybos liokajumi Alfredu pakvies pasinerti į kelionę laiku bei pažinti Trakų Vokės Tiškevičių dvarą ir parką kitaip! Gidas Jūsų jau laukia čia.

Trakų Vokės parką 1898 – 1900 m. suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė (1840-1911). Parką Tiškevičiai leido lankyti ir vietiniams gyventojams, tiesa pagal nustatytą lankymo tvarką ir laiką. Valdant Tiškevičiams dvaras klestėjo. Iš šio dvaro į Vilnių – kitus Tiškevičių rūmus, buvo nutiesta viena iš pirmųjų Lietuvoje telefono linijų. Pagrindiniai (pietiniai) raudonų plytų dvaro vartai meniniu požiūriu yra vieni vertingiausių neogotikinių vartų Lietuvoje. Daugiau Panerių istorijos rasite rajono maršrute.

Pašilaičių eglė. Pašilaičių seniūnijos nuotr.

Pašilaičiai
Eglės vieta: Žemynos g. 1

Pašilaičiuose, Žemynos g. skvero centre ant pakylos esanti Kalėdų eglė – karkasinė, 5 m aukščio. Eglė papuošta lempučių girliandomis, žvaigždžių ir snaigių formų dekoracijomis, kalėdiniais žaisliukais.

Ne daug kas žino, kad šis Pašilaičių skveras galėjo tapti įspūdingos skulptūros vieta. 1987 metais jį buvo nuspręsta papuošti skulptoriaus Eimonto Stankevičiaus dekoratyviu darbu „Legenda“. Nugaromis susiliejusios keturių moterų figūros, žiūrinčios į skirtingas puses virš galvų iškeltose rankose laikė didžiulį ratą, kuriame galima įžvelgti ir karūną, ir saulę. „Legenda“ būtų buvusi tikrai monumentali – 7 m aukščio skulptūra turėjo stovėti ant dvimetrinio kubo formos postamento. Nors skulptūra ir buvo nulieta, tačiau pasikeitus planams skvere iki 2018 m. buvo sumontuotas fontanas. Norintys daugiau sužinoti apie šį išskirtiniais blokinių namų mikrorajonais ir muzikos žvaigždžių filmavimo aikštelėmis žymų rajoną, kviečiami savarankiškai kelionei Pašilaičių maršrutu.

Paupys. J. Suslavičiūtės nuotr.

Paupys
Eglės vieta: Aukštaičių g. 12

Sidabrinės eglutės, žibančios girliandos ir žiemiškai pasipuošusios gigantiškos žirafos – naujai atgimstančiame Paupio rajone netrūksta originalių dekoro sprendimų. Egzotinius gyvūnus kalėdoms dekoratorė Grita Sviderskė parinko specialiai – kad išsiskirtų iš tradiciniais tapusių elnių ar besmegenių siluetų. Aplankę kalėdinį žirafų miestelį Paupyje, vilniečiai kviečiami pasidomėti pramonės šurmulį menančio rajono istorija ir pratęsti pasivaikščiojimą Paupio maršrutu.

Pilaitės eglė. A. Pavelko nuotr.

Pilaitė
Eglės vieta: Vydūno g. 17A (mokyklos kieme)

Netoliese statoma Šv. Juozapo bažnyčia – puikus šiuolaikinės architektūros pavyzdys. Bažnyčią projektavo architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Marius Šaliamoras. Sovietmečiu projektuojant naujus gyvenamuosius rajonus, vietos bažnyčioms juose nebuvo numatyta. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1999 m. Pilaitėje įsteigta Šv. Juozapo parapija, 2001 m. pastatyta koplyčia su parapijos namais. Po ilgokos pertraukos, 2016 m. kovą, prasidėjo šiuolaikinės architektūros maldos namų statyba. Statomą bažnyčią vienu metu galės lankyti apie 600 žmonių, energija ją aprūpins saulės baterijos, veiks geoterminis šildymas, bus liftas neįgaliesiems ir atskira koplyčia su garso nepraleidžiančiu stiklu šeimoms su mažais vaikais. Lauke turėtų atsirasti fontanas ir žaidimų aikštelė su sporto įrenginiais. Pilaitės parapijai vadovauja Ričardas Doveika. Platesniam Pilaitės tyrinėjimui – rajono maršrutas.

Angelo instaliacija Rasose. Igno Nefo nuotr.

Eglė prie Rasų kapinių. Igno Nefo nuotr.

Rasos
Instaliacijos „Angelas“ vieta: ties Birbynių g. 22 B, Misiūnų (Ribiškių) regykla
Eglių vietos: prie Rasų kapinių, Rasų g.; ant Žibuoklių kalno,  Žibuoklių g.; prie Subačiaus dienos centro, Subačiaus g. 115

Rasų seniūnija šiais metais įžiebė kalėdinę instaliaciją „Angelas“. Tai – Vilties Angelas nešantis vilties pažadą sveikesnių, ramesnių, šviesesnių ir laimingesnių kitų metų. Šalia įžiebiama Markučių bendruomenės eglutė, kuri dabar yra maža, bet užaugs „laistoma“ gerais, prasmingais bendruomenės darbais, rūpesčiu bei nuoširdumu kiekvienam. Dekoracija ir bendruomenės eglutė stovi Misiūnų regykloje (ties Birbynių g. 22B), nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į miestą.

Misiūnų regykla – viena naujausių ir vilniečių pamėgtų regyklų Vilniuje. Sutvarkyti ir įrengti šią vietą sugalvojo šalia gyvenantis Algirdas Misiūnas. Visa tai jis padarė neprašydamas jokios pagalbos – tiesiog savo lėšomis – iš gaunamos rezistento pensijos. Pirmuosius regyklos tvarkymo darbus inžinieriumi – mechaniku dirbęs A. Misiūnas inicijavo dar 2013 m. Dykynės vietoje atsirado grįsti takai, o per pastaruosius dvejus metus vaizdas radikaliai pasikeitė: išdygo puošnūs įėjimo vartai, suoliukai, fotosesijai skirta vieta, laužavietė ir Liutauro Griežės skulptūra „Gyvenimo šokis“. Senojo Vilniaus dalis – Rasos – miesto tyrinėtojams siūlo ne vieną perliuką, kurį rasite rajono maršrute.

Šeškinės eglė

Šeškinė
Eglės vieta: Šeškinės g. 30

Šeškinės eglė tradiciškai papuošė centrinę rajono vietą. Raudonų plytų Šeškinės visuomeninis prekybos centras pastatytas 1985 m. Anuomet tai buvo vienas originaliausių vėlyvojo sovietmečio laikotarpio pastatų kompleksas (architektai G. Baravykas, K. Pempė ir kt.). Į šį rajono centrą buvo nukreipti pagrindiniai rajono pėsčiųjų takai. Aikštės vidurys buvo akcentuotas baseinu su fontanais ir laikrodžio bokštu. Keliaujantys iš kaimelio išaugusios Šeškinės maršrutu apie šį rajoną sužinos dar daugiau. 

Šnipiškių eglė. A. Pavelko nuotr.

Šnipiškės
Eglės vieta: Kalvarijų g. 156

Šnipiškių eglutė šiemet ne tik graži, bet ir dosni – anot seniūnijos atstovų, po ja galima rasti tris stebuklingas ir vertingas dovanas.

Šalia Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos stovinti skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ – pernai šį pasaulį palikusio garsaus skulptoriaus ir tapytojo Antano Kmieliausko darbas. 2010 m. sukurta skulptūra skirta 1981 m. šioje judrioje sankryžoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiam kunigui Broniui Laurinavičiui (1913-1981) atminti. Kunigas buvo vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys, sovietų laikais kovojęs už žodžio laisvę, teisę į religinius įsitikinimus ir jų reiškimą. Daugiau Šnipiškių istorijos faktų rasite keliaudami Šnipiškių maršrutu.

Užupio kalėdinis vainikas

Užupis
Kalėdinio vainiko vieta: Užupio skveras, šalia Užupio g. 25
Eglės vieta: Užupio g. 9, Užupio Angelo aikštė (galima aplankyti nuo gruodžio 19 d.)

Senamiesčio seniūnijoje, Užupio Respublikoje nuo gruodžio 19 d. bus puošiama Kalėdų eglė. Tai – ne vienintelė šio rajono puošmena. Užupio skvere jau stovi didžiausias miesto kalėdinis vainikas!

Aikštėje stovintis bronzinis angelas atidengtas 2002 metais ir iš karto tapo Užupio simboliu.  Ne visiems žinomas faktas, kad angelas „išsirito“ iš kiaušinio, kuris dabar stovi Pylimo gatvėje. Užupiui atsigaunant, buvo nuspręsta, kad centrinėje rajono vietoje reikia ant stulpo iškeldinti angelą. Skulptoriui Romui Vilčiauskui iki sutartos datos skulptūros pagaminti nepavyko, tačiau jis rado išeitį – pristatė  kiaušinį, iš kurio 2002 metais balandžio 1 d. ir „išsirito“ angelas. Idėja puiki – juk visi sparnuočiai išsirita iš kiaušinių. Kitos menininkų pamilto rajono paslaptys – Užupio maršrute.

Verkių eglė

Verkiai
Eglės vieta: Jeruzalės g. 17

Jeruzalės rajone papuošta seniūnijos Kalėdų eglė – bendruomenės nario Valerijaus iš Pagubės Sodų 25-osios g. dovana, išauginta ir globota asmeniniame kieme. Kalėdinis medis papuoštas girlianda ir žaislais, kuriuos pagamino bendruomenės nariai.

Visai netoli nuo šio rajono kalėdinės eglutės prasideda Kalvarijų kryžiaus kelias ir stovi Kalvarijų bažnyčia. Ar žinote ką bendro Kalvarijų bažnyčia turi su Katedra? Bene toliausiai nuo Vilniaus centro nutolusi bažnyčia tarsi susišaukia su Vilniaus katedra, virš kurios kryžių laiko šventosios Elenos figūra. Šv. Elena kadaise nukeliavo į Jeruzalę ir surado kryžių, prie kurio buvo prikaltas Jėzus. Šio kryžiaus dalelės paplito po visą krikščioniškąjį pasaulį. Tokia medžio relikvija, patalpinta į menišką XVIII amžiaus relikvijorių, saugoma ir Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje. Ne veltui šios bažnyčios pavadinimas yra Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. Apie tai, ką dar įdomaus galima aptikti Verkių apylinkėse – šio rajono maršrute.

Vilkpėdės eglė

Vilkpėdė
Eglės vieta: Savanorių pr. 31  (priešais PC „Maxima“)

Netoli Vilkpėdės eglės, Savanorių prospekte, ant penkiaaukščio daugiabučio, pažymėto 42 numeriu, sienos atsirado tapytojo Kazio Varnelio 1969 metų darbas „Pseudo Labirintas Nr. 1“. Ant sienos jį perkėlė menininkas Timotiejus Norvila (dar žinomas Morfai vardu), padedant Karoliui Grubiui. Pasak menininko, vietą parinko miesto savivaldybė ir jo pasirinktam K. Varnelio darbui vieta labai tiko – panašiu metu sukurtas ir originalus kūrinys, ir statytas daugiabutis. Optinio meno atstovo K. Varnelio darbai, anot kūrėjų, ypatingi tuo, kad jie nepasensta ir šiai dienai atrodo visiškai šiuolaikiški. Legendomis apipintą vietovę rekomenduojame tyrinėti naudojantis Vilkpėdės maršrutu.

Viršuliškių eglė. A. Pavelko nuotr.

Viršuliškės
Eglės vieta: Viršuliškių skveras

Viršuliškės gali drąsiai teigti, kad didžiausias gaidys Vilniuje (o greičiausiai ir visoje Lietuvoje) yra jų rajone. Netoli Viršuliškių skvero, ant kalnelio stovi Vlado Kančiausko dekoratyvinė skulptūra pavadinimu „Giesmė“. Skulptūra pastatyta 1990 m., 2000 m. buvo restauruota ir užkelta ant naujo pjedestalo. Kitus įdomiausius Viršuliškių akcentus atrasite šio rajono maršrute.

Žrimūnų kalėdinės dekoracijos_Žirmūnų seniūnijos nuotr.

Žirmūnai
Vieta: Žirmūnų g. 67

Švenčių laukimą spalvina ne tik Kalėdų eglė – seniūnijos centre, Žirmūnų g. 67 įžiebtos ir kitos šventinės dekoracijos. Žirmūnų simbolis – K. Kisieliaus skulptūra ,,Saulės džiaugsmas‘‘ –apjuosta Kalėdų vainiku ir švytinčia girlianda. Šalia esanti viešojo transporto stotelė ,,Žirmūnai‘‘ pavirto Kalėdų laukimo stotele, kurioje apsigyveno nykštukai.

Šalia „Lidl“ parduotuvės stovinti dekoratyvinė kompozicija ,,Saulės džiaugsmas‘‘ pastatyta 1970 metais prie tuo metu čia veikusio restorano „Žirmūnai“. Šis iš granito, betono ir bronzos sukurtas kūrinys su šalia trykštančiu fontanu puikavosi visuose to meto Vilniaus fotografijos albumuose. Vėlesniu laikotarpiu vienas iš kompozicijos akcentų – stilizuota bronzinė vaiko figūra – dingo. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo surasta ir iki skulptoriaus mirties buvo saugoma jo dirbtuvėse. 2018 metais statant naują parduotuvę nuspręsta ne tik išsaugoti meninį akcentą, bet ir atkurti jos autentišką kompoziciją. Žirmūnų maršrute susipažinsite su kitomis šio rajono įdomybėmis.

Žvėryno eglė. A. Pavelko nuotr.

Žvėrynas
Eglės vieta: Tbilisio skveras (Kęstučio g. 11)

12-13 m. aukščio gyva eglė Žvėryne įžiebta pirmą kartą.

Vilniuje 2015 metais buvo atidarytas Tbilisio skveras. Čia įrengti Vilniui padovanoti suoliukai su Tbilisio inicialais. Tačiau ne visi žino, kad Tbilisyje yra Vilniaus skveras. Jame galima surasti vilniečiams gerai pažįstamą Gitenio Umbraso „Stebuklo“ plytelės kopiją bei skulptoriaus Vaidoto Ramoškos baltą angeliuką. Po medine architektūra garsėjantį Žvėryną verta pasivaikščioti daugiau, rekomenduojama – naudojantis maršrutu.

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt